Dėl kai kurių religinių vardų, terminų,
pavadinimų rašymo didžiąja raide
Didžiąja raide rašomi
Dievo, religinių asmenų vardai. Jeigu juos sudaro daugiau nei
vienas žodis, visi žodžiai rašomi didžiąja raide: Dievas,
Viešpats, Jėzus, Kristus, Mesijas, Alachas; Šventoji Dvasia,
Dievo Dvasia, Švenčiausioji Trejybė, Dievas Tėvas, Dievas Sūnus,
Dievas Šventoji Dvasia, Dievas Tėvas Visagalis, Švenčiausioji
Mergelė Marija, Švenčiausioji Dievo Motina Marija, Mykolas
Arkangelas, šv. Jonas Krikštytojas, Motina Teresė.
Didžiosiomis raidėmis
rašytini išskirtinę reikšmę turintys religiniai terminai bei
pavadinimai:
Šventasis Tėvas;
Lietuvos Vyskupų Konferencija; Pasaulinė Bažnyčių Taryba;
[visuotinė, apaštalinė]
Bažnyčia (visų krikščionių bendruomenė, kurią įsteigė
Kristus; dalinių ir vietinių bažnyčių pavadinimuose šis žodis
rašomas mažąja raide (žr. toliau), bet Vakarų Bažnyčia,
Rytų Bažnyčia);
Šventasis Raštas,
Raštas, Šventraštis, Biblija, Koranas, Senasis Testamentas,
Naujasis Testamentas (ne klaida Senasis testamentas,
Naujasis testamentas), Penkiaknygė, Evangelija
(Kristaus mokymas apie Dievo karalystę; ji viena, tik užrašyta
keturiais variantais, kurie vadinami pagal evangelistų vardus;
vartojant žanro reikšme, rašoma evangelija, pvz.:
literatūrinis evangelijų savitumas; Išryškėja Mato
evangelijos didybė), Geroji Naujiena; vertimų
pavadinimai: Vulgata (Šventojo Rašto vertimas į lotynų
kalbą), Septuaginta (Senojo Testamento vertimas į graikų
kalbą), Vetus Latina (Senojo Testamento vertimai iš
Septuagintos į senovės lotynų kalbą);
Pakartotas Įstatymas
(Penkiaknygės knyga; mokymas, teisynas); Senoji
Sandora, Naujoji Sandora; Šventoji Tradicija;
Švenčiausiasis
Sakramentas, taip pat sinonimiškai vartojami pavadinimai
Eucharistija, Viešpaties Vakarienė, Altoriaus Sakramentas
(bet Paskutinė vakarienė, Dieviškoji liturgija);
Mišios, šv. Mišios
(tam tikrame kontekste, kai vartojama pačia bendriausia
renginio, pamaldų, žanro ar net perkeltine reikšme, rašytina
mažąja raide: Susitiksime po mišių; Skambės
Renesanso epochos mišios, motetai, madrigalai; giedotinės
mišios; pagoniškos (ne katalikiškos)
mišios; keistos juodosios magijos mišios,
Jotvingių mišios);
Dievo (dieviškasis)
Apreiškimas, Apreiškimas (laipsniškas Dievo apsireiškimas
žmonėms ir Jo užmojis atverti ir per Šventąjį Raštą parodyti
žmonijai amžinojo išganymo kelią; kai reiškia pranešimą,
privatų apreiškimą, rašoma apreiškimas, pvz., tai buvo
prieš apreiškimą Mozei); Apvaizda (kaip
Dievo sinonimas, bet apvaizda globa, pvz.,
pasitikėjimas dangiškojo Tėvo apvaizda); Dievo
Žodis (t. y. Kristus);
Sakramentai: Krikštas,
Sutvirtinimas, Eucharistija, Atgaila, Šventimai (Kunigystė),
Santuoka, bet Ligonių patepimas, arba: Krikšto
sakramentas, Sutvirtinimo sakramentas, Eucharistijos sakramentas
(bet Švenčiausiasis
Sakramentas), Atgailos (Sutaikinimo) sakramentas,
Šventimų (Kunigystės) sakramentas, Santuokos sakramentas,
Ligonių patepimo sakramentas. (Kai kurie vienažodžiai
sakramentų pavadinimai vartojami ir kaip bendriniai žodžiai,
tada jie rašomi mažąja raide: Bažnyčia atlieka
krikšto, jungtuvių, laidotuvių ir kitas apeigas; Daugėjo
kūdikių
krikštų; suaugusiųjų krikštas (t.y.
krikštijimas); Katalikų santuokos paprastai vyksta
šv. Mišiose; bažnytinė santuoka; civilinė
santuoka; santuokos institucija; Atliekama
paskirtoji atgaila; Per kunigų šventimus žmonės
meldžiasi; tarnaujamoji kunigystė; bendroji tikinčiųjų
kunigystė.)
Šėtonas lietuvių
kalboje dažniausiai tapatinamas su velniu ir rašomas mažąja
raide šėtonas (retais atvejais vartojamas kaip piktųjų
dvasių valdovo vardas ir rašomas didžiąja raide, plg.
Liuciferis).
Daugelis kitų religinių
terminų ir pavadinimų rašomi pagal bendrąją pavadinimų rašymo
taisyklę: didžiąja raide rašomas tik pirmasis pavadinimo žodis
(taip pat pavadinimo viduje esantys tikriniai vardai):
Šventoji Romos
bažnyčia, Romos katalikų bažnyčia, Katalikų bažnyčia, Bažnyčia
(sutrumpintas pavadinimas); Rusų stačiatikių bažnyčia,
Stačiatikių bažnyčia; Evangelikų reformatų bažnyčia, Metodistų
bažnyčia, Katalikų ir Liuteronų bažnyčios
(stilistiniais sumetimais žodis bažnyčia gali būti
rašomas ir didžiąja raide: Katalikų Bažnyčia, Stačiatikių
Bažnyčia; ypač tai tinka religiniams raštams; vietinėms
bažnyčioms priklausančią tikinčiųjų bendruomenę Lietuvoje
įprasta vadinti parapija, pvz., Šv. Rapolo parapija);
plg. bendrinius pavadinimus: laisvosios bažnyčios, sekmininkų
bažnyčios;
Pradžios knyga,
Pakartoto Įstatymo knyga, Pirmoji Karalių knyga (žodis
Karalių (taip pat Kronikų, arba Metraščių)
didžiąja raide rašomas pagal įsigalėjusią tradiciją), Giesmių
giesmės knyga, Pranašų knygos, Dievo žodis (t.y. Šv.
Raštas, Evangelija), Evangelija pagal Matą, Apaštalų darbai,
Laiškas romiečiams, Pirmasis laiškas korintiečiams, Trečiasis
Jono laiškas;
Liturginė konstitucija,
Dogminė konstitucija apie Bažnyčią;
Paskutinis teismas,
Dievo teismas; Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, Tridento
susirinkimas, Vatikano II susirinkimas;
(šv.) Kalėdos, (šv.)
Velykos, Velyknaktis, Sekminės, Žolinė, Pelenų diena, Švč.
Trejybės šventė, Šv. apaštalai Petras ir Paulius (Petrinės).
Išskirtinės reikšmės
neturintys terminai ir pavadinimai rašomi mažąja raide:
bažnyčia (pastatas); popiežius, vyskupas, kardinolas;
komunija (bet Pirmoji komunija); katalikai,
stačiatikiai, musulmonai, evangelikai reformatai, septintosios
dienos adventistai; krikščionybė, judaizmas, budizmas, islamas;
ramadanas; dangus, rojus, skaistykla, pragaras, mirusiųjų
karalystė (bet Šeolas, Hadas), didysis altorius
ir t. t.
Religiniams terminams ir
pavadinimams, ypač religinio turinio raštuose, labai būdingas
stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas: didžiąja raide rašomi
žodžiai, žodžių junginiai, kai jų žymimoms sąvokoms teikiama
išskirtinė reikšmė bei pagarba:
mūsų Išganytojas,
regimosios ir neregimosios Visatos Kūrėjas,
Kristaus Kūnas ir Kraujas, Švenčiausiosios
Jėzaus Širdies bažnyčia, Švč. Jėzaus Vardo
litanija, Kristaus Gimimas, Kristaus
Žengimas į dangų, Švč. Mergelės Marijos Ėmimas
į dangų; Visi Šventieji, Trys Karaliai,
Naujieji Metai; Šv. Angelų Sargų
bažnyčia, Kristaus Atsimainymo bažnyčia, Švč. Mergelės
Marijos
Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia; Švč. Dievo Motina su
Kūdikiu (paveikslas);
įvardžiai Jis, Jo,
Jam... , Tu, Tavęs, Tau... , Mano, Tavo (kalbant apie
Dievą); Ji, Jos, Jai... ir kt. (kalbant apie Šventąją
Dvasią).
Didžiosiomis raidėmis
rašomi pagarbūs kreipiniai: Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija!
(J. E.) (vyskupų titulas); Eminencija, Jūsų Eminencija!
(J. Em.) (kardinolų titulas); Jo Šventenybė, Jūsų
Šventenybe! (kreipiantis į popiežių ar kitą aukščiausio
rango dvasinį vadovą); Jo Palaimintybė, Jūsų Palaimintybe!
(kreipiantis į katalikų arba stačiatikių patriarchus).
