1. Pasakyti, kad sakinys vientisinis, nurodyti jo gramatinį
centrą (veiksnį ir tarinį).
2. Apibūdinti sakinį pagal sakymo tikslą (tiesioginis,
skatinamasis, klausiamasis ar šaukiamasis); pasakyti:
išplėstinis ar neišplėstinis; asmeninis ar beasmenis; nurodyti,
jei nepilnasis.
3. Išnagrinėti sakinio dalimis (pasakyti sakinio dalies
pavadinimą, rūšį, reiškimo būdą). Pirma aptariamos pagrindinės
sakinio dalys, paskui antrininkės: a) priklausančios
veiksniui, b) priklausančios tariniui.
4. Paaiškinti skyrybą.
Tą naktį pūtė žvarbus
vėjas. (S. Z.)
Žodžiu
Vientisinis (gramatinis
centras pūtė vėjas), tiesioginis, išplėstinis,
asmeninis sakinys.
Kas pūtė? vėjas
veiksnys, išreikštas daiktavardžio vardininku.
Kas pasakyta apie vėją?
pūtė grynasis tarinys, išreikštas veiksmažodžio būtuoju
kartiniu laiku.
Koks vėjas? žvarbus
derinamasis pažyminys, išreikštas būdvardžio vardininku.
Kada pūtė? naktį
laiko aplinkybė, išreikšta daiktavardžio galininku.
Kokią naktį? tą
derinamasis pažyminys, išreikštas įvardžio galininku.
Raštu
Vient. (pūtė vėjas),
ties., išplėst., asm. sak.
Linksta sunkios varpos,
pilnos nokstančių grūdų.
(R. K.)
Žodžiu
Vientisinis (gramatinis centras linksta varpos),
tiesioginis, išplėstinis, asmeninis sakinys.
Kas linksta? varpos veiksnys, išreikštas
daiktavardžio vardininku.
Kas pasakyta apie varpas? linksta grynasis tarinys,
išreikštas veiksmažodžio esamuoju laiku.
Kokios varpos? 1)
sunkios derinamasis pažyminys, išreikštas būdvardžio
vardininku; 2) pilnos nokstančių grūdų išplėstinis
būdvardinis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, ir todėl
skiriamas kableliu.
Raštu
Vient (linksta varpos),
ties., išplėst., asm. sak.
Sudėtinis
sakinys
Pasakyti, kad sakinys sudėtinis; sujungiamasis ar
prijungiamasis; nurodyti, iš kelių ir kokių dėmenų sudėtas,
pasakyti kiekvieno jų gramatinį centrą.
1. Jei sudėtinis sakinys yra sujungiamasis:
a) apibūdinti sujungimo būdą (sudedamasis, priešinamasis,
skiriamasis, paremiamasis);
b) pasakyti jungtukus, kuriais jungiami dėmenys;
c) paaiškinti skyrybą.
Laivas sustojo prie
krantinės, ir trapu ėmė leistis rudai įdegę jūreiviai.
(R. K.)
Žodžiu
Sudėtinis sujungiamasis
sudedamojo sujungimo sakinys, sudarytas iš dviejų dėmenų: 1)
Laivas sustojo prie krantinės (gramatinis centras
laivas sustojo), 2) trapu ėmė leistis rudai įdegę
jūreiviai (gramatinis centras ėmė leistis jūreiviai).
Dėmenys sujungti jungtuku ir, prieš kurį šiuo atveju
dedamas kablelis.
Raštu
Sudėt. sujung. suded. sak.
(l laivas sustojo, 2 ėmė leistis jūreiviai).
2. Jei sudėtinis
sakinys yra prijungiamasis:
a) nurodyti pagrindinį ir šalutinį sakinį;
b) nurodyti jungtuką ar jungiamąjį žodį, kuriuo šalutinis
sakinys jungiamas prie pagrindinio sakinio;
c) pasakyti šalutinio sakinio rūšį;
d) paaiškinti skyrybą.
Namas, kuriame gyveno
Aistės giminaičiai, skendėjo seno sodo medžiuose.
(K. S.)
Žodžiu
Sudėtinis prijungiamasis
sakinys, sudarytas iš dviejų dėmenų: 1) Namas skendėjo seno
sodo medžiuose (gramatinis centras namas skendėjo),
2) kuriame gyveno Aistės giminaičiai (gramatinis
centras gyveno giminaičiai). Pagrindinis sakinys
Namas skendėjo seno sodo medžiuose; koks namas?
kuriame gyveno Aistės giminaičiai šalutinis pažyminio
sakinys, prie pagrindinio sakinio prijungtas įvardžiu
kuriame. Kableliais išskiriamas minėtasis šalutinis sakinys.
Raštu
Sudėt. prijung. sak. (l
namas skendėjo, 2 gyveno giminaičiai)
su šalut. pažym. sak.
3. Jei sudėtinis sakinys yra bejungtukis:
a) apibūdinti dėmenų prasminius ryšius;
b) paaiškinti skyrybą.
Eiti buvo sunku: kojos
tolydžio klimpo į gilų, patižusį sniegą, permirkusiuose batuose
klerksėjo vanduo.
(J. Blt.)
Žodžiu
Sudėtinis bejungtukis
sakinys, sudarytas iš trijų dėmenų: 1) Eiti buvo sunku
(gramatinis centras eiti buvo sunku), 2)
kojos tolydžio klimpo į gilų, patižusį sniegą (gramatinis
centras kojos klimpo), 3) permirkusiuose
batuose klerksėjo vanduo (gramatinis centras klerksėjo
vanduo). Antrasis ir trečiasis dėmuo aiškina,
konkretina pirmojo turinį, todėl po jo dedamas dvitaškis.
Antrasis dėmuo nuo trečiojo atskiriamas kableliu.
Raštu
Sudėt. bejungt. sak. (l
eiti buvo sunku, 2 kojos klimpo, 3
klerksėjo vanduo).
Tiesioginė
kalba
1. Nurodyti tiesioginę kalbą ir autoriaus žodžius.
2. Paaiškinti skyrybą.