Raštas ir laiškas
Raštas
dokumentas, kurį
viena įstaiga, norėdama ko pasiteirauti ar ką nors pranešti,
rašo kitai įstaigai. Raštas turi ir platesnę reikšmę: apskritai
teisinis ar raštvedybos dokumentas.
Susirašinėjimų raštai rašomi specialiuose raštų
blankuose, kur, be bendrųjų rekvizitų, išspausdinti įstaigos
duomenys. Be to, juose nurodoma rašto, į kurį atsakoma, data ir
numeris, rašomojo rašto antraštė, o lapo apačioje nurodomas
rašto rengėjas ir svarstomo dalyko tvarkytojas bei jo telefonas.
Rašto turinys gali būti įvairus, o tekstas turi
būti aiškus ir kuo trumpesnis. Raštą pasirašo įstaigos ar
padalinio vadovas.
Rašto pavyzdys:
JŪRINIŲ TYRIMŲ CENTRAS
Lietuvos archyvų departamentui
2003-00-00 Nr. 0-00
Į 2003-00-00 Nr. 0-00
Kopija
Aplinkos ministerijai
DĖL JŪRINIŲ TYRIMŲ CENTRO ARCHYVO
(Dokumento tekstas)
(Pareigų pavadinimas)
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
(Rengėjo nuoroda)
|
Laiškas
yra su voku paštu
siunčiamas rašinys ar dokumentas. Laišku laikoma ir siunta su
tokiu dokumentu, kuris vienas pats vadinasi raštas.
Kita laiško reikšmė
individualaus asmens rašinys kitam asmeniui. Tokie rašiniai
laiškais vadinami ir tada, kai nėra pašto siunta. Įsidėmėkime,
kad įstaigos rašo raštus, individualūs asmenys laiškus, o visi
siunčia laiškus.
Laiškų yra asmeninių ir
dalykinių. Asmeniniai laiškai gali būti įvairių įvairiausi.
Dalykiniai laiškai (jie dar vadinami tarnybiniais laiškais) gali
būti rašomi įstaigų darbuotojams ar vadovams, darbo ar veiklos
kolegoms, pažįstamiems ar šiaip žinomiems asmenims, su kuriais
rašantįjį sieja kokie nors ryšiai. Kai kurie jų turi net
atskirus pavadinimus: rekomendacinis, pasiteiravimo, padėkos
laiškas.
Dalykiniai laiškai, kaip
ir asmeniniai, pradedami kreipiniu. Po jo geriausia dėti
šauktuką ir laiško tekstą pradėti didžiąja raide (netinka po
kreipinio dėti kablelį, o laišką pradėti didžiąja raide). Laiško
tekstas, net jo stilius, gali būti laisvas, įvairus, ne toks
sausas ir formalus kaip rašto tekstas. Bet tikslumo ir santūrumo
reikia ir laiškui.
Rašant artimesniam ir
geriau pažįstamam asmeniui, laišką tinka baigti linkėjimais, o
oficialumo atspalvį turinčius laiškus galima baigti
standartiniais pasakymais: Su pagarba! (arba Pagarbiai),
Jus gerbiantis (gerbianti); Nuoširdžiai Jūsų.
Po jų galima rašyti brūkšnį arba nedėti jokio ženklo, nes toliau
esantis parašas yra to paties sakinio dalis. Pasirašoma
įskaitomai, dešinėje pusėje.
Laiškas adresuojamas Pašto
taisyklių nustatyta tvarka. Pageidaujant atsakymo, kartu galima
siųsti voką su savo adresu ir pašto ženklu.
Kaip pavyzdį, priderinę
prie dabartinės rašybos, pateikiame kalbininko Juozo Balčikonio
laišką.
Kaunas, 1938 m. lapkričio 7 d.
Didžiai gerbiama Kolege!
Prašom dovanoti, kad taip ilgai
neatsakiau į Jūsų laišką.
Iš Orintaitės žodžiai išrinkti. Būtų
gerai, kad Jūs rinktumėt žodžius iš Vilniaus krašto
rašytojų ir laikraščių: jei kiltų kokių abejojimų,
galima būtų pasiklausti autorių dėl žodžių gyvumo,
kirčiavimo ir vartojimo gyvoj kalboj. Būtų dar geriau,
kad būtų galima rinkti žodžius iš Lietuvių mokslo
draugijos archyvų rankraščių ir knygų, kurių neturime
Kaune. Gal kartais turi Vilniaus universiteto biblioteka
kokių lietuviškų knygų, iš kurių galima būtų parinkti
žodžių. Jei būtų, gal galima būtų atsiųsti tų knygų
sąrašą pažiūrėti, ar nebus kurios jau išrinktos.
Siunčiau Jums Daukšos Postilės prakalbą
ir nedidelį ryšuliuką žodžių patikrinti jų gyvumą ir
reikšme. Ar gavot?
Linkiu Jums visko geriausio.
Jei būtų proga, prašom atvažiuoti į
Kauną.
J. Balčikonis
|
|