Testas
Nr. 30
Teksto suvokim o
užduotys
Irena Ramaneckienė
Izabelė Ūsienė
Lietuvių kalba (gimtoji): brandos
egzaminui rengtis
-
Teksto rašymas
-
Teksto suvokimas
-
Testai
-
NEC medžiaga
S. Tumėno leidykla Šiaurės Lietuva,
Šiauliai, 2009
Nežinomybė
iki paskutinės dienos prieš brandos egzaminus, pasikeitimai,
naujos taisyklės ir nuostatos tai įprasti Lietuvos švietimo
sistemoje vykusių ir tebesitęsiančių permainų ir procesų
palydovai, dėl kurių labiausiai nukenčia svarbiausias įvykių
subjektas mokinys.
Ši
mokymo(-si) priemonė, kuri atsirado geranoriškai
bendradarbiaujant mokytojai, mokslininkei ir
Nacionaliniam egzaminų centrui, tikiuosi, Lietuvos
abiturientams padės geriau pasirengti 2010 metų valstybiniam
lietuvių kalbos (gimtosios) egzaminui, sustiprins moksleivių
pasitikėjimą savo jėgomis, tvirtins jų psichologinį bei dvasinį
saugumą.
Dirbdami
su šia mokymo priemone, moksleiviai galės įsijausti į
laukiančio egzamino atmosferą, nes knygoje spausdinamos 2009 m.
valstybinių lietuvių kalbos egzaminų teksto suvokimo ir rašymo
užduotys, skelbiama šimtukais šiais metais įvertintų moksleivių
darbų pavyzdžių, pateikiami patyrusios Druskininkų Ryto
gimnazijos mokytojos ekspertės, valstybinių egzaminų vertintojos
Izabelės Ūsienės kruopščiai parengti ir praktikoje išbandyti
testai su atsakymais.
Knygoje
rasite doc. I. Ramaneckienės naudingų teorinių samprotavimų,
praktinių patarimų teksto suvokimo, analizės ir kūrimo
klausimais.
Knyga
galės naudotis ne tik dvyliktokai, bet ir vienuoliktokai,
dešimtokai, mokytojai lituanistai, studentai.
Tikimės,
kad mes, šio leidinio rengėjai ir leidėjai, būsime Jūsų visų
talkininkai. Sėkmės!
Knygos
leidėjas doc. Stasys Tumėnas
Mikalojus Daukša
Prakalba į malonųjį skaitytoją
Ištrauka iš Postilės
1. Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga,
kad neturėtų šių savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės,
papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja
kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir
gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės
užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai
rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų
istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės
reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais
Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir
kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją
kalbą ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.
2. Tai akivaizdžiai matome ne tiktai žmonių, bet ir neišmintingų
padarų gyvenime. Kas per keistenybės būtų, jei varnas užsimanytų
suokti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varnas, ožys
staugti kaip liūtas, o liūtas bliauti kaip ožys? Dėl tokio
savo būdo pasikeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir
tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis. Jeigu toks sukeltų tarp
jų tokį sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka
kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo gimtąją visiškai
paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją, (pamiršdamas savąją, kuria
Dievas ir gamta liepia kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir
kalbos.
3. Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu,
ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia
išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko
bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės
ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.
Sunaikink ją sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink
ją, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi
gyvybę ir garbę. Kas išsklaidė ir išvaikė tuos, kurie buvo
pastatę bokštą iki debesų, norėdami išgarsinti savo vardą? Kas
daugiausia pradėjo kovas, maištus ir sukilimus pasaulyje? Kalbų
skirtingumas. Visos nesantaikos tarp tautų, visi šmeižtai,
vienos tautos niekinimas kitos, visa tai kilo iš kalbų
skirtingumo, kaip visokio sąmyšio šaknų.
Iš lenkų kalbos vertė J. Balčikonis
Retorika - kalbėjimo menas,
iškalba.
UŽDUOTYS
1. Remdamiesi istorijos žiniomis, paaiškinkite, kodėl prakalbos
tekstas buvo parašytas lenkiškai? (2 taškai)
2. Kada pasirašyta Lietuvos Lenkijos unija? (1 taškas)
2.1. Kodėl įvyko šis istorinis reiškinys? (2 taškai)
3. Ką reiškia žodis prakalba ir kur jis gali būti vartojamas?
(2 taškai)
4. Įvardykite teksto pastraipų tezes. (3 taškai)
5. Apibūdinkite kalbėtojo nusiteikimus šiose pastraipose. (3
taškai)
6. Paaiškinkite, kokia gimtosios kalbos programa išryškėja šiame
tekste arba ištraukoje. (3 taškai)
7. Remdamiesi šiuo tekstu, apibūdinkite ištraukos autorių. (3
taškai)
8. Susiekite M. Daukšos gyvenamąjį laikmetį su gimtosios kalbos
situacija pasaulinėje to meto kultūroje. (1 taškas)
9. Nurodykite šio teksto adresatą ir susiekite su prakalbos
parašymo tikslu. (2 taškai)
10. Susiekite šį tekstą su retorikos apibrėžimu bent keliais
aspektais leksiniu, sintaksiniu, intonacijos. (3 taškai)
11. Nurodykite tris kalbinės raiškos priemones ir įvardykite jų
paskirtį tekste. (3 taškai)
Cituojama
raiškos priemonė |
Paskirtis
tekste |
|
|
|
|
|
|
12. Keliais sakiniais paaiškinkite šio teksto aktualumą mūsų
dienomis. (3 taškai)
13. Koks kalbėjimo tipas vyrauja šiame tekste? Bent 2
argumentais pagrįskite. (2 taškai)
14. Apibūdinkite ištraukos sakinių sandarą ir vartojimo
tendenciją. (3 taškai)
15. Pacituokite vieną sakinį aforizmą pagrindinei minčiai
išryškinti. (2 taškai)
16. Parašykite 100 žodžių samprotavimo pastraipą Kodėl gimtoji
kalba būtinoji kiekvieno žmogaus vertybė? (10 taškų)
Dalia Staponkutė
Motinų tylėjimas
I tekstas
Dalia Staponkutė gimė 1964
m. Šiauliuose. Leningrado (dabar Sankt Peterburge) universitete
studijavo filosofiją. Dėstė Šiaulių universitete. 1989 m. išvyko
gyventi į Kiprą, ten dirbo vertėja, skaitė sociologijos kursą,
iki šiol dėsto literatūros teoriją Kipro universitete. Dalyvauja
tarptautiniuose akademiniuose projektuose. Esė ir daugelio
publikacijų vertimo teorijos klausimais autorė.
Literatūros vertėja iš
graikų, anglų, rusų ir lietuvių kalbų. Per pastarąjį dešimtmetį
iš graikų į lietuvių kalbą išvertė pačios sudarytą poezijos
rinktinę Sala: 10 Kipro poetų, į graikų kalbą išvertė Sigito
Parulskio eilėraščių rinktinę.
Nuolat rašo Šiaurės
Atėnams, internetiniam dienraščiui
www.bernardinai.lt.
Gyvena Nikosijoje, tačiau
amžinajame tarp, augina dvi dukras Elektrą ir Nefelę.
II tekstas
Nesu išgyvenusi niūresnio
paveikslo: tylinti motina ir svetima kalba tarp savęs čiulbantys
jos vaikai arba motina su penkių svetimos kalbos žodžių bagažu
lemenanti vaikams ką nors panašaus į youme-co-me-give-hand.
Kas tu, mama, gal mumija? nusiviepia motinai į veidą
pramuštgalvis lietuvės ir graiko vaikelis, kai ši, vykstant
melodingam graikiškam pašnekesiui, mįslinga tyli. Kokia mama,
jos emocija, kalbinio žaismo galimybės, ką ji, bekalbė, gali
suteikti, išskyrus beribį, klampų nuobodulį? Motina yra
inertiška, viena ir vientisa, o vieta su savo garsais ir
spalvomis greitas, magiškas, moteriškas kaleidoskopas. Ne
motinos kalbinėje aplinkoje arba už jos Tėvynės ribų gimę vaikai
išsižada mamos tą pačią akimirką, kai pasijunta pajėgūs
paleist jos ranką. Vaikai, net pypliai, sugeba peršokti prarają
tarp motinos ir vietos tokiu greičiu, kad kitatautė motina
nespėja aiktelėti, kai lieka ant skardžio priešingoje pusėje.
Jei ji nori neatsilikti nuo savo atžalų svetimoje kalbinėje
aplinkoje, turi virsti vaiku guvia, imlia ir nutrūktgalviška.
Kai aplink aidi sirtakio ritmai, visos įžvalgos apie vaiko
pratinimą prie gimtosios kalbos su motinos pienu subyra kaip
kortų nameliai. Motinos troškimas dominuoti kalbiškai bet kuria
kaina būdingas tik romantikėms-anarchistėms. Tačiau ir šie
bruožai neapsaugo jų nuo tylos nuosprendžio, nes vaikų kalba vis
dėlto priklauso vietai žmogėdrai.
Tokių tylinčių motinų
vis daugėja, o su jų plintančia tyla pasaulis vis agresyviau
kalba apie globalizaciją ir jai paklūsta, sakytum, ji kerštas
mylinčioms motinoms arba jų tylos pasekmė.
Iš knygos Lietumi
prieš saulę. Vilnius, 2007.
UŽDUOTYS
1. Ką sužinojote iš pirmo
teksto apie knygos Lietumi prieš saulę autorę? (3 taškai)
2. Paaiškinkite antro
teksto pavadinimo Motinų tylėjimas reikšmę. (2 taškai)
3. Paaiškinkite, kokias
kalbines raiškos priemones pastebėjote pirmame antro teksto
sakinyje? (3 taškai)
4. Ką šios priemonės
ryškina antrame tekste? (2 taškai)
5. Kaip suprantate vaiko
žodžius, perteiktus tiesiogine kalba? (2 taškai)
6. Prijungiamuoju sakiniu
paaiškinkite, kodėl taip manote. (2 taškai)
7. Paaiškinkite sakinį iš
pirmos pastraipos: Motina yra.... Paaiškinimą parašykite
trimis sakiniais, kurie sudarytų pastraipėlę. (3 taškai)
8. Paaiškinkite metaforos
motina su penkių svetimos kalbos žodžių bagažu reikšmę šiame
tekste? (3 taškai)
9. Savais žodžiais
paaiškinkite motinos būseną esant tokiam bendravimui su
artimaisiais. (2 taškai)
10. Raskite ir išrašykite
sakinį argumentą, iš kurio paaiškėja, kad išsaugoti gimtąją
kalbą svetimoje šalyje beveik neįmanoma. (1 taškas)
11. Įvardykite šį sakinį
kalbinės raiškos priemone. (1 taškas)
12. Kaip šiame tekste
vertinama globalizacija? Kodėl? (2 taškai)
13. Išsakykite savo
požiūrį į autorės samprotavimus 3 sakinių pastraipa. (3
taškai)
14. Raskite 3 kalbinės
raiškos priemones, įvardykite ir nurodykite jų reikšmę tekste. (3
taškai)
Raiškos
priemonė |
Įvardijimas |
Reikšmė tekste |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
15. Susiekite šį tekstą su
emigracijos problema Lietuvoje. Parašykite 5 sakinių tekstelį
pastraipą, iš kurios išryškėtų jūsų požiūris į šią problemą. (5
taškai)
16. Paaiškinkite paskutinį
sakinį savo žodžiais. Susiekite jį su aktualia globalėjančios
mūsų visuomenės problema. (3 taškai)
17. Kas sieja pirmą ir
antrą tekstus? (1 taškas)
18. Kas šiuos tekstus
skiria? Argumentuokite. (2 taškai)
19. Parašykite 100 žodžių
pastraipą, remdamiesi pasirinkta citata iš šio teksto,
pavyzdžiui: Ne motinos kalbinėje aplinkoje arba už jos Tėvynės
ribų gimę vaikai išsižada mamos tą pačią akimirką, kai
pasijunta pajėgūs paleist jos ranką.
|