Tarininis (predikatinis) pažyminys 

Pažyminys, susietas su veiksniu ar papildiniu ir kartu su tariniu, vadinasi tarininis pažyminys.

Bublys grįžo linksmas.

Koks Bublys? – linksmas.

Koks grįžo? – linksmas.

Lapę gyvą sugavo.

Kokią lapę? – gyvą.

Kokią sugavo? – gyvą.

Vaikui nusibodo vienam.

Kokiam vaikui? – vienam.

Kokiam nusibodo? – vienam.

Tarininiai pažyminiai linksmas, gyvą, vienam pateiktuosiuose sakiniuose yra derinamieji – su veiksniu Bublys, papildiniais lapę, vaikui jie yra suderinti gimine, skaičiumi ir linksniu. Vartojama ir nederinamųjų tarininių pažyminių.

Pamačiau senį su šiaudine skrybėle.

Grįžo Lina tuščiomis rankomis.

Tai palyginti neseniai išskirta antrininkė sakinio dalis. Iki tol (mokykloje ir dabar) atitinkami žodžiai buvo priskiriami tariniui, papildiniui ar aplinkybėms. Plg. Gandras parlėkė linksmas. Jis grižo piktas. Žodžiai parlėkė, grįžo yra savarankiški ir vieni eina tarimais, užpildo tarinio poziciją. Be to, dar pasakyta, koks veikėjas buvo tuo metu: linksmas ar piktas. Linksmas susijęs ir su tariniu, ir su veiksniu. Tai ir yra predikatinis pažyminys. Kaip matome, toks pažyminys nutolęs nuo veiksnio (daiktavardžio). Tartum pasakyta būtų taip: Gandras parlėkė ir Gandras (tuo pat metu) buvo linksmas.

Sakinio Lapę sugavo gyvą predikatinis pažyminys gyvą susijęs su tariniu sugavo ir su papildiniu lapę. Kaip matyti, predikatiniu pažyminiu parodoma veiksnio būsena tarinio veiksmo vykimo metu. (Jei rodomas ankstesnis veiksmas Parėjęs skaitė laikraštį t. y. pirmiau parėjo, paskui skaitė, – tai parėjęs – laiko aplinkybė). Dar keletas predikatinio pažyminio pavyzdžių: Dvainis nūnai atsikėlė piktas (V. Krėv). Justinas grižo namo liūdnas. Malūnas stovėjo tuščias (P. Cvir). Dirbkite, mamos, ramios. Rami ir didelė plytėjo žemė (M. Sluck). Bėda raita atjoja, pėsčia išeina. Stovėjau pritrenktas ir nuskriaustas (J. Dov). Lekiam kuone tekini (J. Bil). Tai ožkai gyvai lupo kailį. Ir atnešė gyvą tą žvėrelį (J. Jabl). Ir išvydau savo dukrelę besėdinčią (J. Jabl). Tarutuką iš Klangių suimtą nuvežė (P. Cvir). Atvykus pirmąjį ji pastebėjo Martyną (I. Simon). Troškus grįžta vienas iš pirmųjų (J. Jan). Pirmas atėjo jaunas poetas Meškaitis (Just. Marc). Bet šį kartą jis [vieversėlis] giedojo nesmagus (J. Balč). Katytė gulėjo aukštielnika, nebegyva (J. Bil). Aš pėsčias atėjau, ponas direktoriau (A. Vencl). Viena diena sausa ir saulėta, kita išaušta ūkanota ir lyjanti (Žem). (Saulelė), palikusi mus, greita vakarop nusileidžia (K. Don). (Žarckus) vaikščiojo visuomet nešvarus, sustiręs, nuvargęs (A. Vien). Juk visi nuogi gimėme [...], o lygūs nesame (P. Cvir).

Vis dėlto predikatinio pažyminio ribos ne visada dar pakankamai aiškios, plg. Mane turtingą padarė (sudurtinis tarinys) ir Tėvas pamanė darysiąs vaiką mokytą (mokytą – predikatinis pažyminys). Dar nevienodžiau analizuojama kitų kalbų vadovėliuose. Mokykloje, kaip minėta, ši sakinio dalis kol kas neminima ir laikoma kokia nors kita sakinio dalimi. Tai kol kas tebėra svarstytinas dalykas.