Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Sujungiamieji sakiniai

 

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai yra sudaryti iš dviejų ar daugiau vientisinių sakinių, kurie tarpusavyje nėra taip glaudžiai susiję kaip prijungiamųjų sakinių dėmenys: daugelį jų galima išskaidyti į atskirus vientisinius, ir nuo to mintis bei gramatikos normos nenukentės. Tokius sakinius atpažįstame, susiradę juos sudarančių vientisinių sakinių gramatinius centrus, išsiaiškinę sakinių prasminius ryšius: dėl ko jie sudaro sudėtinį sakinį. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai skirstomi į jungtukinius ir bejungtukius sakinius.

 

Jungtukiniai

 

Sudėtiniai sujungiamieji jungtukiniai sakiniai yra sudaromi iš sintaksiškai lygiaverčių vientisinių, vienas su kitu nesusijusių priklausomybės santykiais. Jie į sudėtinį sakinį jungiami sujungiamaisiais jungtukais ir sujungimo žodžiais.

Sujungiamieji jungtukai yra 3 rūšių:

sudedamieji: ir, bei, nei;

priešinamieji: o, bet, tačiau, tik, vis dėlto;

skiriamieji: ar, arba, ar... ar, arba... arba.

Sujungimo žodžiai: tai, taigi, tad, todėl, dėlto, užtai, per tai.

Pagal jungtukų sintaksinę reikšmę ir vientisinių sakinių prasminius santykius sudėtiniai sujungiamieji jungtukiniai sakiniai skirstomi į keturis tipus: sudedamojo, priešpriešinio, skiriamojo ir aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakinius.

Skiriame

1. Sudėtiniai sudedamojo sujungimo sakiniai, sudaryti iš dviejų ar kelių vientisinių prasminį savarankiškumą turinčių sakinių, kuriuose veiksmai vyksta tuo pačiu metu arba vienas po kito, atskiriami kableliu. Antrasis sakinys pradedamas jungtukais ir, nei, o.

Dar du trys draugai krito, ir likusieji pasiekė viršūnę.

Niekad jis apie tai neprasitarė, nei pats tėvas, budriai jį sekęs, nieko nepastebėjo.

Pažemiu šaudė kregždės, o aukštai skrido miško tink neramios varnos.

2. Sudedamojo sujungimo sakiniai gali būti sujungti kartojamaisiais žodeliais ir, čia, nei, tai. Kableliai pradedami rašyti nuo antrojo sakinio.

Ir saulutė daug skaisčiau nušvito, ir miesto trobos ne tokios jau rūsčios bebuvo.

Čia iš lauko pareina, reikalaudami greičiau pietus duoti, čia vakaras tuojau, čia bulvių dar neprikasta, čia žolė dar netrupinta.

Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda.

Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė, tai gražiai už rankos vedė vasaros diena ilga.

3. Sudėtiniai priešpriešinio sujungimo sakiniai yra sudaryti iš tokių vientisinių sakinių, kurių antro mintis prieštarauja pirmo sakinio minčiai. Jie jungiami priešinamaisiais jungtukais o, bet, tačiau, vis dėlto, tik. Tarp jų rašome kablelį.

Naikino mus smurtas klastingo grobiko, bet šiandien nė pėdsakų jo nebeliko.

Mes ieškom tako kalnuose, o mus kažkas klaidina.

4. Sudėtiniai skiriamojo sujungimo sakiniai sudaryti iš tokių vientisinių sakinių, kurių vienas pašalina kito galimybę. Jie pradedami skiriamaisiais jungtukais ar, arba, ar... ar, arba... arba ir skiriami kableliais.

Toli, ten kažkur už kalno, už girios, sugriaudė, ar gal mums tik pasirodė, kad griaudė.

Kultūros rūmų statyba šiais metais turi būti baigta, arba mums reikės ieškoti kitų patalpų saviveiklos apžiūrai.

Arba užeik pas mane, arba susitiksime skaitykloje.

Ar vėjas jį perpūtė, ar pikta akis jį užkerėjo.

5. Aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakinio dėmenys susiję priežastiniais ryšiais: antrasis sakinys paaiškina, papildo, praplečia, paremia kuo nors pirmojo sakinio turinį, bet kelti klausimo iš pirmojo antrajam negalime. Antrasis sakinys prie pirmojo jungiamas žodžiais tai, taigi, tad, todėl, dėlto, užtai, per tai, prieš kuriuos rašomas kablelis.

Vaikui valią duok, tai pats būsi nevalioj.

Aš rytoj savo vyrus sušauksiu, tad jie tau viską išklostys.

Kiškį žvėrys išrinko urėdu, todėl jam rūpėjo viso miško bėdos.

Vyras nemoka ūkininkauti, dėl to negalim pralobti.

Niekas Aukštujuose Oginskienės nematęs, užtai ir eina visokie spėliojimai.

6. Jeigu antrasis aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakinys yra sudarytas iš dviejų vientisinių sudedamojo sujungimo būdu jungtuku ir, nei, tai sujungtų sakinių, tai kablelio prieš šį jungtuką nerašome.

Pasakoje „Varlė karalienė“ karaliaus sūnus įmeta varlės odą į upę, todėl praranda savo žmoną _ ir jam tenka eiti jos ieškoti.

Neskirtame

1. Jeigu sudėtiniame sujungiamajame jungtukiniame sakinyje yra kuri nors sakinio dalis (dažniausiai aplinkybė), bendra vientisiniams jį sudarantiems sakiniams, sujungtiems jungtukais ir, nei, tai, prieš juos kablelio nerašome. Tokia aplinkybė dažniausiai būna pirmojo sakinio pradžioje.

Dabar jau prasideda pavasario dienos _ ir laukiame parskrendant paukščių.

Tuomet dar saulė man kaitriau švietė _ ir pasaulis man linksmesnėmis spalvomis klostėsi...

Sode lakštingalos čiulbėjo _ tai volungės kvatojo.

Tikrai per daug tėvas nemylėjo _nei lepino motina.

2. Kai du sudedamojo sujungimo sakiniai turi bendrą šalutinį sakinį, tai juose prieš sudedamuosius jungtukus kablelio nerašome.

Kai Janulis atvažiavo į savo tėviškę, saulė jau buvo nusileidusi ir juodi šešėliai užgulė žemę.

Pradėjo švisti _ ir saulė patekėjo, kol nusibeldėm į nurodytą vietą.

3. Savarankiškumo neturintys sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti pavieniais sudedamaisiais jungtukais, kableliais neskiriami. Sakiniai paprastai būna neilgi ir rodo veiksmų nuoseklumą ar vienalaikiškumą.

Aušo _ ir snigo.

Vėjas šėlo _ ir jūra šniokštė.

Pakilo vėjelis, debesys išsisklaidė_ ir danguje sumirgėjo žvaigždės.

4. Kai sudėtinio jungtukinio sudedamojo sujungimo sakinio dėmenų prasminis savarankiškumas nėra aiškus, kablelio rašymas ar nerašymas tarp jų prieš pavienius sudedamuosius jungtukus nelaikytinas skyrybos klaida.

 

Bejungtukiai

 

Šie sudėtiniai sujungimo sakiniai sudaryti iš dviejų ar daugiau vientisinių sakinių, kuriuos sieja prasmė ir intonacija. Tarp sakinių jungtukų nėra, jie skiriami kableliu, dvitaškiu, brūkšniu, kableliu ir brūkšniu. Jie būna trijų tipų: sudedamojo, priešpriešinio ir aiškinamojo-paremiamojo sujungimo.

1. Sudėtiniai bejungtukiai sudedamojo sujungimo sakiniai yra sudaryti iš tokių dviejų ar kelių vientisinių sakinių, kuriuose veiksmai vyksta vienu metu arba vienas po kito. Jie atskiriami kableliu.

Spaudžia speigas, siaučia pūgos, dieną naktį sninga sninga. 

Žvengė arkliai, kvepėjo neseniai nupjauta žolė.

2. Kabliataškis rašomas sudedamojo sujungimo sakinyje tarp jungtukais sujungtų sakinio dėmenų, kai jie turi kableliais skiriamų sakinio dalių arba kai jais pasakomos viena nuo kitos nutolusios mintys.

Stojo šaltas ruduo, prasidėjo žvarbūs lietūs; smarkūs vėjai daužo medžių lapelius, drasko stogus, gainioja pilkus debesis, blaško lietaus lašus.

Tai toks miškas traukęsis per Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę.

3. Bejungtukiai priešpriešinio sujungimo sakiniai atskiriami kableliu arba brūkšniu.

Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė.

Daug vargo su vaikais, dar daugiau - be vaikų.

Duonos yra – sielos nėra.

Tai ne bangos marių kuždas paslapčiom – Eglė žodį taria lūpom drebančiom.

4. Sudėtiniai bejungtukiai aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakiniai yra sudaryti iš tokių dviejų ar daugiau sakinių, kurių pirmasis pasako pagrindinę mintį, o antrasis arba keli tolesnieji tą mintį paaiškina, papildo, paremia, praplečia. Mes to paaiškinimo laukiame, tikimės, nes pirmojo sakinio mintis nėra iki galo aiški, trūksta kažkokio papildymo, paaiškinimo. Tarp jų rašome dvitaškį.

Viena tik negera: nėra gyvačių.

Jas suartino vienodas likimas: abiejų vyrai Amerikoje.

5. Kai sudėtiniame bejungtukiame aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakinyje antrasis sakinys paaiškina, papildo pirmojo sakinio mintį, bet to paaiškinimo mes nesitikime, jis mums yra staigus, nelauktas, tuomet tarp jų rašome brūkšnį.

Buvo baisus šaltis – net tvoros pyškėjo.

Tą žemę saugo kaimo žmonės – jie čia gyveno ir gyvens.

6. Brūkšnys rašomas tarp dviejų aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakinių, kai antrasis reiškia staigų minties šuolį, pabrėžiamas ekspresinis bei emocinis atspalvis, daroma ryški pauzė.

Pavažiavęs galą, žiūri – aukso obelis ir šulinys paskui seka.

Žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną.

Atsikėlė meška valgyti – medaus nebėra.

7. Brūkšnį tarp aiškinamojo sujungimo sakinių rašome tada, kai antrasis sakinys reiškia pasekmę, rezultatą, išvadą.

Duokit man sparnus eikliuosius – aš sudrebinsiu erdves!

Dėk grūdą prie grūdo – pripilsi aruodą.

Trenks perkūnas – ir iš tavęs, iš visų Bagynų beliks pelenų krūva.

Per stogą, net per lubas varva ant galvos – vyrai kalti! Susirgus daktaro reikia – vyrai kalti.

8. Kableliu ir brūkšniu atskiriame antrąjį aiškinamojo sujungimo sakinį, jeigu pirmasis yra sudėtinis sujungiamasis arba prijungiamasis sakinys.

Jau šalnos baigėsi, žydės alyvos, – lakštingala negali nečiulbėti.

Jau pavasaris išaušo, gieda vieversėlis, – nebegrįžta nuo Malburgo mielas bernužėlis!

9. Kada aiškinamojo-paremiamojo sujungimo sakiniuose prieš antrąjį dėmenį rašyti dvitaškį, o kada – brūkšnį, sprendžia rašantysis. Vieno ar kito skyrybos ženklo rašymas šio tipo sakiniuose nėra skyrybos klaida.