|
Šalutiniai pažyminio
sakiniai
Šalutiniai pažyminio
sakiniai atsako į klausimą
koks?
kokia? kuris? Prie
pagrindinio sakinio jie dažniausiai jungiami įvardžiu
kuris,
taip pat kitais jungiamaisiais žodžiais
koks,
kada, kur.
Šalutiniai pažyminio sakiniai apibūdina pagrindinio
dėmens sakinio dalis, išreikštas daiktavardžiu:
Šuo,
kuris daug loja, nekanda.
Koks šuo?
kuris daug
loja.
Šulinio
svirtis panėšėjo į iškeltų ranką, kuri kažkam rodė
kelią.
Kokią ranką?
kuri
kažkam rodė kelią.
Ateis
diena, kada mūsų žodis ir darbas, sveikata ir gyvybė
bus reikalingi savo žmonėms.
Kokia diena?
kada mūsų
žodis ir darbas, sveikata ir gyvybė bus reikalingi savo
žmonėms.
Ne,
neatminė Juza tokios vasaros, kokia atsivėrė šiais
metais.
Kokios vasaros?
kokia
atsivėrė šiais metais.
Mes esame
tie patys varniukai, kur tu išgelbėjai nuo bado.
Kokie varniukai?
kur tu
išgelbėjai nuo bado.
Vietoj kai kurių šalutinių pažyminio sakinių, prireikus
glausčiau pasakyti tą pačią mintį, galima vartoti
išplėstinius būdvardinius ir dalyvinius pažyminius,
einančius po pažymimojo žodžio. Šie pažyminiai yra šalutinių
pažyminio sakinių sinonimai.
Sakiniai su šalutiniais pažyminio sakiniais |
Sakiniai su išplėstiniais būdvardiniais ir
dalyviniais pažyminiais |
Mes pasukame keliuku, kuris vingiuoja per pušyną
|
Mes pasukame keliuku, vingiuojančiu per pušyną.
Žmogus,
neturintis ko pasakyti, visada vaizduoja išmintingai
tylintį.
Tų
giedrą nuotaiką, lydėjusią mane rytą, iš-sklaidė
dienos nesėkmės ir rūpesčiai.
Prie salos stovėjo valtis,
iš tolo panaši
į nuodėgulį. |
Žmogus,
kuris neturi ko pasakyti, visada vaizduoja
išmintingai tylintį.
|
Tą
giedrų nuotaiką, kuri lydėjo mane rytą, išsklaidė
dienos nesėkmės ir rūpesčiai. |
Prie salos stovėjo valtis,
kuri iš tolo
buvo panaši į nuodėgulį. |
|
Šalutiniai pažyminio sakiniai, jungiami įvardžiu kuris,
visada eina po pažymimojo žodžio:
Adomonis įsiklausė
į tylą, kurią trikdė įkyrus šaldytuvo dūzgimas virtuvėje.
Žmogus, kuris
nemyli savo žemės, nedaug vertas.
Jei tokį šalutinį sakinį nuo pažymimojo žodžio skiria kitos
sakinio dalys, sudėtinis prijungiamasis sakinys gali
pasidaryti dviprasmis.
Plg.:
Karosiuką atidavėme Rainiui, kurį sugavome
tvenkinyje.
Turi būti:
Karosiuką, kurį sugavome tvenkinyje, atidavėme Rainiui.
Kaip rodo pateiktieji pavyzdžiai, šalutiniai pažyminio
sakiniai gali būti įsiterpę į pagrindinį sakinį arba eiti po
jo.
Pastaba. Su šalutiniais pažyminio sakiniais nederėtų
painioti šalutinių tarinio sakinių. Nors ir vieni, ir kiti
atsako į klausimą
koks?
kokia?,
tačiau šalutiniai
pažyminio sakiniai apibūdina daiktavardžiu išreikštas
įvairias sakinio dalis (veiksnį, papildinį, aplinkybes), o
šalutiniai tarinio sakiniai atskleidžia pagrindinio sakinio
tarinio vardinės dalies turinį. Ta vardinė dalis reiškiama
arba vienu įvardžiu
toks,
tokia,
arba drauge su būdvardžiu
(toks
drąsus, tokia plati...).
Be to, šalutiniai pažyminio ir šalutiniai tarinio sakiniai
prie pagrindinių sakinio dalių jungiami skirtingais
jungiamaisiais žodžiais: šalutiniai pažyminio sakiniai
dažniausiai įvardžiu
kuris,
kuri,
o šalutiniai tarinio
sakiniai jungtukais
kad, jog,
įvardžiu
koks,
kokia, turinčiais
atliepiamuosius žodžius
toks,
tokia.
Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai su
šalutiniais
tarinio sakiniais |
Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai su šalutiniais
pažyminio sakiniais |
Durys buvo tokios, jog pro jas reikėjo eiti
pasilenkus.
Kokios tokios? jog pro jas reikėjo eiti
pasilenkus.
Kačiukas buvo toks mažas, kad net vaikščioti
nemokėjo.
Koks mažas? kad net vaikščioti nemokėjo.
Kokia obelis, tokie ir obuoliai.
Kokie tokie? kokia obelis. |
Prie durų, kurios vedė į virtuvę, stovėjo kopėčios.
Prie kokių durų? kurios vedė į virtuvę.
Šalia sodybos auga sena šakota liepa, kurios
viršūnėje peri gandrai.
Kokia liepa? kurios viršūnėje peri gandrai.
Aš
pakėliau nuotrauką, iš kurios žvelgė kareivio
veidas.
Kokią nuotrauką? iš kurios žvelgė kareivio veidas. |
|
|
|