Atidžiai perskaitykite
tekstą ir atsakykite į po juo pateiktus klausimus.
Baltasai šešėlis
Prakalbos vietoje
O jaunosios dienos mano!
Kaip melsvam ore gervės nykstat jūs, tiktai ką pasirodžiusios...
Žiūriu į jus pralėkusias, kaip į sapną gražų, ir matau tik, kad
jau artinas ruduo gyvenimo mano.
O Ramūta! Kodėl nepažinau
tavęs, dar mažutis, nekaltas būdamas! Tada tokios gražios,
laimingos buvo dienos. Būtume, už rankų susitvėrę, Šventosios
pakrančiais vaikščioję, lakštingalos giesmių klausę. Būčiau tave
po miškus ir krūmus išvedžiojęs, paukščių lizdus parodęs,
išsirpusių uogų parinkęs. Bet tu buvai toli nuo manęs, toli, ir
aš net nežinojau, kad tu gyveni pasaulyje...
Taip, nežinojau... Bet
jaučiau... Nuo pat mažų dienų tavo paveikslas mano širdyje
gyveno. O kai, mokiniu būdamas, traukiniu gimnazijon važiuodavau
ir tavo tėvynės mirguojančius klonius ir laukus ir gimtąjį
sodžių pro langą išvysdavau, mano krūtinėje netikėtai sujudėdavo
naujas, geras jautimas: kaip paukštis pro šalį pralėkdavau, bet
ilgai dar į išsitiesusį paveikslą žiūrėdavau, kolei jis visai iš
akių išnykdavo... Ir kažin ko gaila man būdavo... Ką tu tada,
mano mažutėle, veikei? Gal sodne po senąja grūšia sėdėdama,
gražių pasakų ir dainų klauseis? O gal lakstei po žydinčius
laukus ir pievas ir, išvydusi, kaip pro šalį pralėkė šniokšdamas
ir dundėdamas traukinys, žiūrėjai į jį išsigandusiom ir
nustebusiom akelėm, su drebančia širdele? Nežinojai, kad tenai
pravažiavo tasai, kuriam paskum tu būsi artimiausia...
Biliūnas J. Raštai. V.,
1980. T. 1.
1.
Koks kūrinio žanras?
2. Kuo tas kūrinys
ypatingas?
3. Kokią prasmę turi
palyginimai pirmojoje pastraipoje?
4. Kokia yra kūrinio
įžangos nuotaika?
5. Paaiškinkite, į ką
pasakotojas kreipiasi Ramūtos vardu.
6. Ką iš teksto sužinote
apie pasakotoją?
7. Kuo ši įžanga artima
visai apysakai?
8. Kuo šis kūrinys
biliūniškas?
9. Kuo ypatinga šios
ištraukos (įžangos) sintaksė?