|
|
Sangrąžiniai daiktavardžiai
Sangrąžiniai daiktavardžiai išlaiko vardininko
kirtį visuose linksniuose ir yra pirmosios kirčiuotės, pvz.:
kreipmasis,
kreipmosi,
kreipmuisi,
kreipmąsi,
kreipmusi,
kreipmesi.
Daugiskaitoje kartais vartojamas
vardininkas ir kilmininkas:
kreipmaisi,
kreipmųsi.
Sutrumpėjusių linksnių
kirčiavimas
Naudininko, įnagininko ir vietininko linksnių
galūnės vartojamos ir sutrumpintos, pvz.:
vaikáms
vaikám,
sūnum
sūnu,
galvojè
galvõj,
vandenyjè
vandenỹ.
Naudininko ir šaknyje kirčiuojamų įnagininko bei
vietininko linksnių visų kalbos dalių sutrumpėjusios formos
kirčiuojamos kaip ir nesutrumpėjusios, pvz.:
laukáms
laukám,
galvóms
galvóm,
kat́ms
kat́m,
širdms
širdm,
ršims
ršim,
kitems
kitem,
penkems
penkem,
mẽdyje
mẽdy,
mẽdžiuose
mẽdžiuos.
Jei kirtis yra nesutrumpėjusių įnagininko ir
vietininko linksnių galūnėje, jis išlieka ir sutrumpėjusioje
galūnėje. Tik ši sutrumpėjusi galūnė yra tvirtagalė, pvz.:
širdim
širdi,
sūnum
sūnu,
galvoms
galvõm,
geroms
gerõm,
kitoms
kitõm,
penkioms
penkiõm;
trobojè
trobõj,
kitojè
kitõj,
ausyjè
ausỹ(j),
geramè
gera,
kitamè
kita,
laukuosè
laukuõs,
pietuosè
pietuõs.
Einamasis vidaus vietininkas
Šio vietininko linksniai kirčiuojami dvejopai:
a) išlaiko vienaskaitos galininko kirtį ir
priegaidę, jei žodis yra pirmosios arba antrosios kirčiuotės,
pvz.:
miẽstan,
lóvon,
ùpėn,
váltin,
sõdžiun;
miẽstuosna,
lóvosna,
ùpėsna,
váltysna,
sõdžiuosna;
b) turi kirtį gale, jei žodis yra trečiosios ar
ketvirtosios kirčiuotės, pvz.:
miškañ,
antrañ
galañ,
galvõn,
anõn
duobn,
pirtiñ,
danguñ;
daugiskaitoje skiemenyje prieš
-na: miškúosna,
galvósna,
pirmósna
eiĺsna,
pirtýsna.
|
|
|
|