Sintaksiniai sinonimai

Sintaksinės konstrukcijos, besiskiriančios gramatine sandara, bet turinčios beveik vienodą leksinę sudėtį ir labai artimą reikšmę, vadinamos sintaksiniais sinonimais.

Palyginkime sakinius:

Patekėjo saulė, nukrito rasa.

Patekėjo saulė, ir nukrito rasa.

Kai patekėjo saulė, nukrito rasa.

Patekėjus saulei, nukrito rasa.

Visais šiais sakiniais pasakomi tie patys veiksmų laikų santykiai, tačiau lygybės ženklo tarp tų sakinių dėti negalima. Pirmiausia krinta į akis jų gramatinės sandaros skirtumai: turime sudėtinį bejungtukį sakinį (1), sudėtinį jungtukinį sujungiamąjį sakinį (2), sudėtinį prijungiamąjį sakinį (3) ir vientisinį sakinį, išplėstą padalyvine konstrukcija (4).

Su skirtinga gramatine sakinių sandara yra susijęs jų reikšmės atspalvių skirtumas. Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenų ryšys nėra labai glaudus, o jų prasmės santykis tiksliai neišreikštas. Artimiau susiję jungtukinio sujungiamojo sakinio dėmenys, čia ryškiau iškyla dviejų veiksmų, nuoseklumo santykis, Vis dėlto tik prijungiamajame sakinyje, veiksmų laiko santykiai parodomi visu akivaizdumu: jungtuku kai prijungtas šalutinis laiko aplinkybės sakinys žymi ankstesnį veiksmą; jam įvykus, įvyksta kitas, pagrindinio sakinio, veiksmas. Pagrindinio veiksmo momentą aiškiai rodo ir padalyvinė laiko aplinkybė; ja pasakomas antraeilis, ne tiek svarbus veiksmas.

Sintaksinių sinonimų reikšmės atspalvių skirtumas vienais atvejais būna gana ryškus, kitais – vos jaučiamas. Abu sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenimis nusakyti veiksmai yra lygiai svarbūs, o padalyvio konstrukcija išreikštas veiksmas tesudaro sakinio pagrindinio veiksmo foną. Šių sakinių (1 ir 4) reikšmės skirtumas yra labai žymus. Kas kita – gretimų sakinių (1 ir 2, 2 ir 3, 3 ir 4) sinonimika: reikšmės atspalvius, kuriais jie skiriasi tarpusavyje, ne taip lengva apčiuopti.

Tik subtilus reikšmės niuansas skiria sinonimiškus asmeninius ir beasmenius sakinius: asmeninių sakinių labiau pabrėžiamas veikėjo aktyvumas, valia:

Aš noriu miego.                                      Man norisi miego.

Ar jis vienas turės važiuoti?                  Ar jam vienam reikės (teks) važiuoti?

Vėl kitoks reikšmės atspalvio skirtumas įžiūrimas tarp šių sakinių porų:

Krovinį atgabeno lėktuvu.                     Krovinys buvo atgabentas lėktuvu.

Čia kiškis tupėjo.                                   Čia kiškio tupėta.

Sakiniai, kurių tarinys išreikštas asmenuojamąja veiksmažodžio forma, iškelia veiksmą, procesą, o jų sinonimai su neveikiamuoju būtojo laiko dalyviu atkreipia dėmesį į to veiksmo rezultatą.    

Dar viena sintaksinių sinonimų eilė:

Draugė prašė ateiti. Draugė prašė, kad ateičiau. Draugė prašė: ,,Ateik“.

Prašymo turinys labiausiai pabrėžiamas tiesiogine kalba.

Neretai iškyla aikštėn ir stilistinės sintaksinių sinonimų skirtybės: emocinės bei funkcinės. Pavyzdžiui, neigiamajam sakiniui Niekas jumis nepatikės sinonimiškas šaukiamasis sakinys Kas jumis patikės! yra įtaigesnis, ekspresyvesnis.

Ekspresyvumu pralenkia savo sinonimą teigiamasis sakinys, reiškiąs neigimą:

Reikėjo čia tau ant to liepto kartis.

(Plg.: Nereikėjo tau ant to liepto kartis.) Jis rodo ir kalbančiojo emocijas – nepasitenkinimą, pasipiktinimą.

Sintaksiniai sinonimai, kaip jau sakyta, turi beveik vienodą leksinę sudėtį: jie paprastai tesiskiria tarnybiniais žodžiais (jungtukais, prielinksniais, dalelytėmis, pagalbiniais veiksmažodžiais), taip pat žodžių daryba bei kaitybos elementais.

Skirtingos leksinės sudėties pasakymai, nors ir reiškiantys tą pačią mintį, sintaksiniais sinonimais nelaikomi. Pavyzdžiui, tam tikrame kontekste ar situacijoje pilnąjį skatinamąjį sakinį Paduokite man vandens! gali atstoti nepilnasis skatinamasis sakinys Vandens!, šaukiamąjį sakinį Kaip man skauda! – jaustukas Oi! Tokių kontekstinių pakaitalų sintaksiniais sinonimais nelaikome.

Pavartodami čia vienus, čia kitus sintaksinius sinonimus, savo mintį išreikšime tiksliau, ekspresyviau, gražiai paįvairinsime kalbos audinį, išvengsime monotoniškumo. Tačiau negalima jų vartoti kalboje kaip pakliūva. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti kalbos situacijos, stiliaus ir pasirinkti tą sintaksinį sinonimą, kuris geriausiai atitinka pasakymo tikslą ir aplinkybes.   

Sintaksinei stilistikai rūpi sintaksinių konstrukcijų emocingumas ir ekspresyvumas, subtilūs sintaksinių sinonimų reikšmės ir stiliaus skirtumai, vartojimo ypatybės. Toliau ir kalbama apie tuos sakinių tipus, kurie labiausiai patraukia stilisto akį, iškeliami būdingiausi mūsų kalbos sintaksiniai sinonimai.