I užduotis. Perskaitykite tekstus ir atsakykite į klausimus. (30 + 25 taškai)

Olegas Lapinas. Ar laimėtojai yra laimingi? (30 taškų)

Mūsų kalboje „laimėtojas“ ir „laimė“ turi tą pačią šaknį. Tačiau ar iš tiesų po sėkmės visuomet ateina laimės jausmas?

Pastebėkime, kad žmonės save ir kitus linkę skirstyti į „vidutiniokus“, „laimėtojus“ ir „pralaimėtojus“. Kalba čia eina ne apie tai, kas užima pirmą, kas – antrą, o kas – trečią vietą varžybose ar konkursuose. Ne, mes kalbame tik apie vidinę, subjektyvią savijautą ir objektyvų sugebėjimą pasiekti tai, ką užplanavai.

Labiausiai šis skirstymas išryškėja stebint žaidėjus. Vidutiniokai kažkiek išlošia, kažkiek pralošia, o rezultate lieka prie tos sumos, su kuria pradėjo. Laimėtojai siekia daug, žaidžia iki galo ir dažniausiai laimi. Pralaimėtojai irgi eina iki galo, kurį laiką jiems sekasi, jie blefuoja, tačiau galų gale visiškai prasilošia.

Kažkas panašaus būna ir gyvenime. Vidutiniokai iškelia sau tikslus, tačiau pasiekia mažiau, nei tikisi. Štai moteris svajojo tapti firmos vadove, tačiau tenkinasi pavaduotojos postu. Arba labai norėjo turėti didelę šeimą, o gyvena su draugu ir vienu vaiku. Galima, tiesa, būti laimėtoju vienoje ir vidutinioku – kitoje sferoje. Tampi firmos vadove, o su šeima nepasiseka. Arba iš viso karjeros nepadarai, tačiau turi gerą šeimą. Laimės jausmas čia dažniausiai ateina tuomet, kai susitaikai su tuo, ką turi. „Mokėk džiaugtis smulkmenomis“, – sakoma tokiais atvejais. O ką? Stogas virš galvos yra, sveikata maždaug, vaikai – ačiū Dievui – ko dar reikia? Didesnė dalis žmonių ir yra vidutiniokai.

Tačiau laimėtojai ir pralaimėtojai su tuo aiškiai nesutinka. Jei mylėti – tai karalienę, jei išlošti – tai milijoną! Laimėtojams reikia pasiekti būtent tai, ko jie norėjo. Nebūtinai jie tampa sėkmingais politikais, verslininkais, rašytojais, sportininkais. Mažu masteliu laimėjimas – tai mokėjimas nesėkmės atveju imtis kitokios taktikos. Nusitaikei ką nors turguje pirkti – pritrūko pinigų – pasiderėjai – nusiderėjai – vis vien trūksta – pasiskolinai – skolą grąžinai.....Daiktas tavo, ir būtent tas, kurio norėjai!

Žinoma, laimėtojos nemėgsta apie savo svajones pasakoti į kairę ir į dešinę. Joms norisi kažko konkretaus, tačiau tik viduje. Bet kartu tos laimėtojos dažniausiai gerai žino, ką darytų pralaimėjimo atveju. Jei jau nusistatė moteris tapti vadove – tai žino, ką dirbtų, jei nepavyktų. Ir štai kartais netgi netikėta pergalė – ji tampa vadove! Jei nori ji trijų vaikų – nepaisydama šio noro ruošiasi gyventi taip, kaip Dievas duos. Jie tarsi nuolat turi atsarginį variantą. Ji, žinoma, deda pastangas. Tačiau subjektyviai jai gali atrodyti, kad jos likimas tarsi už ją nusprendžia – ji ir turi tris vaikus – ne mažiau. Ilgainiui laimėtojai pajunta, kad yra kurioje nors srityje laimėtojai.

Tačiau kai tai kartojasi, jie nebūtinai turi džiaugtis savo laime. Kai kurie net pergalės skonio nejaučia – visi tau ploja, sveikina, o viduje – tuštuma. O kiti laimėtojai – tarkime, Pelenė, ištekėjusi už Princo, iš pradžių jaučiasi laiminga. Tačiau vėliau su siaubu atranda, kad rūmų gyvenimas – nuobodybė, o Princas – kvailas dabita. Bet jau vėlu būna atgal į trobelę, kurioje lieka pralaimėjusios seserys ir pamotė. Gal jos susitaiko su tuo! Gerai būtų. Tuomet jos būtų sutikusios tapti vidutiniokėmis. O jos?

Pralaimėtojai su vidutiniokais nesutinka dėl to, kad atkakliai nori laimėti daug. Ir neturi alternatyvių kelių. Tiesiog jiems turi sektis. Ir viskas! Skirtingai nei laimėtojai, jie iš anksto smaguriauja, įsivaizduodami savo pergalės vaisius. Dažniausiai jie nesiruošia galimam pralaimėjimui, todėl būna labai nusiminę, kai tai įvyksta. Svajojau apie gražią šeimą – neturiu nieko, galvojau apie vadovės postą – visai likau be darbo.

Tačiau pralaimėtojai turi įdomią savybę – lyg Sizifas su savo akmeniu, jie atkakliai kartoja ir kartoja pastangas pakilti... kol pačiu netinkamiausių metu nusirita atgal. Žinoma, pralaimėtojai turi šansų – sumažinę savo pretenzijas, jie turėtų šiokią tokią laimę. Juk nebūtina pamotės dukroms už princų tekėti, ar ne?

Tai štai kas gaunasi su laimės jausmu. Pralaimėtojai irgi džiūgauja, tačiau dažniausiai džiūgauja iš anksto – kai tik pamano, kad turi puikių šansų laimėti. Jie iš anksto jaučiasi laimingi, kol jiems sekasi. Jie beveik prie pergalės... na, ne – viskas pačiu netikėčiausiu momentu sugriūna, ir prie finišo atsiduria laimėtojai.... Kur čia gilintis į laimėtojų jausmus ir kaip čia rasti laimėtojų vidinę tuštumą?...

Pralaimėtojai dažniausiai kenčia nuo pavydo ir nekenčia tų, kuriems pasisekė. Tačiau po kiek laiko jų dėmesį patraukia naujas projektas – tas, kuriame jie vėl tikisi Princo sosto... ir lieka prie sudužusios geldos.

Kaipgi su laimės jausmu? Iš pradžių atrodė, kad laimingais gali jaustis tik sėkmės džentelmenai. Paradoksalu, tačiau išeina, kad visi gali džiaugtis – išskyrus laimėtojus!

Bet nenusiminkime – ir laimėtojai, ir pralaimėtojai gali pamėgti gyvenimą. Jei tik nuo rezultatų, tikslų ir siekių sutelktų dėmesį į procesą. Gyvenimas juk ir yra nuolatinis „dabar“! O „vakar“ ir „rytoj“ – tik proto konstrukcijos. Viskas – netgi gimimas ir mirimas – irgi procesai. Kodėl mums šalia neatsiejamo žmogaus siekio laimėti, neišmokus džiaugtis tuo, kas yra čia ir dabar?

www.delfi.lt

1. Suformuluokite ir užrašykite teksto temą.

2. Kokiu pagrindu žmonės save ir aplinkinius skirsto į tris grupes?

3. Kokie gyvenimo būdai aprašomi tekste?

4. Su kokiu požiūriu į laimę nesutinka laimėtojai ir pralaimėtojai?

5. Kodėl laimėtojai dažnai nesidžiaugia pergale? Atsakykite savais žodžiais.

6.Kodėl pralaimėtojų gyvenimas „ateitimi“ yra absurdiškas?

7. Kuo panašūs laimėtojai ir pralaimėtojai?

8. Kokia meninės raiškos priemone pabrėžiamas laimėtojų ir pralaimėtojų panašumas? Nurodykite ir pacituokite.

9. Kaip pavadinimas susijęs su tekstu?

10. Kokia pagrindinė šio teksto mintis? Atsakykite savais žodžiais.

11. Kokie kultūros ženklai minimi tekste?

12. Ko jais siekiama?

13. Tekste yra kalbos vartojimo klaidų. Raskite bent 4, išrašykite jas ir ištaisykite?

14. Nurodykite teksto žanrą. Argumentuokite.

Richardas Bachas. Iliuzijos (ištrauka) (25 taškai)

Tai, ką vikšras vadina pasaulio

pabaiga, Mokytojui yra drugelis

– Mums skambina pirmąja linija, – tarė Saiksas. – Prašome klausti, ponia.

– Ar aš jau eteryje?

– Taip, ponia, jūs eteryje, o mūsų svečias, ponas Donaldas Šimoda – lakūnas. Klauskite, jūs eteryje.

– Tai norėčiau tam vyrukui pasakyti, kad ne visi gali sau leisti daryti tik tai, ką užsigeidžia, ir kad yra žmonių, lenkiančių nugarą dėl duonos kąsnio, nepalyginti atsakingesnių negu tie, kurie bastosi rengdami oro karnavalus!

– Žmonės, dirbantys dėl duonos kąsnio, dažniausiai irgi užsiima tuo, ko patys nori, – atsakė Šimoda. – Jie nedaug skiriasi nuo tų, kurie pragyvenimui užsidirba lyg žaisdami...

– O Šventajame Rašte pasakyta: „Savo veido prakaite valgysi duoną“, „Varguose tu maitinsies“!

– Jei norime, galime rinktis ir tokį gyvenimą.

– Daryk tai, kas tau prie širdies! Jau pavargau nuo tokių, kaip jūs, be perstojo kartojančių: daryk tai, ką nori, daryk, ką tik nori! Jūs skatinate žmones sulaukėti, ir anksčiau ar vėliau jie sugriaus pasaulį. Jie jau dabar niokoja pasaulį. Tik pažvelkite, kas ištiko miškus, upes ir vandenynus!

– Taip, pasaulis naikinamas. Na ir kas? – kalbėjo Šimoda. – Juk yra milijardai kitų pasaulių, kuriuos galime pasirinkti arba patys susikurti. Kol žmonės nori gyventi planetose, tol jų ir bus.

Vargu ar jis tai pasakė, norėdamas paguosti pašnekovę, ir aš apstulbęs pažvelgiau į Šimoda. Jis skelbė mokymą, kurį galėjo suvokti tik Mokytojas. Tuo tarpu skambinusioji, žinoma, buvo įsitikinusi, jog diskutuojama tik apie šio vieno pasaulio realijas,– pasaulio, kuris prasideda gimimu ir baigiasi mirtimi. Juk lakūnas tai puikiai žinojo, tad... kodėl gi nekreipė į tai jokio dėmesio?

– Ką gi, viskas puiku, ar ne? – karščiavosi radijo klausytoja. – Tai šiame pasaulyje nėra nei blogio, nei visur mūsų tykančios nuodėmės? Jums tokie dalykai apskritai nerūpi?

– Čia iš viso nėra dėl ko rūpintis, ponia. Mums prieš akis – tik mažytė dalelė visumos, o ir ta pati tik iliuzija. Tai ir vadiname gyvenimu. Viskas subalansuota, ir niekas nei kenčia, nei miršta, jei laisva valia su tuo nesutinka. Niekas nedaro to, ko nenori daryti. Nėra nei blogio, nei gėrio, tėra tai, kas daro mus laimingus ar nelaimingus.

Šie žodžiai irgi nenuramino skambinusios moters, bet ji staiga pakeitė toną ir paprasčiausiai paklausė:

– Iš kur jūs žinote visus tuos dalykus, apie kuriuos šnekate? Iš kur žinote, kad visa, ką kalbate, yra tiesa?

– Nežinau, ar tai tiesa, – atsakė Donas. – Tikiu tuo, nes man patinka tuo tikėti.

1. Suformuluokite ir užrašykite teksto temą.

2. Koks kalbėjimo pobūdis dominuoja tekste?

3. Ko siekia moteris, paskambinusi į eterį?

4. Kokį pasaulį mato moteris? Atsakykite savais žodžiais.

5.Kaip moteris gina savo požiūrį?

6. Koks Donaldo Šimodos požiūris šokiravo pašnekovę?

7. Kaip supratote lakūno žodžius, kad „yra milijardai kitų pasaulių, kuriuos galime pasirinkti arba patys susikurti“? Atsakykite savais žodžiais.

8. Suformuluokite teksto problemą.

9. Kokia pagrindinė šio teksto mintis? Atsakykite savais žodžiais.

10. Kaip epigrafas papildo teksto prasmę? Paaiškinkite savais žodžiais.

11. Kokių stilių sąveika pastebima tekste?

12. Argumentuokite.

13. Ką žinote apie teksto autorių? Pateikite bent du faktus?

14. Kas sieja šį tekstą su I tekstu turinio požiūriu? Nurodykite bent du požymius ir paaiškinkite.

II užduotis. Perskaitykite tekstus ir atsakykite į klausimus. (24 taškai)

1.

<...> Kartais Pinčuką apimdavo senasis tinginys ir visiškas abejingumas, bet užtekdavo tiktai išeiti sukti malūno sparnų, ir tuojau prasiblaivydavo. O suktis su malūno sparnais visų labiausiai Pinčukui patikdavo. Tada jis, dairydamasis po plačią apylinkę, lūliuojančius ežerus ir žaliuojančius kalnus, pradėdavo svajoti apie didelį ir gražų gyvenimą ir apie nepaprastus žygius jam pasiekti. Bet kol kas tai buvo tiktai svajonės, kurios įvykdyti neturėjo nei laiko, nei didelio noro. Tai ir pasidarė Pinčukas visai tuščias svajotojas <...>

Nurodykite kūrinio autorių, pavadinimą, žanrą, tipą.

2.

Pavasario saulė nušvito meiliai

Ir šildo lietuvišką žemę,

Kur mūsų prabočiai gyveno dailiai,

Kur ainiai stiprybę sau semia.

Pakilo į dangų aukštai vyturiai

Ir meldžias verksmingai už dūšias,

Už tuos, kurie krito karingai narsiai

Darbuose, kovose ar mūšiuos.

Lakštutės sesutės dainuoja dainas

Ir linksmina liūdną artoją,

Ir šiltas lietelis purena dirvas,

Kad būtų jam minkšta po kojų.

Nurodykite kūrinio autorių, pavadinimą, žanrą.

3.

Skubėk tad žemėn grįžt – ir iš dangaus

Naujų malonių lauk. Kiekvienas gėris

Yra savaime gėris, blogis – blogis,

Nepriklausydamas nuo valios to,

Kas teikia šitą blogį arba gėrį.

Už gerą darbą jį geru vadinkit,

Bet neprimeskit jo niekšybių man,

stenkitės atsekti jų šaltinį;

Jūs turit pasikliauti visados

Gyvenimo patirtim – ne žodžiais,

Nors ir iš Dievo lūpų sklistų jie.

Jums pažinimo medis dovanojo

Vienintelį vertingą gėrį – protą:

Lai jo neslopina niekada

Jokie grasinimai tirono,

Jus verčiančio aklai tikėti tuo,

Kam prieštarauja išmonė ir jausmas.

Galvokite ir būkit ištvermingi!

Jei regimas pasaulis jus apvylė,–

Pasaulį susikurkit savyje

Ir, silpną savo prigimtį užgniaužę,

Pasidarykit dvasios milžinais!

1. Nurodykite kūrinio autorių, pavadinimą, žanrą.

2. Su kokiu kontekstu sietumėte šį kūrinį. Argumentuokite.

4.

Sigismundas

Tik pamanyk, – juk Vytautas brangus,

Valdovas galingiausias ir krikščionis,

Darbais apaštalams prilygt galįs,

Dar vis lig šiol tebėr tik kunigaikštis...

Net už tave žemiau jis pastatytas!

Ir liūdna man dėl šitos neteisybės...

Todėl aš nutariau pasiūlyt jam –

Uždėt karūną Lietuvos karaliaus:

Te Vytauto viešoji padėtis

Pritiks karališkai didybei jo!

Ir neteisybė dings iš mūsų tarpo!

Nurodykite kūrinio autorių, pavadinimą žanrą, tipą.

5.

<...> Tuo metu atsitiko lagery iki šiol negirdėtas dalykas. Keli vyrukai, pragaras juos žino, iš kur išlindę, puolė prie sužeistojo, patempė jį į šalį, suskato rūpintis jo žaizdos sutvarstymu. Kiti gi griebė anuos tris mušeikėlius. Bet kad jau griebė – tai griebė! Bežiūrint visi trys pasiliko gulėti gatvėje. Netrukus ant jų išvertė po kibirą vandens, – šie atsigaivalėjo, šiaip taip pasikėlė ir nusverdikuliavo savo keliu, nė dėkui nepasakę <...>

Nurodykite kūrinio autorių, pavadinimą, žanrą, tipą.

6.

<...> Viskas praeina – štai mintis, kuri man daugiausia padeda pakelti visus gyvenimo nemalonumus. Kieno sielos ta mintis yra leitmotyvas, tas nebegaudo laimės valandų. Kas iš jų, kad praeis? Ir ar galima jomis tikrai gėrėtis, jei leitmotyvas nesiliauja skambėjęs?

Man rodos, kad pasitenkinimo gyvenimu paslaptis teatspėjama tokiu būdu: žmogus neprivalo per daug reikalauti iš gyvenimo. Reiktų vaikus iš mažens mokyti, kad gyvenimas nėra kažkokia laimės duodamoji įstaiga, bet sunki, varginanti tarnystė. Jei jis ir duoda kartais trumpų laimės valandėlių, tai yra jo malonė, ne pareiga. Jei žmogus taip žiūri į gyvenimą, tai jis nebėga galvotrūkčiais paskui laimę, neįtempia visų savo jėgų vien tik tai laimei sugauti žūtbūt, nerėkia ir nesidrasko, jos neradęs, o kiekviena šviesia valandėle džiaugias kaip kokia dovana virš programos <...>

Nurodykite kūrinio autorių, pavadinimą, žanrą.

III užduotis. Perskaitykite tekstus ir atsakykite į klausimus. (27 taškai)

Nekantri boba

Dievas surinko visas bjaurybes maišan ir padavė bobai nunešt ežeran ir įmesti. Liepė nešant nežiūrėt. Bet kur tau boba iškentės nepažiūrėjus. Ji atrišo maišą ir pažiūrėjo. Kai atrišo, tai išbėgo visos bjaurybės. Pradėjo šliaužt, ropot – ir visos išbėgo. Boba nusigando ir nuėjus dievui pasakė, kad išbėgo. Dievas pavertė ją garniu ir liepė rinkt lig dievo teismo. Boba buvo apsivilkus balta palaidine ir tamsiai mėlynu, net juodu, karaliaučiniu sijonu. Užtat ir garnio pusė balta, o pusė juoda.

Nurodykite teksto žanrą, tipą. Pateikite bent du argumentus.

Adolfas Sprindis. Žemaitė

<...> Degė kūryba ir laukė kritikos. Ir žinių, kaip geriau rašyti. Koks turi būti geras apsakymas. Medžiaga virto per galvą, tokia gyvenimiškoji patirtis. Kaip apvilkti vaizdais, kaip grupuoti medžiagą, kaip kurti charakterį? Vingiai, Katrė pasisekė, bet panašiu keliu neisi, nes kiti dalykai ir kitos temos. Kartotis juk negalima, ir vienodumas blogai. Ir dar rūpėjo, koks yra aprašymo ir vaizdo santykis. „Petro Kurmelio“ pradžią supeikė. Kur čia blogai? Turėjo klausimų ir krovė Povilui ne pagal jėgas <...>

1. Nurodykite teksto žanrą. Pateikite bent du argumentus.

2. Tekste minimas Povilas. Kas jis ir ką žinote apie jį? Pateikite bent du faktus.

Leidykla „Gimtasis žodis“ išleido

Zita Nauckūnaitė

PREZENTACIJOS MENAS

Gebėjimas gerai kalbėti yra toks pats esminis ir lemiantis gyvenimą, kaip ir gebėjimas gerai rašyti. Menas susikalbėti su žmonėmis yra toks pat senas, kaip ir pati žmonija. Tai menas vadovauti, mokyti, bendrauti, valdyti....

Kurti kalbėjimo santykį su auditorija kiekviena karta mokosi iš naujo. Mūsų amžiaus specifika – kompiuterinės prezentacijos. Kaip jas parengti ir pateikti, būtina išmanyti kiekvienam. „Prezentacijos menas“ – senų retorikos idėjų, komunikacijos mokslo įžvalgų ir verslo prezentacijų derinys.

Šio leidinio tikslas – suteikti pagrindinių strateginių žinių, kaip parengti pranešimą, sukurti jam skaidres ir sėkmingai pateikti auditorijai.

1. Nurodykite teksto žanrą. Pateikite du argumentus.

2. Nurodykite funkcinį stilių. Argumentuokite.

Vienarbukė, dvarbukė,

Trikorikė, raibukė,

Eckus, peckus,

Kromas, romas

Vidupetė sprakt.

Meilerin pakšt!

Nurodykite teksto žanrą. Argumentuokite.

Henrikas Nagys

Vytautui Mačerniui

Nepasiėmei nieko kartu: tavo rankose miega

paskutiniojo vasaros vakaro kvapas ir vėsuma.

Tavo galvą padėjo ant kieto drožlinio priegalvio

ir giliai akyse tebegyvą dangų užžėrė žeme <...>

<...> Tavo knygose pasakų saulė užgeso,

ir už atdaro lango sudužo ant kelio akmens

nebaigta svajoti svajonė. Tiktai vystančios vasaros

vakaro vėju kvepėjo tavo rankų atšalę delnai <...>

1. Nurodykite teksto žanrą. Argumentuokite.

2. Kokiai literatūros rūšiai priskirtumėte šį tekstą? Argumentuokite.

Balsas

Čia aš vėl, maestro. Tiek to, kad Jūs ne Rostropovičius ir mes ne troleibuse. Mes dabar internete. Ir visai nebūtina kiekvienam būti Mstislavu Leopoldovičium, galima ir taip pasikalbėti. Internete irgi žmonės gyvena. O štai Daniilas Šafranas, kaip ten parašyta, „išėjo“. 1997 metais iš Rusijos. Bet ne į užsienius, o Anapilin.

Aš pasakysiu, kodėl apie jį taip įkyriai klausinėjau. Todėl, kad mūsų laikais, tai yra visą pusę praeito šimtmečio, pasaulyje buvo trys Dievo siųsti violončelistai – Pablo Kazalsas, Mstislavas Rostropovičius ir Daniilas Šafranas. Pablo Kazalsas, atėjus laikui, pasimirė būdamas daugiau devyniasdešimties, Rostropovičius vis griežė, o štai Šafranas tiesiog dingo. Štai aš ir susijaudinau. Todėl, kad prapuolė vienas iš trijų didžiųjų meistrų. Aš pergyvenau didžiulę netektį, maestro. Išgyvenu iki šiol. Nes violončelė tai toks instrumentas...

Ji ne isteriška. Ar esat girdėjęs, kaip ūkia garvežys nakty? Lyg pasiklydęs likimas. Kaip mūkia karvė pro miglą?.. Apie tą garsą Aleksandras Grinas yra pasakęs, jog tai Neišsipildžiusios būties balsas. Ir jokios isterijos. Yra kaip yra, sako politikai. Isteriškas gali būti smuikas, arbatinukas, sekretorė, o violončelė – niekada.!

Nežinai, nežinau... Gal kartais trombonas?

Malina Malina

Kalba jokiu būdu netaisyta                              Literatūra ir menas. 2003-01-03, Nr. 2931

Nurodykite teksto žanrą. Argumentuokite.

IV užduotis. Suformuluokite kiekvieną teksto sakinį apibendrinantį teiginį. (6 taškai)

MITOLOGIJA IR POEZIJA

Devynioliktojo amžiaus mokslo žmonių – tarp jų ir tautosakininkų – pasitikėjimas mokslu, jo tyrinėjamais „faktais“, taip pasiekiama moksline „tiesa“, subraškėjo ir pagaliau sutrupėjo po kelių, įvairiose srityse įvykusių, einšteiniškų revoliucijų. Išmokę kuklumo, netekę beveik visų tikrumų, mes lengvai sutinkame, kad vienos ar kitos mokslo šakos faktai yra mūsų pačių atrinkti, mūsų teorijų rėmuose sukurti konstatavimai, kad tokių ar kitokių žmogiškų reiškinių aprašyme, nežiūrint mūsų apsiginklavimo griežčiausiais metodais ir logiškais modeliais, intuicija dažnai dar vaidina vyraujantį vaidmenį. Geru kalbininku gali būti tiktai žmogus, turintis gilų poetinį jausmą ,– nuolat kartoja žymus lingvistikos autoritetas Roman Jakobson.

Pagal A. J. Greimą

*Dispozicija (lot. dispositio – išdėstymas, paskirstymas; potvarkis): 1. psn. raštiškas vado įsakymas sausumos kariuomenei dėl mūšio (kautynių) arba maršo tvarkos; 2.sausumos kariuomenės, kovos laivų išdėstymo per mūšį (kautynes) planas; 3. struktūrinė teisės normos dalis, nustatanti tam tikrą elgesio taisyklę; 4. kieno nors žinia, valdžia, teisė savarankiškai tvarkyti, valdyti.

1...........................................................................................................................................................................................

2...........................................................................................................................................................................................

3...........................................................................................................................................................................................

4...........................................................................................................................................................................................

5...........................................................................................................................................................................................

6...........................................................................................................................................................................................

V užduotis. Įrašykite praleistas raides. Žodžius, pateiktus skliaustuose, rašykite kartu arba skyrium. (20 taškų)

Ten, kur dabar dži__sta obelys ir, keldamas karštas dulk__s, siaučia vėjas, kur pajuod__s nuo li__čių kloj__mas 1__g milžiniškas jautis, kl__mpantis ant keturių, ten prasidėjo jo sielos audra, besit__sianti (1__g šiol).

(Kas kart) nuėj__s prie upės, dažnai žiūrėdavo į s__k__ringą, n__žmiai riaumoj__nčią srovę ties staigiu pos__kiu, į vandenį, kunk__liuojantį s__klumoj ir per akmen__s, per apr__d__jusius gel__galius, armat__ros griauč__is besiverž__ntį (kaži kur) į pakaln__, į g__lų ni__rų tarp__klį. Šveln__mas, rimtis ir __siklaus__mas – viskas b__dinga tam, (kas tik) žydi, tar__sta, br__sta (ne tramdomai), (ne varžomai) pakl__stant prigimč__i, kuri savaim__ yra ir laiko tekėjimas, ir (be vargo) pasiima vis__, ko jai reikia.

Žmogus niekada (ne žino), (kas gi) jo laukia ir koks jis bus. Mat jis kaip (kaž kada) matytas bai__ščiai st__rantis medis. Medžio kamienas buvo kreivas, išsiklaipiusiomis, išdr__kusiomis į šalis šakomis, išsukali__tais s__nariais. (Iš pradžių) jo linkta į upę, į pietus, paskui staiga l__žis, dv__šak__mas: vienas kamienas kaip str__lė šauna į viršų, kitas – į šoną, po metr__nio tarpo į visas pus__s k__rojančios, l__ž__nėjančios, gumb__tos šakos... Ir (kas gi) pasak__s, (koks gi) jis turėjo būti, koks pav__dalas buvo u__koduotas jo sėklo__? Ir koks turėt__ būti __dealus jo antr__ninkas...

(Nei medžio), (nei žmogaus) gyvenimo niekas ne__spės. (Vis dėl to) kam lemta būti, tas ir bus...

Nuostabus vaik__stės uoste, ar lemta į tav__ sugr__žti, vėl klajoti m__slingais praeities takais, nusilenkti ram__jai Mituvai. Stebukling__j__ pavasario šalna pasipuoš__s ram__bės ir vilties uoste, pab__lusiais savo pirštais keden__ sugr__žtančiojo b__lančius plaukus, pasodink po g__v__bės žiedą kraunanč__ vyšn__ ir leisk pajusti, kad ir jis tau reikalingas.

Tik čia, prie šito kalno, svajonės tikresnės ir pasir__žimas didesnis, s__žinė švaresnė ir mintis lakesnė.

VI užduotis. Paaiškinkite skyrybos ženklus. Atsakymus rašykite lentelėje. (10 taškų)

Žiūrėdama į kelią¹, kuriuo atėjo, Rozalija pagalvojo, kad labai keista yra kur nors važiuoti²: sėdi žmogus ištisas savaites³, o kartais mėnesius namie, lakstai nuo trobos iki tvarto, iki ganyklų, iki fermų, lauki sugrįžtant mergaitės iš mokyklos arba girto tėvo, o vieną dieną imi ir pasikeli, kad ir netoli, o išvažiuoji, atsiskiri nuo visko⁴, nors negali užmiršti, tačiau atsiskiri, pasidarai kitoks, laisvesnis, savarankiškesnis⁵, ir trupučiuką juokingi pradeda rodytis tavo darbai ir rūpesčiai, pajunti, kad šalia yra kažkas⁶, kas tave padarytų kitokį, labai gerai pajunti, bet negali įstengti jo išryškinti⁷, kaip tame sapne pavojaus valandą⁸ – žinai, kad netoli yra⁹, kas beregint išgelbėtų, tačiau negali sušukti, kažkas užsiuva burną, ir tada pašoki iš išgąsčio,¹⁰ susidraikiusiais plaukais ir suprakaitavęs, o sapno jau vis tiek nebėr.

A - atskiriamos vienarūšės sakinio dalys

B - atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys

C - atskiriamas išplėstinis pažyminys po pažymimojo žodžio

D - atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys, kuriuos sieja aiškinamasis ryšys

E - atskiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys

F - atskiriami sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenys

G - atskiriama (išskiriama) išplėstinė aplinkybė

J - tikslinamoji aplinkybė

K - vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio

L – įterpinys

VII užduotis. Išspręskite kryžiažodį, įrašydami raides iš viršaus į apačią. (13 taškų)

1. Aukščiausias įtampos taškas kūrinyje.

2. Vienas iš penkių funkcinių stilių.

3. Vienodų ar panašių priebalsių sąskambis kūrinyje.

4. Gamtos garsų pamėgdžiojimas literatūros kūrinyje.

5. K. Donelaičio poemos „Metai“ veikėjas.

6. Epikos žanras.

7. Autoriaus pastabos, komentarai dramos kūrinyje.

8. Meninis padidinimas.

9. Siužetinio literatūrinio kūrinio struktūros elementas – prieštaringų veiksmo aplinkybių susikirtimas ir aktyvi (dažnai slapta) priešingų veikėjų veikla, žadinanti skaitytojų smalsumą.

10. Antikinės literatūros eiliavimo būdas.

11. Vienas iš literatūrinio „Keturių vėjų“ sąjūdžio įkūrėjų.

12. Baigiamoji literatūros kūrinio dalis.

13. Gamtos vaizdas kūrinyje.

VIII užduotis. (12 taškų)

1. Pasižiūrėję į duotą iliustraciją atpažinkite epochą (1 t.), nurodykite laiką (l t.), būdingiausius bruožus (3 t), atstovus (l t.).

2. Išsirinkite būdingiausią Jūsų atpažintos epochos bruožą ir remdamiesi duota iliustracija bei kitu kultūriniu kontekstu sukurkite argumentuotą pastraipą. (6 t.)