Sujungiamieji ir prijungiamieji sakiniai
Sintaksinių sinonimų poras gali sudaryti sujungiamieji ir
prijungiamieji sakiniai. Nors abu šie sudėtinių sakinių tipai
paplitę įvairiose kalbos vartojimo sferose, stilistiškai jie
nėra vienodi. Gyvai kalbai būdingesnis sakinių sujungimas.
Šit J. Baltušio parašyta:
Einant per priemenę, visada buvo
matyt pašelmeny užžirgdytas ant kartelės balnas. Atsikeliam
vieną rytą, o balno jau nebėr.
Sujungiamuoju sakiniu gražiai išreikštas kalbančiojo nustebimas
staigiu pasikeitimu (buvo matyt ir nebėr).
Įspūdžio tikrumą pabrėžia vietoj būtojo kartinio laiko
pavartotos esamojo laiko formos (atsikeliam
atsikėlėm, nebėr nebebuvo).
Pakeiskime šį sakinį prijungiamuoju:
Kai vieną rytą atsikėlėm, balno jau nebebuvo.
Kiekvienas pasakys, kad anas pasakymas gyvesnis, įtaigesnis.
Tačiau prijungiamieji sakiniai turi savų pranašumų.
Prijungiamaisiais jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais labai
tiksliai nurodomi prasminiai santykiai tarp sudėtinio sakinio
dėmenų. Todėl jungtukiniai prijungiamieji sakiniai dažni mokslo
veikaluose, reikalų raštuose.
Kurios būdingiausios sakinių sujungimo ir prijungimo paralelės?
Sakiniai, sujungti jungtuku ir, ir sakiniai, prijungti
jungtuku kai arba jungtuku jei:
Vamptelėjo kas žodį, ir lekia kaip prie gaisro.
Kai (jei) vampteli kas žodį, tai ir lekia kaip
prie gaisro.
Sakiniai, sujungti jungtuku ir, ir sakiniai, prijungti
jungtuku kadangi:
Saulė leidosi, ir visos vištos jau buvo ant laktų.
Kadangi saulė leidosi, visos vištos jau buvo ant laktų.
Visai panašiai gali pakeisti vieni kitus sujungiamieji
sakiniai, kurių antrasis dėmuo pradedamas žodžiais todėl,
tad, tat, ir prijungiamieji sakiniai su priežasties
šalutiniu sakiniu:
Rankos ir veidas retai tematė muilą, todėl apskreto ir
susproginėjo.
Kadangi rankos ir veidas retai te