Sudurtinių žodžių rašymas
Sudurtiniai žodžiai, kurių
dėmenys lengvai suvokiami, dažniausiai rašomi morfologiškai.
Dėmenų sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai ar
balsiai nepaisant jų tarinio, pvz.: paukštgaudys,
nusuktsprandis, šlapdriba, zuikbaravykis, puodkaitis, sausšala,
puszuikis, šaukštdėžė, piktdagis, priešžiemis, šėmmargas,
švarraštis, puoddangtis, tarppirštis, pusseserė; juodaakis,
ilgaausis.
Sudurtiniai žodžiai, kurių
dėmenys nebeaiškūs arba aptrupėję, rašomi pagal tarimą, pvz.:
neklaužada,
smaližius, kažin, kaži, dievaži.
Keliolikos sudurtinių
žodžių dėmenų sandūroje yra praleisti pirmojo dėmens
priebalsiai, dažniausiai j, l, m, r, t, v, pvz.:
kraugerys (plg. kraujagerys), kogalviai (plg.
kojagalviai), karkvabalis (plg. karklavabalis),
smaigalys (plg. smailiagalys), gyslapis (plg.
gyslalapis), kirvarpa (plg. kirmvarpa),
kimgrauža (plg. kirmgrauža), drausgiris (plg.
draustinė giria), skaisgija (plg.: skaisti
gija; skaistvaris),
šalpusnis (plg.
šaltapusnis), kovarnis (plg. kovavarnis),
rankogalis (plg. rankovės galas), galžuda
(plg.: galvžuda,
galvažudys).
Sudurtinių žodžių pirmojo
dėmens galo priebalsiai t, d arba č, dž rašomi
taip, kaip tariami, pvz.: katuogė, kraitkubilis, kraitvežys,
briedkriaunis, didmiestis, didgalvis, medkotis; akėtvirbalis,
kupečvietė, marčpietis, briedžgalvis, didžpilvis, didžpeilis.
Sudurtinių žodžių
dėmenis jungia balsės a, ia, ė, i, y, o, u, ū,
retkarčiais (daugiau tarmėse) io, pvz.: aklavietė,
gandralizdis, anapus; angliakasys, saldžiabalsis, trečiadienis;
saulėtekis, žemėlapis; akivaizda, blauzdikaulis, žvakigalis,
abipus; darbymetis, dailyraštis; dienovidis, ledonešis,
galvotrūkčiais; galudienis, medunešis, siaurukalnė, tarpuragė;
galvūgalis, kojūgalis; musiomiris musmirė, pečiomentė.
Jungiamosios balsės e nėra (yra tik
ia).
Daugelio sudurtinių žodžių
jungiamoji balsė sutampa su pirmojo dėmens kamiengalio balse,
bet ne visų, todėl jungiamosios balsės panašios darybos
žodžiuose gali būti skirtingos ir dažniausiai rašomos pagal
tarimą, pvz.: arkliaganys, arkligonė;
darbastalis, darbymetis, darbovietė; šaltakraujis,
šaltibarščiai, šaltymetis.
Nosinės balsės
sudurtinio žodžio dėmenų nejungia, tačiau yra sudurtinių žodžių,
kurių pirmasis dėmuo baigiasi nosine balse (kai jį sudaro
nesutrumpėjusi vienaskaitos galininko ar daugiskaitos kilmininko
forma), pvz.: anąsyk,
kitąkart, šįmet, šiąnakt, pirmąkart, šiokiądien; visųpirm,
šiųdienis, šiųmetis.
Yra lygiagrečių sudurtinių
žodžių su jungiamosiomis balsėmis ir be jų, pvz.:
baltagalvis, baltgalvis; broliavaikis, brolvaikis; išverstaakis,
išverstakis; juodaakis, juodakis; vienatūris, vienturys.
Sudurtinių žodžių dėmenų
sandūroje gali susidaryti antriniai mišrieji dvigarsiai, kurių
pirmuoju dėmeniu eina ilgasis balsis arba dvibalsis, pvz.:
apynkartė (plg. apynys), dūmtraukis,
aštuonmetis, pienburnis.
Veiksmažodinio antrojo
dėmens šaknies balsė (ar dvibalsis) dažniausiai
sutampa su atitinkamo veiksmažodžio visų ar kai kurių
pagrindinių formų šaknies balsėmis, pvz.: medunešis
(plg.: nešti, neša, nešė), dvisėda (plg.:
sėsti, sėda, sėdo), kraujoplūdis (plg.: plūsti,
plūsta, plūdo), kaminkrėtys (plg.: krėsti, krėtė),
menotyra (plg. tyrė), pusiausvyra (plg.
svyra), senbuvis (plg.
buvo).
Kartais veiksmažodinio antrojo dėmens šaknyje yra kitokia balsė
negu atitinkamo veiksmažodžio pagrindinių formų šaknyse. Rašybai
aktualūs šie balsių bei dvibalsių kaitos atvejai:
u : ū,
pvz.: galvosūkis
(plg.: sukti,
suka, suko);
ei : y, pvz.:
saulėlydis (plg.: leistis, leidžiasi, leidosi);
ie : y,
rečiau i, pvz.:
vandensvydis (plg.: sviesti, sviedžia, sviedė),
skanliža (plg.: liežti,
liežia, liežė);
au : ū,
rečiau u, pvz.:
kraujospūdis (plg.: spausti, spaudžia, spaudė),
lentpjūvė (plg.: pjauti, pjauna, pjovė);
niekdžiugis (plg.: džiaugtis, -iasi, -ėsi).
|