Tarinių rūšys

Grynasis tarinys. Tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma, vadinasi grynasis tarinys.

Dažniausiai grynasis tarinys reiškiamas asmenuojamosiomis formomis.

Aš šiandien tau tik pasakas seku.

Krito pirmos vėlyvo rudens snaigės.

Mes skridome per lygumas.

Rytas prašvis dar negreitai.

Į skaityklą eidavau kiekvieną dieną.

Negirk dienos be vakaro.

Visi tuo metu valgytų pietus.

Grynasis tarinys gali būti išreikštas ir dalyviu (Senelis ėjęs per girią ir sutikęs lokį.), bendratimi (Aš bėgti, jie vytis.), taip pat pasakytas ištiktuku (Tik šmakšt į trobą Antanas.).

Grynasis tarinys su veiksniu derinamas asmeniu ir skaičiumi (aš seku, krito snaigės, mes skridome, rytas prašvis...).

Suvestinis tarinys. Tarinys, išreikštas veiksmažodžio vientisine forma kartu su bendratimi, vadinasi suvestinis tarinys.

Pirmąją suvestinio tarinio dalį sudaro pagalbinių veiksmažodžių būti, pradėti, baigti, nustoti, imti, reikėti, turėti, galėti, norėti, drįsti, mėginti, bandyti, ketinti, ruoštis ir kt. asmenuojamosios formos, kurios vienos negali baigtinai nusakyti sakinio minties. Tai padaryti padeda antroji suvestinio tarinio dalis – bendratis.

Pro medžius buvo matyti ežero įlanka.

Lietus ėmė pilti čiurkšle.

Koridoriuje pradėjo mušti laikrodis.

Indrė baigė piešti. Tvirbuto širdis ima Smarkiau plakti.

Pastaba. Kartais sunku atskirti, kur bendratis eina suvestinio tarinio dalimi, kur papildiniu, o kur tikslo aplinkybe. Jei du veiksmažodžiai reiškia vieną to paties asmens veiksmą, jie abu sudaro suvestinį tarinį.

Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus.

Tie medžiai turėtų nudžiūti.

Jei bendratis reiškia to paties veikėjo kitą veiksmą, tai bendratis eis tikslo aplinkybe: Išėjo sutikti svečių, o jei bendratis reiškia kito veikėjo veiksmą, ji eis papildiniu: Pirmininkas įsakė pasilikti.

Sudurtinis tarinys. Tarinys, išreikštas veiksmažodžio būti asmenuojamąja forma ir linksniuojamuoju žodžiu, vadinamas sudurtiniu tariniu.

Abiejų vyrų kalba buvo trumpa.

Būk protingas ir nesikrimsk.

Tais laikais Šiaurės ašigalis buvo visiška paslaptis.

Tarptautinėse varžybose mūsų rankininkai buvo ketvirti.

Mergaitė buvo geros širdies.

Sūkurys buvo čia įsisukęs.

Sudurtinis tarinys susideda iš dviejų dalių: vardinės dalies ir jungties. Vardinę dalį sudaro sudurtinio tarinio linksniuojamasis žodis, reiškiantis asmens ar daikto požymį (žr. lentelę), o jungtį – veiksmažodžio būti asmenuojamoji forma, padedanti pasakyti, kad veiksniu žymimas asmuo ar daiktas turi (turėjo, turėdavo...) tą požymį. Taigi pateiktuosiuose sakiniuose būdvardžiai trumpa, protingas, daiktavardis paslaptis, skaitvardis ketvirti, daiktavardinis žodžių junginys geros širdies, dalyvis įsisukęs yra tarinio vardinės dalys, o veiksmažodžio būti asmenuojamosios formos buvo, būk – jungtys. Be veiksmažodžio būti, sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti veiksmažodžiai likti, tapti, pasidaryti, atrodyti, apsimesti, jaustis, virsti... Yra sakinių, kur jungtis nėra pasakyta.

Plg.: Diena saulėta, šilta ir Diena yra saulėta, šilta.

Pagrindiniai tarinio vardinės dalies reiškimo būdai

Sudurtinio tarinio jungtis su veiksniu derinama kaip ir grynasis tarinys – asmeniu ir skaičiumi. (Plg.: Kitą kartą mes būsime apdairesni ir Kitą kartą mes būsime namie.) Tarinio vardinė dalis su veiksniu paprastai derinama gimine, skaičiumi ir linksniu. (Plg.: Tavo balsas buvo skambus ir Daina buvo skambi.) Tačiau esti atvejų, kai tarinio vardinė dalis nederinama su veiksniu gimine, skaičiumi ar linksniu. (Plg.: Gamta – mūsų namai. Lapė yra žvėris. Tu šiandien pabūk kapitonu.)

Svarbu įsidėmėti, kad vardinė dalis, išreikšta būdvardžiu, įvardžiu, būdvardiškuoju skaitvardžiu, dalyviu, yra to paties linksnio kaip ir veiksnys, t. y. vardininko. (Plg.: Gatvėje tu būk atidesnis. Jurgiukas pasidarė kitoks. Varžybose mes buvome pirmi. Čia tu būsi visų gerbiamas.) Tokiais atvejais vartoti įnagininką yra klaida: negalima sakyti būk atidesniu (reikia: atidesnis), pasidarė kitokiu (= kitoks), buvome pirmais (= pirmi), būsi gerbiamu (= gerbiamas). Daiktavardžio įnagininku reiškiama vardinė dalis būviui suteikia laikinumo atspalvį. Plg.: Aš esu direktoriumi ir Aš esu direktorius; Pabūk vedėju ir Būk vedėjas ir t. t.

Mišrusis tarinys. Tarinys, turintis ir suvestinio, ir sudurtinio tarinio ypatybių, yra mišrusis tarinys.

Ruduo šiemet gali būti šiltas.

Tu turi būti atidesnis.

Sigitas nori būti pirmas.

Rimvydas ketina būti vairuotojas.

Visą gyvenimą norėjau būti kitoks.

Kaip matyti iš pavyzdžių, tarinio pirmieji du dėmenys (gali būti, turi būti, nori būti, ketina būti) primena suvestinį tarinį, o antrasis su trečiuoju – sudurtinį (būti šiltas, būti atidesnis, būti pirmas, būti vairuotojas). Dėl to tokie tariniai ir vadinami mišriaisiais.

Jei tokių tarinių vardinė dalis yra būdvardis ar kita būdvardiška kalbos dalis, ji negali būti reiškiama įnagininku – tegali būti vartojamas tik vardininkas. Todėl sakoma:

Tu turi būti atidesnis (o ne atidesniu).

Sigitas nori būti pirmas (o ne pirmu).

Daiktavardžio įnagininkas panašiu atveju yra įmanomas (plg.: Rimvydas ketina būti vairuotojas ir Rimvydas ketina būti vairuotoju).