r

racionalinis – geriau racionalus: Svarbu racionalinis (= racionalus) požiūris. Tai nėra racionalinis (= racionalus, pats racionalusis) sprendimas. Žr. -alinis.

Vart.: Racionaliniai (racionalieji) skaičiai. Racionalinės (racionaliosios) lygtys.

racionas spec. – kitur geriau davinys.

radio- – nevart. sudurtinio žodžio dėmeniu, kai antrasis žodis lietuviškas: radiostotis (= radijo stotis), radioimtuvas (= radijo imtuvas), radiobangos (= radijo bangos) arba nereiškiantis mokslo termino tarptautinis: radioaparatinė (= radijo aparatinė), radioreporteris (= radijo reporteris). Žr. sudurtiniai žodžiai.

Vart. sudurtinių žodžių dėmeniu mokslo terminams sudaryti, jeigu antrasis dėmuo tarptautinis: radioelementas, radiometrija, radiotechnika (plg. radijas); radioaktyvus, radioaktyvumas (plg. radis).

ragažė, ragožė n. svet. – 1. pintinė, pintas krepšys; 2. plaušinė, plaušai, plušai.

raginti prie ko – raginti + bendratis: Jis mus ragino prie laikraščių skaitymo (= skaityti laikraščius, laikraščių skaityti).

Vart.: Ragink prie stalo (sėstis, slinktis, valgyti, vaišintis).

raitūzai n. svet. – pėdkelnės (jei su kojinėmis).

randasi – žr. rastis.

raskladuška, raskladuškė n. svet. – glaustinė, suglaudžiamoji, sudedamoji (lovelė).

rasoda n. svet. – (daržovių) pasodai, daigai.

rasodni(n)kas, rasodnykas n. svet. – pasodai, daigynas.

rasti – nevart. r.: 1. „manyti“: Teismas randa (= mano, yra įsitikinės), kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas;

2. „suprasti, įsitikinti“: Jis rado (= suprato, įsitikino, padarė išvadą), kad darbininkai juo nepasitiki;

rasti pritaikymą – geriau būti (pri)taikomam: Tie metodai jau randa pritaikymą (= taikomi) praktikoje;

rasti vietos – geriau pasitaikyti: Pas mus dar randa vietos netvarka (= dar yra netvarkos, pasitaiko netvarkos). Čia randa vietos ir abejingumas (= pasitaiko ir abejingumo).

Vart.: Radau pamestą daiktą. Radom grybų. Rasite svečių. Negaliu rasti vietos atsisėsti. Nerandu niekur paguodos. Neradome bendros kalbos.

rastis – nevart. r. „būti“: Kur jis galėtų rastis (= būti)? Ar čia randiesi (= esi)? Mes randamės (= esame) kieme (Mes kieme). Skundų knyga randasi kasoje (= kasoje, yra kasoje). Kur randasi (= yra) Cvirkos gatvė (Kur Cvirkos gatvė)? Vilnius randasi (= yra, stovi) prie Neries. Kur tuo metu radosi (= buvo, gyveno, dirbo) tavo brolis?

rastis pas save n. vert. – būti savo kabinete: Direktorius dabar randasi pas save (= savo kabinete, yra (sėdi) savo kabinete);

rastis (tam tikrame) būvyje (atostogose, būklėje, santykiuose...) n. vert. – būti kokiam, ką veikti: Viršininkas dabar randasi atostogose (= atostogauja). Ligonis šiuo metu randasi grėsmingoj būklėj (= Šiuo metu ligonio būklė sunki, grėsminga). Su skyriaus vedėju jis randasi įtemptuose santykiuos (= Jo santykiai su skyriaus vedėju įtempti). Žr. vietininkas.

Vart. kalbant ne apie buvimą, o apie atsiradimą: Tuoj uogų pradės rastis. Po lietaus daug grybų randasi (atsiranda). Iš kur tų musių tiek rados (atsirado)? Iš kur tu čia radaisi (atkeliavai, išdygai)? Kas rados (atsitiko, nutiko) vaikui, kad serga? Pagaliau ir jis radosi sveikas (pasidarė sveikas, pasveiko, sutvirtėjo).

rašymo priemonė – geriau rašiklis (turint galvoje konkretų pieštuką, tušinuką, plunksnakotį, parkerį ar kitokį rašymo įnagį): Paskolink kokią rašymo priemonę (= kokį rašiklį).

Vart.: Vaikų namų direktorė nesirūpina rašymo priemonėmis (rašikliais, popierium ...).

rašyti pas ką – nevart. r. „rašyti kam“: Ji žada rašyti (r. „skųstis“) pas patį ministrą (= pačiam ministrui). Žr. pas.

Vart.: Pratimą žadu rašyti nuėjęs pas draugą.

rašytojinis n. dirbt. – rašytojo, rašytojų: Rašytojinis (= Rašytojo) darbas nėra lengvas. Apie tai daug kalbėta rašytojinėje (= literatūrinėje, rašytojų) spaudoje. Į rašytojines (= rašytojų) organizacijas atėjo gabaus jaunimo. Žr. -inis.

ratas – kai kur geriau būrys, grupė: Jis plėtė savo pažįstamų ratą (= būrį). Štai koks klausimų, problemų ratas (= kiek klausimų, problemų); 

platus ratas vert. – kai kur geriau daug, didelis būrys, didelė grupė: Taip buvo demaskuotas platus nusikaltėlių ratas (= didelė nusikaltėlių grupė, daugumas tos grupės nusikaltėlių). Pranešėjas lietė platų klausimų ratą (= daug, nemaža klausimų). Veiklos sritį galima rinktis iš plataus rato (= iš daug, daugelio) profesijų; 

siauras ratas vert. – kai kur geriau maža, nedaug, mažas būrys, maža, nedidelė grupė: Pirmūnų ratas kol kas siauras (= Pirmūnų būrys kol kas mažas; Pirmūnų kol kas maža, nedaug). Klausimus aptarsime siaurame rate (= uždarai, patys vieni, be pašalinių, savo (nedidelėje) grupėje).

Vart.: Sulūžo vežimo ratas. Abu ratai tai mašinai netiks: vienas per platus, kitas per siauras. Troleibusų ir autobusų ratas (apsisukimas). Paukščiai sukasi ratu. Pirmenybės vyks trimis ratais (etapais).

ratelis – geriau nevart. r. „būrelis“: Suorganizavome kelis meno saviveiklos ratelius (= būrelius). Vaikai lanko piešimo ratelį (= būrelį). 

Vart.: Susikibę rankomis, žaidėme ratelį (ėjome ratelio). Prašom į ratelio vidurį! Seniau verpdavo rateliais. Nusmuko karučių ratelis.

razinka – razina, džiovinta vynuogė. 

realinis – geriau nevart. r. „realus, blaivus, atitinkąs padėtį“: Realinė (= Reali, blaivi) vyriausybės politika jau davė vaisių. Žr. -alinis.

Vart.: Realinė mokykla.

reališkas n. dirbt. – realus: Reališkas (= Realus, blaivus) požiūris turi imti viršų. Žr. -iškas.

rėdymas hibr. – 1. tvarkymas: Rėdymai (= Tvarkymai) ir parėdymai (= patvarkymai) turi būti apgalvoti;

2. puošimas: Eglutės rėdymas (= puošimas) – tikras vaikų džiaugsmas;

3. vilkimas, rengimas: Vaiko rėdymas (= vilkimas, rengimas) mane sugaišino. Žr. rėdyti.

rėdyti n. svet. – l. tvarkyti: Gerai, kai viskas išmintingai rėdoma, surėdyta (= tvarkoma, sutvarkyta);

2. puošti: Taip rėdo (= puošia) savo dukterį, kad na! Kada rėdysim (= puošim) eglutę?

3. vilkti, rengti: Vaikus reikia ir valgydinti, ir rėdyti (= (ap)vilkti, (ap)rengti, (ap)taisyti).

rėdytis n. svet. – 1. rengtis, taisytis: Labai storai apsirėdei (= apsirengei, apsitaisei, apsivilkai);

2. puoštis: Ji mėgsta rėdytis (= puoštis, gražiai taisytis, gražiai rengtis, gražiai, prašmatniai vilkėti).

regionalinis – geriau regioninis: Buvo sudarytas regionalinis (= regioninis) planas. Žr. -alinis.

regimai priev. – nevart. r. „matyt, turbūt, tikriausiai“: Svečių jis regimai (= matyt, turbūt, tikriausiai) nelaukė.

Vart.: Padėk regimai (t. y. matomai, kad būtų galima matyti).

reikalas:

reikalas liečia n. vert. – kalbama apie...: Reikalas liečia ne vien jaunimą (= Kalbame, kalbama ne vien apie jaunimą; Kalba čia ne vien apie jaunimą; Ne vien jaunimas čia dėtas, kaltas);

reikalas tame n. vert. – reikalas tas, esme ta, bėda ta, mat: Reikalas tame (= Reikalas tas, bėda ta), kad jis tikriausiai nesutiks. Žr. vietininkas;

kame reikalas n. vert. – kas per reikalas?, koks reikalas?, kas yra?, kas nutiko, atsitiko? Žr. vietininkas.

Vart.: Mieste turiu reikalų. Neranda reikalo teisintis. Be reikalo atskubėjai. Čia – reikalų vedėjas, o čia jo pavaduotojas.

reikalauti – geriau nevart., kai veikėjas ne asmuo: Žemė reikalauja tręšimo (= Žemei reikia tręšimo, trąšų; Žemę reikia tręšti; Žemė reikalinga tręšimo; Žemė privalo tręšimo). Tas klausimas dar reikalauja tyrinėjimo (= Tą klausimą dar reikia, reikėtų, būtina tyrinėti; Tas klausimas dar turi būti, privalo būti tyrinėjamas; Tas klausimas dar tyrinėtinas); 

reikalauti pas ką – reikalauti iš ko: Okupantai reikalavo pas valstiečius (= iš valstiečių) duoklės. Žr. pas.

Vart.: Reikalauju grąžinti skolą. Žmonės reikalavo taikos, darbo. Įsiveržę pas jį plėšikai reikalavo pinigų.

reikalavimas – kai kur geriau poreikis, reikmė: Kiekvieno žmogaus natūralūs reikalavimai (= poreikiai, reikmės) – butas, maistas, drabužiai.

Vart.: Tas jo reikalavimas mums atrodė per griežtas. Laikykimės higienos reikalavimų.

reikalinga – nevart. r. „reikia“: Kurapkoms reikalinga (= reikia, reikėtų) įrengti lesyklą. Jau reikalinga (= reikia) mokėti už elektrą. Šias negeroves reikalinga (= reikia, būtina) šalinti.

Vart.: Mums viskas reikalinga, kas naudinga. Kas reikalinga, to neišmetame.

reikia (reikėjo...) būti kokiu n. vert. – reikia (reikėjo...) būti kokiam (geram, sąžiningam, darbštesniam, susikaupusiam, giriamam...): Visiems reikia būti pareigingais (= pareigingiems). Pasitaiko gyvenime tokių minučių, kai reikia būti už save stipresniu (= stipresniam). Žr. įnagininkas.

reisas spec. – kitur geriau žygis: Per parą melžėja padaro aštuonis reisus (= žygius; aštuonis kartus suvaikščioja).

Vart.: Lėktuvo reisas buvo tolimas. Kiek reisų sunkvežimiu vakar padarei (kiek kartų suvažinėjai, sukorei)?

reisfederis – geriau braižiklis.

rei(s)feršliusas, rai(s)feršliusas – užtraukas, užtrauktukas.

reismusas – geriau brėžtuvas.

reiškia – nevart. įterptiniu žodžiu: Reiškia (= Vadinasi), tu neateisi? Reiškia (= Taigi, vadinas(i), trumpai sakant, žodžiu), jis mus apgavo. Reiškia (= Taigi, vadinas(i), tuo būdu) šalies politika kiek pasikeitė.

Vart.: Ką šis žodis reiškia? Didvyriams žmonės reiškia pagarbą ir dėkingumą.

rekordą pastatyti n. vert. – pasiekti rekordą. Žr. pastatyti.

rekordiniai priev. – rekordiškai: Bilietai buvo išpirkti per rekordiniai (= rekordiškai, labai, nepaprastai) trumpą laiką. Žr. -iniai.

remarkė n. dirbt. – remarka, pastaba, prierašas.

remiantis virš išdėstytu n. vert. – remiantis tuo, kas išdėstyta; tuo remdamasis; todėl: Remiantis virš išdėstytu (= Remiantis tuo, kas išdėstyta; Tuo remiantis; Todėl) galima daryti svarbią išvadą. Remiantis virš išdėstytu (= Remdamasis tuo, kas išdėstyta; Tuo remdamasis; Todėl) įsakau visiems registruoti medžioklinius šautuvus. Žr. virš, giminė.

remontas – nevart. r. „taisymas“ (jei objektas smulkus arba gedimas nedidelis): Priimame remontui (= Priimame taisyti; Taisome) fotoaparatus. Laikrodžių remontas (= Taisome laikrodžius). Laikrodžių remonto dirbtuvė (= Laikrodžių taisykla). Minkštų baldų remonto dirbtuvė (= Minkštų baldų taisykla). Remonto gamykla (= Taisykla; remonto įmonė). Plg. dirbtuvė.

Vart., jei kalbama apie stambius objektus: Namų remontas. Mašinų remontas. Mechanizmų remonto cechas. Automobilių remonto įmonė.

remontinis prieauglis n. vert. – pakaitinis, veislinis (bandos) prieauglis.

remontuoti(s) – nevart. r. „taisyti(s)“ (jei objektas smulkus arba gedimas nedidelis): Laikrodį atidaviau remontuoti (= taisyti). Batus remontuosiuos (= taisysiuos) pats;

remontuoti bandą n. vert. – papildyti, atkurti (gyvulių) bandą.

Vart.: Remontuosime senus pastatus. Reikės remontuoti traktorių, kombainą, kuliamąją.

rėmuose – kai kur geriau nevart. būdui nusakyti: Skaitome literatūrą programos rėmuose (= pagal programą; programoje nurodytą literatūrą).

Vart.: Naujuose rėmuose žėrėjo stiklai.

retežis, retežėlis n. svet. – grandinė, grandinėlė.

retušeris n. svet. – retušuotojas.

rezultate n. vert. – nevart. nusakyti: 1. priežasčiai: Nedarbo rezultate (= Dėl nedarbo) atsiranda skurdas. To rezultate (= Dėl to, todėl, to rezultatas, padarinys) – dideli nuostoliai;

2. būdui: Šiek tiek gausi pavargti, bet rezultate (= galų gale, vis dėlto, šiaip ar taip) tikslą pasieksi;

galutiniame rezultate n. vert. – galų gale, vis dėlto: Galutiniame rezultate (= Galų gale, vis dėlto) jis nieko nelaimėjo. Žr. vietininkas.

rėžimas – nevart. r. „režimas, tvarka“: Laikykimės darbo dienos rėžimo (= režimo, tinkamos dienotvarkės). Diktatoriaus rėžimas (= režimas) žlugo.

Vart.: Stiklo rėžimas – nelengvas darbas.

ribose – geriau nevart. nusakyti: 1. vietai, plotui: Rajono ribose (= Rajone) nebėra nesukultūrintų žemių;

2. būdui: Temperatūra čia svyruoja gana plačiose ribose (= smarkiai svyruoja);

3. ypatybei arba kokybei: Kraujospūdis normos ribose (= normalus; beveik, maždaug normalus). Čia kiekvienas filmas turi gana svarbius, tegu ir žanro ribose (= kad ir ribojamus žanro), meninius uždavinius.

Vart.: Sklypų pakraščiuose, pačiose jų ribose, buvo po keletą ežiaženklių.

ričagas, ričiagas n. svet. – svirtis, svirtelė. 

ridisėlis, ridisiukas hibr. – ridikėlis.

kiaulienos riebalai n. vert. – (kiauliniai, kiaulės) taukai; 

kulinariniai riebalai n. vert. – taukai. 

riebalinis : riebalinė kiaulė n. vert. – lašininė (kiaulė). 

riktas n. svet. – tvarka, eilė: Viską daro pagal riktą (= pagal tvarką, tvarkingai). Stokite į riktą (= į eilę).

Vart. homonimas riktas r. „klaida, apsirikimas“: Šiame žodyje yra riktas.

rimtas – geriau nevart. r. „didelis, stambus, smarkus“: Audra padarė rimtų (= didelių, nemažų) nuostolių. Padarytos rimtos (= didelės, stambios) vadovavimo klaidos pakirto tos šalies ekonomiką. Aikštės šeimininkai įveikė rimtą (= didelį, atkaktų, smarkų) pasipriešinimą ir laimėjo.

Vart.: Žmogus jis rimtas. Nėra ko šaipytis iš rimto elgesio. Netrukdyk: darbas rimtas (t. y. atsakingas, reikalaujantis dėmesio).

rinkė n. svet. – 1. lankainis, lankelis (puodui įstatyti);

2. virtinė, vėrinys (riestainių, džiovintą grybų ...).

rinktis kam (tikslo r.) – rinktis į ką, ko: Renkamės posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Liepta rinktis pasitarimui (= į pasitarimą, pasitarti). Žr. naudininkas.

ripka svet. – geriau ritinis, skritė: Eisim ripkos (= ritinio, skritės) mušti.

ryšy(je) su n. vert. – nevart. nusakyti: 1. priežasčiai: Ryšy su potvyniu (= Dėl potvynio) sutriko susisiekimas. Ryšyje su gripo epidemija (= Kadangi siaučia gripas; Dėl gripo epidemijos) mokykla laikinai uždaryta;

2. būdui: Klausimai nagrinėjami glaudžiame ryšyje su aktualiais uždaviniais (= Klausimai siejami su aktualiais uždaviniais; nagrinėjami nepamirštant aktualių uždavinių). Abu komitetai veikia artimame ryšyje su vienas kitu (= artimai bendradarbiauja; veikia palaikydami glaudžius ryšius). Žr. vietininkas.

ryšium su n.vert. – dėl: Daugelis nusikaltimų padaroma ryšium su girtavimu (= dėl girtavimo, per girtavimą, girtaujant).

rišti(s) – nevart. r.: 1. „spręsti“: Teks rišti (= spręsti) nelengvą klausimą. Čia rišamos (= sprendžiamos, svarstomos, tyrinėjamos) aktualios problemos;

2. „siekti“ (kalbant apie abstrakčius dalykus): Jų pažiūras riša (= sieja) vienas svarbus bruožas. Šių kūrinių neriša (= nesieja) nei veikėjai, nei siužetai. Šiedu klausimai rišasi (= siejasi);

geriau jungti: Tiltas riša (= jungia) vieną miesto dalį su kita. Statyboje plytos rišamos (= jungiamos) tam tikru skiediniu. Neturime gerų rišančiųjų (= jungiamųjų) medžiagų.

Vart.: Rišk siūlą. Rišu arklį. Rišam rugius. Rišiuos naują skarelę. Reikės rišti knygą. Mums kalba rišasi, jiems – nesiriša.

ritmomelodika dirbt. – geriau ritmika ir (bei) melodika: Dar nedaug tetyrinėta sakinių ritmomelodika (= ritmika ir melodika). Žr. sudurtiniai žodžiai.

ritmomelodinis dirbt. – geriau ritminis ir (bei) melodinis. Žr. sudurtiniai žodžiai.

ryzas n. svet. – 1. skarmalas, skuduras: Duok kokį ryzą (= skarmalą, skudurą) grindims pašluostyti;

2. prastas drabužis: Ko vaikščioji, apsivilkęs tokiais ryzais (= prastais drabužiais, skarmalais)?! Vaiko ryzelius (= drabužėlius) praskalausiu.

ryžas n. svet. – 1. rausvai geltonas, rusvas, rudas (apie daiktą);

2. rusvaplaukis, rudis (apie žmogų).

Vart.: Šeimininkai svečiams rodė kambarius. Laikrodis rodo šešias. Rodyk kelią. Rodau pavyzdį. Rodyk mokėjimą, bet nerodyk pranašumo.

rogatka, ragatkė n. svet. – timpa.

rolė – daug kur geriau vaidmuo: Saviveiklininkai pasiskirstė roles (= vaidmenis). Tam tikrą rolę (= vaidmenį) suvaidino ir opozicija.

rolikai n. svet. – ratukinės pačiūžos.

rolikas n. svet. – skrituliukas, ritinėlis.

rubaškė, rubaška n. svet. – 1. marškiniai; 2. palaidinė; 3. spec. gaubtuvas, apgaubas.

rubčikas n. svet. – 1. randelis, rumbelis; 2. (bato) rumbė.

rubilnikas spec., n. svet. – kirtiklis, kirstukas.

rubrika || antraštė, skyriaus pavadinimas, kartais skyrelis: 

spausdinti po rubrika n. vert. – spausdinti su rubrika, su antrašte; spausdinti skyrelyje: Tie visi straipsniai buvo išspausdinti po rubrika (= su rubrika, su antrašte; skyrelyje) „Branginkime draugystę“. Žr. po.

rūgoti(s) n. svet. – barti(s), keikti(s), plūsti(s), murmėti, iškalbėti.

ruimas n. svet. – 1. ertmė, tuštuma, tarpas: Kalbos garsams susidaryti padeda ir nosies ruimas (= ertmė, tuštuma);

2. (neužimta) vieta, patalpa: Jų troboje daug ruimo (= vietos, patalpų).

rūkorius hibr. – geriau rūkytojas, rūkalius. Žr. -orius.

rundelis, randelis, rendelis, rindelis n. svet. – 1. kaistuvas; 2. kaušas, (didysis) samtis.

ruošti(s) – geriau nevart. vietoj konkretaus veiksmažodžio: Surinkęs medžiagą, aspirantas sėdo ruošti (= rašyti) disertacijos. Žmona paruošė (= išvirė) skanią sriubą. Paruošk (= Paklok) svečiui lovą.

Vart.: Skuba ruoštis, kad apsiruoščiau (t. y. apeičiau namų apyvoką), kol svečiai neužgriuvo. Reikia ruoštis (rengtis) į kelionę;

ruoštis prie ko – ruoštis kam: Jis ruošėsi tada prie egzaminų (= ruošėsi egzaminams, mokėsi egzaminams, rengėsi laikyti egzaminus). Žr. prie.

rūpestis kuo, apie ką n. vert. – rūpinimasis kuo, rūpestis dėl ko: Jo kūryba kupina rūpesčio liaudies likimu (= rūpinimosi, susirūpinimo liaudies likimu, rūpesčio dėl liaudies likimo). Mus jaudina vyriausybės rūpestis žmogumi (= rūpinimasis žmogumi, rūpestis dėl žmogaus). Dabar svarbiausias žemdirbių rūpestis apie derliaus nuėmimą (= svarbiausias rūpestis – derliaus nuėmimas; labiausiai rūpi nuimti derlių, kaip laiku ir gerai nuimti derlių; rūpinamasi dėl derliaus nuėmimo, derliaus nuėmimu).

rūpintis apie ką – rūpintis kuo: Reikia rūpintis ir apie vaikus (= vaikais). Apie mane (= Manimi) nesirūpink. Žr. apie.

rūpintis su – geriau rūpintis kuo; dėl ko: Rūpinamės su svečiais (= svečiais). Su ateitimi (= Dėl ateities) per daug nesirūpink. Žr. su.

rūšingumas spec. – geriau nevart. r. „kokybė“: Šieno rūšingumas (= kokybė, gerumas) priklauso ir nuo išdžiovinimo.

Vart.: Gamykloms svarbu produkcijos rūšingumo didinimas (t. y. kad produkcija turėtų daug rūšių).

ružavas n. svet. – rožinis, rožių spalvos, rausvas: Jo veidai ružavi (= rausvi, rožiniai). Vilkis tą ružavą (= rožinę, rožių spalvos, rausvą) suknelę. Žr. -avas.

ružavėti hibr. – rausti, rausvėti, darytis rožiniam.