Tik pamėgink! perspėjo jį Misiulis.
Lįsk iš palovio!
Tylėk, na! sušuko
vyras.
Skatinamaisiais sakiniais
gali būti reiškiamas prašymas (1), patarimas (2), raginimas (3),
įspėjimas (4), įsakymas (5), draudimas (6) ir kitos skatinimo
rūšys.
Skatinimo reikšmė ir
emociniai atspalviai daugiausia priklauso nuo tarinio gramatinės
išraiškos ir nuo sakinio intonacijos. Skatinamųjų sakinių
tarinys dažniausiai reiškiamas liepiamąja nuosaka. Jos vietoje
sinonimiškai esti vartojama tariamoji nuosaka, bendratis,
esamasis ir būsimasis laikas.
Tariamoji nuosaka
paprastai reiškia pageidavimą, mandagų prašymą, patarimą:
Geriau jūs eitumėt
namo. Patarčiau.
Bendratimi pasakomas
griežtas. kategoriškas įsakymas:
Girdėjai: stot! Ar
apkurtai? Aš tau...
Tokie skatinamieji
sakiniai labai lakoniški, todėl jie yra paplitę komandose,
bendro pobūdžio draudimuose, kvietimuose, šūkiuose:
Netriukšmauti!
Netrankyti durų!
Būsimuoju laiku reiškiamas
įsakymas rodo įsakantįjį asmenį esant labai tikrą, kad jo
paliepimas bus įvykdytas:
Parausi kiaulėms žolės
per rytagonę.
Toks skatinimas turi
familiarumo atspalvį.
Skatinamieji sakiniai,
kurių tariniu eina esamojo taiko antrasis asmuo, artimi
tiesioginiams sakiniams: Jais pasakomas koks nors pašnekovo
veiksmas ir kartu pageidaujama jį nutraukti:
Kad jūs ir riejatės!
Pabrėžti kokius
reikšminius bei emocinius skatinimo atspalvius galima įvairiomis
dalelytėmis, jaustukais. Štai, sakysim, skatinamieji sakiniai,
reiškią draudimą, neretai turi stiprinamąją dalelytę dar:
Tu dar čia atsiliepk!
Liepiamoji nuosaka čia yra
priešingos, draudžiamosios reikšmės: šiuo sakiniu reikalaujama
neatsiliepti, tylėti. Palyginkime panašią mintį, išreikštą
ramesnio skatinimo rūšimi patarimu:
Tu tai jau geriau
patylėk.
Griežtas įspėjimas
reiškiamas tariamosios nuosakos forma su dalelyte kad:
Kad tavęs čia daugiau
nebebūtų.
Skatinimo stiprinamosiomis
dalelytėmis eina žodžiai man, tau, sau. Dalelytės man,
tau suteikia skatinimui griežtumo, grasinimo atspalvį:
Kad man į varpinę
nekeltum kojos.
Aš tau išeisiu.
Dalelytė sau
pabrėžia atsiribojimą nuo pašnekovo:
Eik sau nuo mano
galvos.
Nekantrumo atspalvį
pasakymui teikia dalelytė gi:
Sakyk gi pagaliau!
Šnekamosios buitinės
kalbos atspalvį turi sakiniai, kur skatinimas reiškiamas
dalelytėmis še, te, jaustukais na, nagi, cit, marš:
Še obuolį!
Nagi, parodyk kišenę!
Cit cit, aš tavęs
niekam neatiduosiu!
Jaustukas marš
šnekamojoje kalboje rodo grubų, familiarų kalbančiojo toną:
Daug nešnekėk. Sakau
ir marš!
Skatinamieji sakiniai
plačiausiai ir įvairiausiai vartojami šnekamojoje kalboje bei
grožinės literatūros kūrinių dialoguose.
Klausiamųjų sakinių
ekspresija bei emocingumas priklauso nuo jų
leksinės sudėties, gramatinės sandaros ir intonacijos.
Emociniais nustebimo, prieštaravimo, nepasitenkinimo,
pasipiktinimo, ironijos atspalviais pasižymi klausiamieji
sakiniai su dalelytėmis argi, nejaugi, bene. Jeigu
klausiamojo sakinio tarinys yra teigiamas, klausiantysis laukia
neigiamo atsakymo:
Argi patingėsi ranką
ištiesti į laimę?
Jeigu klausiamojo sakinio
tarinys neigiamas, tai neigiamas atsakymas klausėjui atrodo
neįtikimas, beveik negalimas:
Argi tu pinigų neturi?
Nuo tokių sakinių jau tik
vienas žingsnis iki retorinių klausimų, kuriais pasakomas
netiesioginis tvirtinimas ar neigimas:
Bene visados saulė
šviečia?
Argi aš ją peikiu?
Šitokie sakiniai, yra
tiesioginių sakinių sintaksiniai sinonimai, plg.: Ne visados
saulė šviečia. Aš jos nepeikiu.
Retoriniai klausiamieji
sakiniai už pastaruosius yra emocingesni, įtaigesni.
Klausiamieji sakiniai,
reiškiantys neigimą, nesutikimą, būdingi šnekamosios kalbos
dialogams:
Atiduok stalelį ir
avinėlį!
Kokį
stalelį? gynėsi smuklininkas. Kokį avinėlį?
Aš nieko nežinau!..
Klausiamaisiais sakiniais
čia prieštaraujama raginimui, pašnekovo minčiai. Toks neigimas
yra ekspresyvesnis už neigimą tiesioginiu sakiniu, plg.: Aš
nežinau jokio stalelio, jokio avinėlio.
Įvairiais emociniais
atspalviais pasižymi klausiamieji sakiniai, kuriais reiškiamas
skatinimas, prašymas, draudimas. Mandagus prašymas pasakomas
klausiamuoju sakiniu su dalelytėmis ar, gal:
Gal į nakvynę
priimsite?
Ar negalėtumei tapybos
darbų pratęst kiek galima ilgiau. maestro?
Atitinkamuose
sintaksiniuose sinonimuose, skatinamuosiuose sakiniuose (Priimkite
į nakvynę. Pratęsk tapybos darbus...) jaučiamas drąsesnis
prašymas.
Klausiamaisiais sakiniais
su dalelyte ar esti reiškiamas ir nekantrus, grubokas
raginimas:
Ar neisite sau namo?
Galgonai! prie darbo!
Skatinimą gali reikšti ir
klausiamieji sakiniai su žodžiais ko, kam, ką, kur:
Ko gi čia kėksai visą
rytą?
Vaikai! Kam gi vėpsot
taip?
Kurgi lendi kaip pelė?
Tokie sakiniai rodo
nepasitenkinimą, pasipiktinimą ir
turi ryškų buitinės kalbos atspalvį.
Sakinių, prasidedančių
žodžiais ko, kam, ką arba dalelyte ar, skatinimo
intonacija kaitais esti tokia ryški, kad jų gale rašomas ne
klaustukas, o taškas arba šauktukas:
Ko tu lakstai, liežuvį išleidęs, bariau.
Ką čia niekus šneki!
Ar tu tylėsi, ar tu
nematai, kaip mergelė kenčia.
Klausiamieji sakiniai
paplitę ne visuose funkciniuose stiliuose. Labai plačiai jie
vartojami šnekamojoje kalboje ir grožinės literatūros kūrinių
dialoguose. Meniniame kūrinyje jie eina ir specialias funkcijas.
Efektyvi meninio stiliaus priemonė yra klausiamieji sakiniai,
kuriais pradedamas grožinis kūrinys ar jo epizodas, skyrius.
Klausiamuoju sakiniu prasideda ne vienas Maironio, Salomėjos
Nėries, V. Mykolaičio-Putino eilėraštis. Štai Salomėjos Nėries
eilėraščio Saulytė pirmasis posmas:
Kas gi užuolaidų judina
lango,
Kieno balta rankelė?
Saulytė savo brolelį
brangų
Sauliuką iš miego
kelia.
Ne tik kūrinio pradžioje
prabylama klausiamuoju sakiniu. Pavartodamas jį savo pasakojime,
autorius daro skaitytoją savo minčių bendrininku, pašnekovu,
aktyvina jo mintį, vaizduotę. Toks gyvas bendravimas su
skaitytoju ypač būdingas Vaižganto stiliui:
Gal jo
kaimas nekentė? Kur tau! Visam kaimui, kaip ir
dvarui, jis buvo tikras Mykoliukas.
Mykoliukas, kaip ir
pirma, jai griežė. Tik ar be vienam
Mykoliukui Severja šoko?
Mokslinėje kalboje
klausiamieji sakiniai gana reti. Čia jie pavartojami siekiant
sukaupti dėmesį į kalbamąjį dalyką. Klausiamieji sakiniai
pagyvina mokslinį stilių, be to, teikia jam populiaraus dėstymo
atspalvį:
Kiek žalos
padaro žvirblis? Teko matyti pasėlius, per pusę
sunaikintus.