Sujungiamieji sakiniai
Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra sudaryti iš
dviejų ar daugiau vientisinių sakinių, kurie tarpusavyje nėra
taip glaudžiai susiję kaip prijungiamųjų sakinių dėmenys:
daugelį jų galima išskaidyti į atskirus vientisinius, ir nuo to
mintis bei gramatikos normos nenukentės. Tokius sakinius
atpažįstame, susiradę juos sudarančių vientisinių sakinių
gramatinius centrus, išsiaiškinę sakinių prasminius ryšius: dėl
ko jie sudaro sudėtinį sakinį. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai
skirstomi į jungtukinius ir bejungtukius sakinius.
Jungtukiniai
Sudėtiniai sujungiamieji jungtukiniai sakiniai
yra sudaromi iš sintaksiškai lygiaverčių vientisinių, vienas su
kitu nesusijusių priklausomybės santykiais. Jie į sudėtinį
sakinį jungiami sujungiamaisiais jungtukais ir sujungimo
žodžiais.
Sujungiamieji jungtukai yra 3 rūšių:
sudedamieji: ir,
bei, nei;
priešinamieji: o,
bet, tačiau, tik, vis dėlto;
skiriamieji: ar,
arba, ar... ar, arba... arba.
Sujungimo žodžiai:
tai, taigi, tad, todėl, dėlto, užtai, per tai.
Pagal jungtukų sintaksinę reikšmę ir vientisinių
sakinių prasminius santykius sudėtiniai sujungiamieji
jungtukiniai sakiniai skirstomi į keturis tipus: sudedamojo,
priešpriešinio, skiriamojo ir aiškinamojo-paremiamojo sujungimo
sakinius.
Skiriame
1. Sudėtiniai sudedamojo sujungimo sakiniai,
sudaryti iš dviejų ar kelių vientisinių prasminį savarankiškumą
turinčių sakinių, kuriuose veiksmai vyksta tuo pačiu metu arba
vienas po kito, atskiriami kableliu. Antrasis sakinys pradedamas
jungtukais ir, nei, o.
Dar du trys draugai krito, ir likusieji
pasiekė viršūnę.
Niekad jis apie tai neprasitarė, nei pats
tėvas, budriai jį sekęs, nieko nepastebėjo.
Pažemiu šaudė kregždės, o aukštai skrido miško
tink neramios varnos.
2. Sudedamojo sujungimo sakiniai gali būti
sujungti kartojamaisiais žodeliais ir, čia, nei, tai.
Kableliai pradedami rašyti nuo antrojo sakinio.
Ir saulutė daug skaisčiau nušvito, ir miesto
trobos ne tokios jau rūsčios bebuvo.
Čia iš lauko pareina, reikalaudami greičiau
pietus duoti, čia vakaras tuojau, čia bulvių dar neprikasta, čia
žolė dar netrupinta.
Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis
nelenda.
Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias,
upė, tai gražiai už rankos vedė vasaros diena ilga.
3. Sudėtiniai priešpriešinio sujungimo
sakiniai yra sudaryti iš tokių vientisinių sakinių, kurių antro
mintis prieštarauja pirmo sakinio minčiai. Jie jungiami
priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, vis dėlto, tik.
Tarp jų rašome kablelį.
Naikino mus smurtas klastingo grobiko, bet
šiandien nė pėdsakų jo nebeliko.
Mes ieškom tako kalnuose, o mus kažkas
klaidina.
4. Sudėtiniai skiriamojo sujungimo sakiniai
sudaryti iš tokių vientisinių sakinių, kurių vienas pašalina
kito galimybę. Jie pradedami skiriamaisiais jungtukais ar,
arba, ar... ar, arba... arba ir skiriami kableliais.
Toli, ten kažkur už kalno, už girios,
sugriaudė, ar gal mums tik pasirodė, kad griaudė.
Kultūros rūmų statyba šiais metais turi būti
baigta, arba mums reikės ieškoti kitų patalpų saviveiklos
apžiūrai.
Arba užeik pas mane, arba susitiksime
skaitykloje.
Ar vėjas jį perpūtė, ar pikta akis jį užkerėjo.
5. Aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakinio
dėmenys susiję priežastiniais ryšiais: antrasis sakinys
paaiškina, papildo, praplečia, paremia kuo nors pirmojo sakinio
turinį, bet kelti klausimo iš pirmojo antrajam negalime.
Antrasis sakinys prie pirmojo jungiamas žodžiais tai,
taigi, tad, todėl, dėlto, užtai, per tai, prieš kuriuos
rašomas kablelis.
Vaikui valią duok, tai pats būsi nevalioj.
Aš rytoj savo vyrus sušauksiu, tad jie tau viską
išklostys.
Kiškį žvėrys išrinko urėdu, todėl jam rūpėjo viso
miško bėdos.
Vyras nemoka ūkininkauti, dėl to negalim
pralobti.
Niekas Aukštujuose Oginskienės nematęs, užtai ir
eina visokie spėliojimai.
6. Jeigu antrasis aiškinamojo-paremiamojo
sujungimo sakinys yra sudarytas iš dviejų vientisinių sudedamojo
sujungimo būdu jungtuku ir, nei, tai sujungtų sakinių,
tai kablelio prieš šį jungtuką nerašome.
Pasakoje Varlė karalienė karaliaus sūnus įmeta
varlės odą į upę, todėl praranda savo žmoną _ ir jam tenka eiti
jos ieškoti.
Neskirtame
1. Jeigu sudėtiniame sujungiamajame
jungtukiniame sakinyje yra kuri nors sakinio dalis (dažniausiai
aplinkybė), bendra vientisiniams jį sudarantiems sakiniams,
sujungtiems jungtukais ir, nei,
tai, prieš juos kablelio
nerašome. Tokia aplinkybė dažniausiai būna pirmojo sakinio
pradžioje.
Dabar jau prasideda
pavasario dienos _ ir laukiame parskrendant paukščių.
Tuomet dar saulė man
kaitriau švietė _ ir pasaulis man linksmesnėmis spalvomis
klostėsi...
Sode lakštingalos
čiulbėjo _ tai volungės kvatojo.
Tikrai per daug tėvas nemylėjo _nei lepino
motina.
2. Kai du sudedamojo sujungimo sakiniai turi
bendrą šalutinį sakinį, tai juose prieš sudedamuosius jungtukus
kablelio nerašome.
Kai Janulis atvažiavo į savo tėviškę, saulė jau
buvo nusileidusi ir juodi šešėliai užgulė žemę.
Pradėjo švisti _ ir saulė patekėjo, kol
nusibeldėm į nurodytą vietą.
3. Savarank