Stiliaus svarba

Sakytinės ir rašytinės kalbos sakiniai gali būti daugmaž taisyklingi, be aiškesnių klaidų, bet kalbos kultūra vis tiek nebus gera, jeigu nekreipsime dėmesio į stiliaus reikalavimus. Visi žinome, kaip vargina tekstas, parašytas sunkaus, suvelto stiliaus sakiniais. Tokių sakinių randame ne viename spaudos leidinyje ar nepakankamai suredaguotoje knygoje, dar daugiau – neredaguotuose raštuose. Sakytinėje kalboje, ypač oficialiai kalbėdamas, kai kas irgi prabyla sunkiais nestilingais sakiniais.

Būdingiausi stiliaus trūkumai – nepakankamai aišku; nevisiškai tikslu; neglausta, išpūsta; negyva – trūksta paprastumo, grakštumo, grožio.

Aiškumas. Paprastai kalba būna neaiški dėl kelių priežasčių.

Antra vertus, kalbos negalima perdėtai logizuoti, nes daug kas būna aišku iš konteksto arba situacijos. Pavyzdžiui, be reikalo taisytume posakį dirbame kompiuteriais į dirbame su kompiuteriais, prie kompiuterių, nes atseit nesame kompiuteriais įsidarbinę, bet juk niekas taip ir nepagalvos, vadinasi, šalia kitokios raiškos čia tinka ir grynas įnagininkas. Niekuo dėti tokie perkeltinės reikšmės posakiai, kaip suvalgiau visą lėkštę, nes čia metonimija: tai kas buvo įpilta į lėkštę; arba skaitykit Biliūną – irgi metonimija: autorius vietoj kūrybos. Žinoma, galima pasišaipyti iš tam tikrų kuriozinių situacijų, pavyzdžiui: Pirkėjas parduotuvės žuvų skyriuje prašo pardavėją: „Prašau nupjauti man galvą“ arba Klientas sako: „Pasiūkite batus iš mano odos“, bet kalbos ir net logikos klaidų čia nėra: visiems pakankamai aišku, kad bus pjaunama žuvies galva ir batai siuvami iš kliento jau nusipirktos odos.

2. Sakiniai parašyti neraštingai – juose trūksta reikalingų žodžių arba žodžių grupių (a.), o kartais nėra žodžių ir žodžių grupių gramatinio arba semantinio derinimo (b.):

a. Analizuojamas teisėjų darbas, aiškinamos klaidos, nurodomi gerai atlikę užduotis ir kiti klausiniai (= ir sprendžiami arba aptariami kiti klausimai). Reikia atsistoti nugara į stūmimą (gal į stūmimo pusę arba kryptį). Šokiuose ji susipažino su elegantišku ir geru vardu (= turinčiu gerą vardą, gerą reputaciją) septyniolikmečiu;

b. Dalyviui, apsirengusiam neatitinkančių (= neatitinkančia) reikalavimų apranga, dalyvauti varžybose draudžiama. Jau įvyko konferencija, kuri apibendrins (= apibendrino) patirtį. Pažiūrėkime į prieš tai jo užimamas (= užimtas, turėtas, eitas) pareigas. Knygelę kūrė 19 antrokų, besimokantys (= besimokančių) pagal šią metodiką. Mokinių sunkiausiai suvokiami patarlės (= sunkiausiai suvokiamos patarlės) ir priežodžiai (geriau Mokiniai sunkiausiai suvokia patarles ir priežodžius). Baigdamas noriu painformuoti visus kreiptis (= pasakyti, kad galima kreiptis arba visiems patariu kreiptis) į mūsų tarnybą.

3. Sakinyje yra dviprasmiškų žodžių, neaiškių pasakymų ir formuluočių, neapgalvotos, keičiančios mintį žodžių tvarkos: Ten neturi likti būtinosios tarnybos karių, todėl mes juos ir naikiname (ar tai reiškia žudome, sušaudome; o gal greičiau iškeliame, atleidžiame, keičiame profesionalais?). Vadovams reikia surengti pasitarimą (neaišku, ar vadovai šį pasitarimą rengs, organizuos, ar tik bus jo dalyviai. Pirmuoju atveju reikėtų Vadovai turi surengti pasitarimą, antruoju – Reikia surengti vadovų pasitarimą). Už prorektoriaus kelionę buvo sumokėta iš studentų surinktų pinigų (išeitų – pinigus tam reikalui surinko studentai. Bet juk buvo kitaip, todėl reikėjo rašyti Už prorektoriaus kelionę sumokėta pinigais, surinktais iš studentų arba Prorektorius keliavo studentų pinigais). Dažniausiai aukojantys mano (atrodytų, kad tie žmonės dažniausiai aukoja, bet iš tiesų jie dažniausiai mano, todėl žodžių tvarką būtina keisti: Aukojantys dažniausiai mano), kad tos lėšos bus skiriamos našlaičiams. Ieškokime naujų knygų propagavimo formų (ar knygos naujos, ar formos?; jei formos, tai reikėtų keisti įprastą žodžių tvarką: Ieškokime knygų propagavimo naujų formų). Varžybų dalyviai turi teisę kreiptis į teisėjus užsirašant svorius (kas užsirašo: teisėjai ar dalyviai, jei pastarieji, tai užsirašydami svorius). Šią komisiją sudaro kolegijos nariai (ar Į šią komisiją įeina kolegijos nariai, ar Šią komisiją parenka, suburia, skiria komisijos nariai?). Surandami aprašymų panašumai ir skirtumai, aptariama, kada ir kam jie naudojami (negi tie panašumai ar skirtumai; gal aprašymai?). Sagų gamyba nutraukta dėl polistirolo medžiagos (polistirolo, tiksliau – polistireno, pritrūko ar jis blogas?).

4. Sakinyje keli veiksmažodžiai valdo skirtingus linksnius ar prielinksnines konstrukcijas, bet nurodomas tik vieno veiksmažodžio valdomas linksnis, o reikėtų parodyti visų valdymą (daiktavardis nebekartojamas – jis keičiamas įvardžiu): Ieškokime ir puoselėkime jaunus talentus (= Ieškokime ko? – taigi: Ieškokime jaunų talentų ir juos puoselėkime, bet būtų gerai Raskime ir puoselėkime jaunus talentus, nes abu šio sakinio veiksmažodžiai valdo galininką). Reikia pakviesti ir pakalbėti su broliu (neaišku, ką pakviesti; jei brolį, tai: Reikia pakviesti brolį ir su juo pakalbėti). Vaikams padeda, moko, rūpinasi (= juos moko, jais rūpinasi) suaugusieji. Papasakokim ir pademonstruokim aparatą (= Papasakokim apie aparatą ir jį pademonstruokim). Mokinys žavisi ir labai mėgsta sportą (= žavisi sportu ir labai jį mėgsta). Mes ieškojome ir spėliojome praėjusius žvėris iš jų pėdų (= ieškojome pėdų ir spėliojome, kokių žvėrių eita). Kartais iš viso neaišku, koks žodis prie veiksmažodžio turėtų būti: Aktorė gamina pietus, draugauja (su kuo?) ir ruošia pamokas su savo sūnumis. Ji tvarkė (ką?) ir rūpinosi daržu.

5. Sakinyje yra nepaaiškintų svetimų kalbų posakių, kurių daug kas gali nesuprasti: Tai daro tarptautinis „Fair Play“ komitetas (ką reiškia „Fair Play“? Kas kita Tarptautinis kilnaus elgesio sporte arba šalia prirašius Tarptautinis kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) komitetas). Dirbame pagal naują metodą „Step by Step“ (= „Po truputį“ arba kitaip – būtina šalia ir išversti).

6. Sakinys nepakankamai aiškus ar bent būtina labai įtempti dėmesį, skaityti pakartotinai, kai vienas sakinio žodis per toli nukeliamas nuo kito, su juo susijusio: Jis ten prabuvo ilgą viešnagės, kuri labai užsitęsė prasidėjus liūtims ir pabjurus keliams, virtusiems dumblyne, laiką (ilgą ir laiką nereikėtų taip atitraukti, todėl sakinio pradžioje geriau daryti neįprastą žodžių tvarką – inversiją: Jis ten prabuvo ilgą laiką viešnagės, kuri labai užsitęsė; dar gyviau: Jis ten prabuvo ilgai, nes viešnagė labai užsitęsė prasidėjus liūtims ir pabjurus keliams, virtusiems dumblyne). Maloni staigmena žiūrovams buvo teatro, dirbusio nelengvomis sąlygomis, nes trūko patalpų repeticijoms ir dažnai keitėsi vadovai, spektaklis (geriau: Maloni staigmena žiūrovams buvo spektaklis teatro, dirbusio nelengvomis sąlygomis trūkstant patalpų ir dažnai keičiantis vadovams).

7. Sakinio mintį temdo įmantravimas, tuščiažodžiavimas, paprastų dalykų sakymas sudėtingai: Išnaudodama tuštesnį švenčių atžvilgiu laiką (gal laiką, neužimtą švenčių arba kai nėra švenčių, geriausia tarpušvenčių laiką), kalbu su vaikais apie duoną. Skaitmenų lyginimą kiekybiškai mokau (gal Kiekybiškai lyginti skaitmenis mokau) su kita priemone. Vertindama žiūriu, kaip piešinyje atsispindi pagrindinės minties atskleidimas (= kaip piešinyje atskleista pagrindinė mintis). Tai aktyviai veikia atsispiriamąją koją greitesniam ištiesimui (gal Tai labai padeda atsispiriamąją koją greičiau ištiesti). Stumkit rutulį akcentuojant pečių ir rankų darbą (= daugiau dirbdami pečiais ir rankomis). Užuot paprastai sakius Žmogus nebus gražus ir trumpiau gyvens, jei neprižiūrės odos, pasakoma net taip: Panašus apmirimas amžiaus trumpinimo ir grožio nustojimo atžvilgiu eina ir tuose organizmuose, kurių oda kasdien nevaloma, nemasažuojama. Įmantraujant kartais pasakoma tiesiog anekdotiškai: pvz.: Į sporto kompleksą buvo priimtos valytojos penkių pensininkių kiekyje (= valytojomis buvo priimtos penkios pensininkės).

Tikslumas. Kalbą netikslią arba nepakankamai tikslią dažniausiai daro šie dalykai:

1. Sinonimijos nejutimas – netiksliai, netaikliai parinktas žodis, t. y. ne tas žodis, kurio reikia: Tai didelio formato (= masto) varžybos (gyviau didelės varžybos). Varžybos dažnai nusprendžia (= nulemia, lemia) paauglio norą toliau lankyti treniruotes. Brangios (= Didelės) tokių įrenginių kainos. Per tokius mūsų renginius mokyklos salė inscenizuoja (= vaizduoja, atstoja) kaimo gryčią. Grybus reikia išmazgoti (= nuplauti) ir virti. Ilgai bendravome (= kalbėjomės) apie jo gyvenimą. Mes sportuojame (= žaidžiame) krepšinį.

Kartais tik netiksliai parenkamas priešdėlis ar šiaip žodžio forma (tai labiau atsitiktiniai atspalvių nejutimo, o ne sistemiški žodžių darybos dalykai): Vieną pagaliuką pridėjus prie kito (= uždėjus ant kito), gaunamas sudėties ženklas. Per žiemos atostogas suruošiau (= paruošiau, geriau parengiau, parašiau) scenarijų. Gerai ten, kur aukštas pragyvenimo (= gyvenimo) lygis (aukštas pragyvenimo lygis reiškia „sunku pragyventi; viskas brangu“).

Naujagimius apdegusi (= apdeginusi) akušerė labai gailisi. Galvosūkius keičiu (= kaitalioja) su kūrybinėmis užduotimis. Ne mažiau svarbu yra lavinti vaiko atmintį, nes ji žmonijos (= žmogaus) gyvenime turi neįkainuojamą (= neįkainojamą) vertybę (= vertę).

2. Antonimijos nejutimas – antonimais laikomi žodžiai, kurie iš tikrųjų tokie nėra: Iš dabarties berniukų ir mergaičių išaugs rytdienos jaunuoliai ir merginos (= vaikinai ir merginos ar bent jaunuoliai ir jaunuolės). Stiprios buvo ir merginų (= moterų), ir vyrų komandos. Vakaruose veikia homoseksualistų ir lesbiečių organizacijos (lesbietė irgi yra homoseksualios seksualinės orientacijos, todėl vartotina homoseksualistų ir homoseksualisčių arba, kaip ten įprasta, gėjų ir lesbiečių organizacijos).

3. Žodžio atspalvio nejutimas kuriant perkeltinės reikšmės ar šiaip savitesnius posakius: Laisvos aprangos stilius mokykloje yra viršijęs visus įgaliojimus (= peržengęs visas ribas). Gerai, kai šalia mokytojo yra nuoširdūs, pasitikėjimą ir dėkingumą nešantys (= pasitikėjimo ir dėkingumo kupini) tėvai. Dauguma žmonių dabar įsivėlę į materialinių vertybių sūkurį (= rūpinasi tik materialinėmis vertybėmis; sūkurys ir įsivelti nedera semantiškai.)

Glaustumas. Dažniausios nepakankamai glausto, išpūsto kalbėjimo priežastys yra šios:

1. Sakinyje yra nereikalingų, aiškiai praleistinų žodžių: Blogai, kai žmogus neturi savo nuosavos nuomonės (= savo nuomonės ar tiesiog nuomonės). Kalbamės su vaikais apie vilką, jo vietą liaudies tautosakoje (= tautosakoje; liaudies arba tautos kūryboje). Šitaip nusprendė žiuri komisija (= žiuri arba vertinimo komisija). Rutulio stūmikai turi būti aukšti, turėti didelį asmeninį svorį (= daug sverti, būti sunkūs). Naujagimio vaiko (geriau Naujagimio) raumenys silpni. Tai tikras faktas (faktas visada tikras, todėl Tai faktas).

2. Vartojami du ar daugiau žodžių, kur užtenka vieno: Sportininkams ne visada tinka didelės apimties (- dideli) krūviai. Varžybos vyks salės viduje (- salėje). Vaikai, kas surinksit didžiausią kiekį (- daugiausia) kaštonų? Tai greitėjančio charakterio (- greitėjantis) bėgimas. Nedidelių ir neintensyvių krūvių kaina (- Nedideliais ir neintensyviais krūviais) galima išugdyti krepšininko šoklumą. Turime mankštintis gimnastika (- gimnastikuoti). Tai įrodyta eksperimentiniu būdu (dar blogiau keliu) (- eksperimentais). Tokiu būdu (- Taip, šitaip) kyla darbo našumas.

3. Vietoj gryno veiksmažodžio sakomas dvižodis junginys – veiksmažodinis daiktavardis su pagalbiniu veiksmažodžiu būti (a.), atlikti (b.), vykti (c), vykdyti (d.), vesti (e.), daryti (f.), užsiiminėti (g.). Kur įmanoma, geriau tokių pagalbinių veiksmažodžių išvengti, o vesti čia yra apskritai nevartotinas:

a. Yra pasiūlymas (- Siūloma, siūlome) leisti kalbėti visiems posėdžio dalyviams. Buvo pageidavimai (- Pageidauta) paankstinti pratybų laiką;

c. Pirmiausia vyksta burtų traukimas (- traukiami burtai). Vadovavimas tam būreliui vyko (- Tam būreliui vadovauta) gerai. Kojos atsispyrimas turi vykti (- Koja reikia atsispirti) smailesniu kampu. Valčių konstrukcijų tobulinimas vyksta (- Valčių konstrukcijos; valtys tobulinamos) ir toliau;

g. Laisvalaikiu užsiiminėjame sportu (- sportuojame). Žiemą patartina užsiiminėti slidinėjimu, čiuožimu (- slidinėti, čiuožti). Ko užsiiminėji vagystėmis (- vagiliauji)? Vaikai užsiiminėjo piešimu, modeliavimu (- piešė, modeliavo).

5. Būtų glausčiau ir gražiau, įtaigiau, jei vietoj pradėjo giedoti dažniau sakytume pragydo, ėmė kalbėti – prakalbo, pradėjo žydėti – pražydo, ėmė žvangėti – sužvango, ėmė klausytis – sukluso, parėjau klampodamas – parklampojau, išvažiavo brazdėdami – išbrazdėjo, atėjo dainuodami – atidainavo ir pan.

Gyvumas, kalbos grožis. Kalbą negyvą, negražią, nepakankamai įtaigią daro šie dalykai:

3. Prabylama labai sunkiai, nestilingai (a.) arba griebiamasi atsibodusios pompastikos (b.):

b. Dėkokime mamytėms už jų širdies šilumą, už rankų šilumą, už akių šilumą (- už jų gerą širdį, darbščias rankas, meilias akis). Kiekvienas nori rankoje nešiotis gerumą ir džiaugsmą (- nori būti geras ir džiaugtis).

Visada prisiminkime žymaus kalbininko Juozo Balčikonio patarimą: „Rašyk taip, kaip kalbi, kaip tavo tėvai ir seneliai kalbėjo“. Tada kalba bus natūralesnė, aiškesnė, gražesnė.

6. Parenkama nevykusi sakinio žodžių tvarka: Forma ženklelio (- Ženklelio forma) gali būti įvairi. Parašyk apačioje paveikslėlių (- paveikslėlių apačioje, po paveikslėliais), ką matai. Tai palengvina mokymąsi skaičių ir veiksmų (- skaičių ir veiksmų mokymąsi). Kūno kultūros pamokos labiausiai patiko mokiniams (- mokiniams patiko labiausiai; juk tėvai ar dar kas jose nedalyvavo). Ypač panašius žaidimus mėgsta (- Panašius žaidimus ypač mėgsta) berniukai.

Lietuvių kalbos stilistikos dalykai plačiausiai nagrinėjami Juozo Pikčilingio veikale „Lietuvių kalbos stilistika“ (1 ir 2 tomai, 1971, 1975) ir Kazimiero Župerkos knygoje „Lietuvių kalbos stilistika“ (1995).