Stilistinės įvardžių ypatybės
Asmeniniai įvardžiai,
žymintys pirmąjį ar antrąjį vienaskaitos asmenį, dažniausiai
vartojami šnekamojoje kalboje; moksliniame, dalykiniame stiliuje
jų vengiama, nes čia nereikalinga ekspresija. Kituose stiliuose
įvardžiai, vartojami greta veiksmažodžių asmenuojamųjų formų,
pabrėžia veiksmo atlikėją.
Trečiąjį asmenį žymintieji
įvardžiai mėgstama siužetinės įtampos plėtojimo priemonė. Dėl
to daugelis grožinių kūrinių pradedami taip:
Jis išvydo
pasaulį savo didelėmis balkšvomis akimis ankstyvą pavasario
rytą. Iš pradžių, kai jis atsistojo ant žemės, jam
buvo šalta, jo balta žvilganti oda virpėjo ir silpnos
kojos vos jį laikė. Išsigandęs šviesos ir visa ko jį
apsupančio, kumeliukas klaikiai sužvingo.
Trečiojo asmens įvardžiais
pabrėžiamas kokio nors skaitytojui žinomo personažo nelauktas
pasirodymas:
Ir netikėtai Goda
pamatė ją! Moteris išdygo kaip iš po žemių.
Įvardžiai praverčia taip
pat tada, kai norima ką nors nurodyti eufemiškai, t. y.
nepaminint nemalonaus vardo:
Ta pati ,
o ne kita...
Ji atėjo
neprašyta, nors laukta
Pakalnėlėmis,
grioveliais, pagiriais.
Raiškumo pasiekiama, kai
daiktas ar asmuo pirma pasakomas įvardžiu, o paskui
sukonkretinamas daiktavardžiu priedėliu:
Fricai, paklausk ją, šitą raganą, kur ji
mus atvedė?
Gerai, kad saulė
blėsdama bent juos vaikus palieka širdžiai.
Toks minčių reiškimo būdas
charakteringas žmonėms, esantiems ypatingos dvasinės būsenos,
susijaudinusiems. Pirma pavartotas įvardis yra tarsi signalas
klausančiajam, kad toliau eis daiktavardis. kurį jis turi gerai
įsidėmėti.
Parodomaisiais,
santykiniais ar pažymimaisiais įvardžiais mėgstama pabrėžti
asmenis, daiktus, reiškinius ar jų ypatybes:
Tėvai džiaugsmu
džiaugėsi: matai, kokio svečio susilaukė.
Mūsų klipatų komanda
dar nebuvo pati klipačiausia, mes dar vaikščiojome į
darbą lagerio ribose.
Tiek paprastieji, tiek
įvardžiuotiniai įvardžiai kalboje vartojami. be ryškesnio
skirtumo. Galimybė pasirinkti ilgesnę ar trumpesnę įvardžio
formą labai paranki poetams, padeda išlaikyti ritmui reikalingą
skiemenų skaičių eilutėje, rasti tikslų sąskambį:
Ne lietus iš Lietuvos
padangės,
Ne Baltijos mūs bangų
lašai,
Ašarėlės mano
sesės brangios
Ritasi verkiu ašai.
(S. N.)
Įvardžių naudininkai
man, tau, sau kartais virsta beveik dalelytėmis; jie tik
sustiprina pasakymą ir įvardiškų funkcijų neatlieka:
Tai jūs čia man
sprausitės, varlės! sukeikė Alena, ir užspyrė dureles
pagaliu.
Aš tau kad
pasivaipysiu!..
Įsivaizduokite sau,
žmogus veda ir pasijunta laimingas.
|