1. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į pateiktus klausimus.
 

Kristijonas Donelaitis. „RUDENS GĖRYBIŲ“ GAMTOVAIZDIS

Ištrauka iš Vandos Zaborskaitės knygos „EILĖRAŠČIO MENAS“

1. „Metų“ gamtos vaizdai lydi būrų gyvenimą ir darbus ne tik sudarydami jiems foną, bet ir susiliedami su jų buities ritmu, su savitu, valstietišku poemos pasaulėvaizdžiu, teikdami medžiagos autoriaus pamokymams ir alegorijoms. Donelaičio gamtovaizdžiai – vieni tų klasiškųjų mūsų literatūros puslapių, kurie padeda atidžiau pažvelgti į mus supantį pasaulį ir pastebėti grožį – savitą ir ryškų – kasdienėje aplinkoje ir įprastiniuose reiškiniuose. Ta prasme „Rudenio gėrybių“ įžanga yra viena įspūdingiausių poemos vietų.

2. Norint geriau suvokti Donelaičio – gamtos vaizduotojo – savitumą, pravartu prisiminti kitą didį gamtos poetą – „Anykščių šilelio“ dainių. Akivaizdu, jog jie visiškai nepanašūs – ir ne vien todėl, kad Antanas Baranauskas poetizuoja senovės miško grožį, o Donelaitis kalba apie purviną ir liūdną baudžiavinio kaimo rudenį. Pats jų gamtos suvokimas ir vaizdavimas yra skirtingas.

3. Baranausko talentas tapybiškas ir muzikalus. Jo vaizdams būdingos gyvos ir švelnios spalvos, šviesos ir šešėlių žaismas, regimo pasaulio daiktų sodrumas. Daugelis poemos vietų, ypač garsusis šilo nubudimo aprašymas, pasižymi muzikinės raiškos stiprumu. Vaizdų kaitą poemoje lydi intensyvaus jausmo bangavimas: kūrinyje suvokiame ne tiktai gamtos gyvenimą, bet ir su juo susipynusį ir juo reiškiamą turtingą vidaus pasaulį.

4. Kitokia Donelaičio gamta. Čia visiškai nėra spalvų tarsi grafikoje, kur baltame fone juodi brėžiai sudaro paveikslą, atitrūkstantį nuo pasaulio spalvingumo, kad geriau atsiskleistų jo linijų įvairybė, ritmas ir raiškumas. Ir iš tikrųjų – neduodamas spalvų, nevaizduodamas daiktų formos ir faktūros, Donelaitis meistriškai atkuria judesį, pozą, mostą, mimiką – ne tik žmonių, bet ir gamtos gyvių. Vietoj gamtos poetizavimo, romantinių jausmo polėkių čia atskleidžiamas stipriai apvaldytas, valia ir intelektu sutvardytas emocinis pradas Jo gamtos vaizdai neprilygsta „Anykščių šilelio“ vaizdų emociniam turtingumui, bet kiek čia pastabumo objektyvaus pasaulio reiškiniams, kaip poetiškai moka Donelaitis įprasminti kasdieniškiausios, „žemiausios“ buities vyksmą!

5. Keli čia paminėti „Anykščių šilelio“ ir „Metų“ stiliaus skirtumai (o jų esama ir daugiau) negali būti aiškinami tik didžiųjų mūsų poetų kūrybinės individualybės ir temperamento skirtumais. Abi poemos yra kito istorinio laiko kūriniai, susiformavę skirtingoje visuomeninėje ir literatūrinėje aplinkoje. Nuo jos tad didele dalimi priklauso ir minėtos stilistinės ypatybės.

6. Donelaičio poemoje dar nėra tokio gamtos jausmo, kuriuo literatūrą praturtino J. J. Rousseau „Jaunojo Verterio kančios“ ir romantizmas: intymaus bendravimo su gamta ir jos pažadinto žmogaus dvasios atsiskleidimo – viso to, ko apstu „Anykščių šilelyje“. Žinoma, ir į Donelaičio gamtos vaizdus yra įsipynusi emocija, bet į platesnę gamtos pažadintų jausmų analizę poetas niekur nesileidžia: objektyvaus pasaulio reiškiniai jo kūrybinę fantaziją skatina labiau negu jo paties išgyvenimų turinys.

7. Rudenio lietui žmonių nugaras skalbiant ir purvams teškant, jis elegiškai prisimena prabėgusios trumpos vasaros džiaugsmus, melancholiškai žvelgia į vėtros draskomas plikas šakas, tačiau įsisiūbuoti šiems sentimentams neleidžia ir tuoj pat pereina į buitinį, net humoristinį toną, imdamas kalbėti apie gausias vasaros vaisių atsargas ir paukštienos kepsnius. Tiesiogiai emociją išsakančių eilučių tekste labai nedaug, poetas nesileidžia į prabėgusios vasaros prisiminimus ar rudens nuotaikas. Donelaičiui svarbu ne jausminis santykis su gamta, o ji pati. Ir tik iš to, kaip pastabiai, su kokia simpatija, su kokia dažnai geraširdiška šypsena jis parodo gamtos pasaulio įvairovę, jo daugiaformę gyvybę, matyti meilės ir artimumo ryšiai, siejantys poetą su kasdieniška, neįmantria, būro akimis pamatyta, o vis dėlto tokia gražia ir įdomia tėviškės gamta.

 Iš knygos: Vanda Zaborskaitė. „Eilėraščio menas“, Vilnius, Tyto alba, 2002, p. 12-14.

Klausimai:

1. Tekste lyginami du kūriniai. Nurodykite kiekvieno jų žanrą bei tipą.

2. Kokį vaidmenį atlieka gamta K. Donelaičio „Metuose“?

3. Prisiminkite, kas yra alegorija. Kokio žanro kūriniai pagrįsti alegorija?

4. Argumentuokite teiginį, kad A. Baranausko talentas muzikalus. Atsakykite savais žodžiais.

5. Parašykite, kuris poetas kuria subjektyvų, kuris – objektyvų gamtovaizdį.

6. Kuo K. Donelaičio gamtos vaizdas artimas grafikai? Nurodykite ryškiausią bendrą bruožą.

7. Kokiai literatūros srovei atstovauja (priklauso) „Anykščių šilelis“? Teiginį pagrįskite.

8. Kokiu stiliumi parašytas A. Baranausko kūrinys?

9. Kokių stilių sąveika būdinga K. Donelaičio „Metams“?

10. Iš 7 pastraipos išrašykite posakius, kuriais apibūdinama pasakotojo nuotaika „Rudens gėrybių“ gamtovaizdyje.

11. Remdamiesi tekstu (ypač 5-6 pastraipomis), parašykite, kas lėmė K. Donelaičio ir A. Baranausko kūrinių skirtumus?

12. Kokio funkcinio stiliaus šis tekstas? Atsakymą argumentuokite.

2. Įrašykite praleistas raides.

Perspėk tą išt__sėlį, kad greičiau pasiimtų savo sutr__šusį kl__darą iš m__sų kiemo. Perg__sdinti galvijai blaškosi po pievą, t__sosi į visas puses, gr__žiojasi į šeimininkus. Už net__sybas gr__sia didžiulės baudos. Iš m__slingo ir švelnus vandens čiurlenimo nakties tamsoje atrodė, kad čia turėtų būti br__sta, tačiau l__sti į tamsoje s__kuriuojantį vandenį (vis, vien) buvo baugu. Pagyrė šauni__sias merginas už rūpinim__si kaimyne senute. Močiutė pasisi__lė išmokys__nti v__šeliu nerti. Išgirdus tokius g__sdinančius žodžius k__snis ėmė strigti gerklėje, tarsi ji būtų perdži__vusi. Akmenimis gr__stoje aikštėje stovėjo nuog__staujantys žmonės. Ten susim__stęs tamsus Nevėžis kaip juosta juosia žali__sias pievas. Gudri__jai katei pasisekė sl__ste prasl__sti į virtuvę ir pal__sti po stalu. Ne__spėta m__slė ilgai nedavė ramybės vyriaus__jai seser__. Arvydas įsir__žęs tempė dviratį vežimą per išt__žusią dirvą. Vėl sud__zgia, suviln__ja minia, po to pamažu prasisklaido ir nut__pia visus Nemuno s__los pakraščius. Tu neišsig__sk ir gr__žk namo. Prie sen__jų miestelio kapinių stovėjo sul__susi, išb__lusi moteris. Laužą jau baigia užg__sinti lietus. Greitai mes šv__sime Šv. Velykas. Nenuste__kite ir nenusig__skite – čia gyvena tik gerai jus paž__stantys. Sk__stantysis gali ir už šiaudo tv__rtis. K__stytis įsitikin__s, kad jų bendrovei bankroto pavojus negr__sia. Dr__sesnieji, išsirengę plikai, t__sojo ant vej__lės po pačiais sanatorijos langais, įgr__so čia poilsiauj__ntiems žmonėms. Tr__n__jantys r__stgaliai buvo suversti ant didžiulės s__šlavų krūvos. Didžiulis laukas pask__sta rūke. Stumtelėtas prie tešmens, veršelis puolė godžiai ž__sti.
 

3. Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus.

1. Visai čia pat ošia miškas didelis ir niūrus kuriame be eglių turbūt joks kitas medis neauga... 2. Vėjas vis(tiek) būtų sugrūdęs žodžius atgal į pravertas burnas ar plėšęs nuo lūpų kaip laikraščių skiautes ir darkęs po laukus ir purvynus. 3. Buvo gili naktis gal pats vidurnaktis pirmąsyk ji nebesuvokė laiko. 4. Ant vieno stulpo buvo užmautas skardinis kibiras toks senas ir nebetinkamas jog niekam matyt neatėjo į galvą net išmesti jį į ši__kšlyną. 5. Kažkas stovėjo visai čia pat tik už stiklo ir klausėsi o jai širdis nustojo plakusi ir kraujas veržė smilkinius ji bijojo net sualsuoti. 6. Tartum ta žolėm apžėlusi kapo žemė ims ir paklaus o kodėl motina neatėjo? 7. Kazimieras vieną dieną gulėdavo baltas kaip popierius kitą geltonas kaip vaškas trečią lyg ir geresnis bet mažai labai mažai terodė sveikatos. 8. Todėl per tą laiką kurį žiūrėjau į tos moters akis paskui jos nukrypo į Antaną atminty šmėstelėjo labai vėsus ir labai ankstyvas rugsėjo rytas. 9. Riauka lėtai pakyla ir girdėti kaip traška jo sąnarių kaulai. 10. O jis vis dažniau pajusdavo baimę tik nežinojo kam atsitiks bloga jam pačiam ar mergaitei. 11. Girdžiu sieninio laikrodžio tiksėjimą matau vėjo plaikstomus sodo medžius saulės užlietą kiemą su juoda rūsio anga ir prisimenu jog išeidamas galvojau kada mes vėl čia užsuksim. 12. Ar ne mano sielvartu svyri tu kuprotas galulaukės berže ar ne iš manęs čiulpi syvus tu rugio stiebe ir tu rugiagėle ir tu kuklioji ramune? 13. Slinkau to žiburėlio link tarsi išvarytas dar nė pats gerai nesuprasdamas kur einu. 14. Speigo pavakariais išėjus kieman ar važinėjantis slidėmis mano ausis pasiekdavo tolimas traukinuko ūktelėjimas vienintelis gyvas garsas papilkėjusiuose nuo speigo saulėlydžio plotuose garsas brėžiantis kito man nežinomo neištirto pasaulio ribas. 15. Ilgai jis žiūrėjo į juos ir man buvo baugu nes ta pati negyva šviesa krito ant akmens prie tako ant tėvo ir kaip aštrus kristalas blykčiojo tarp jo primerktų blakstienų. 16. O tėvas vaikštinėja viršuje žvalgosi į visas puses ilgai žiūri į krūmus kur yra aviečių ir retkarčiais šūkteli vaiko vardą tačiau vėjas išdr__sko skiemenis ir tėvas šūktelėjęs praverta burna vaikščioja po kalną o batai žliugsi lyg pripilti vandens. 17. Ir kiekvienas mano turįs teisę vadinti kvaila patarinėti kur man jų supratimu būtų geriau. 18. Abu ne iš prastų namų o kaip jie dabar gyvena ir apsakyti sunku. 19. Abu jie šneka apsimesdami kad apie giminystę nieko nežino nors pokalbio tonas toks jog rodos vienas kuris ims ir pasakys Juk mes antros eilės pusbrolių vaikai. 20. Keliukas suko į pačią parko glūdumą ir visi garsai kurie juos pasiekdavo rodos sklido iš kito dar nepatirto pasaulio.

4. Pabraukite žodžius bei konstrukcijas, tinkamus vartoti pateiktuose sakiniuose. Taisyklingų variantų gali būti ne vienas.

Gal galėtum bent vieną dieną ___________________________ ir mano vaiką.

(padaboti / pasaugoti / prižiūrėti)

Teatras jau rytoj išvyks _______________________.

(gastroliuoti / gastrolėms / gastrolių)

Ligonis skundėsi __________________________ rijimu.

(apsunkintu / pasunkėjusiu)

_______________________ nuo gripo, reikia gerti čiobrelių arbatą.

(Kad apsisaugojus / Kad apsisaugoti / Norint apsisaugoti / Kad apsisaugočiau / Kad apsisaugotum)

Prekės dar ir dabar _______________________ sandėlyje, jei nebūtų atvykusi komisija.

(gulėtų / būtų gulėjusios)

Jau daug metų ji _______________________.

(gyvena ant buto / nuomoja kambarį)

______________________(,) po pietų jau nebeverta ten eiti.

(matyt / tikriausiai / apskritai / aplamai / reiškiasi)

________________________ čia, aš dažnokai aplankau parodas.

(atvykęs / atvykdamas / išvykęs / atvykus / atvyksiąs)

_________________________ prižadėjai, tai ir ištesėk.

(sykį / jei / jeigu jau)

Visi sako, kad trūksta pinigų, ______________________ dirbti nori ne visi.

(gi / o / bet)

Odos paviršiuje matyti ____________________ venos.

(išplėstos / išsiplėtusios)

Vakar kalbėjo naujasis vadovas  ________ dirbti labiau susikaupus.

(ir ragino / ir paragino / raginęs / ragindamas / paraginęs)

____________________ pietausime.

(netrukus / neužilgo / tuojau / greitai)

Po ___________ laiko visi susirinko ir mes pradėjome diskusiją.

(nekurio / kažkiek / tam tikro / kiek / kažkiek tai / kurio / nemažo / daugybės)

3. Laidos ________________________ buvo be galo šmaikštus.

(šoumenas / vedėjas / vadovas / vedantysis)

____________________ jį išmetė iš mokyklos.

(Dėl to / Viso to pasėkoje / Viso to išdavoje / To rezultate / To pasekmėje)

Aš skaičiau ____________.

(„Hamletą“ originale / „Hamleto“ originalą / „Hamletą“ originaliai / „Hamletą“ originalu)

____________, kad a lygu b.

(Iš to išplaukia / Iš čia išplaukia / Iš čia seka / Sekanti lygybė rodo / Taigi matome / Ši lygtis įrodo)