Pusdalyvis
Pusdalyvis savotiškai
papildo dalyvį. Jei dalyvinėmis formomis dažniausiai pasakomi
skirtingo laiko plano to paties veikėjo veiksmai, tai
pusdalyvinėmis visada diferencijuojami vienalaikiai veiksmai.
Tokia diferenciacija įmanoma todėl, kad pusdalyvis pats neturi
laiko kategorijos. Jo laikas suvokiamas toks pat, kaip ir
asmenuojamosios formos, prie kurios jis šliejasi:
Čia viens,
rėkaudamas (rėkauja) durnai, su podagra
pjaujas, o kits ten, kitaip dūsaudamas (dusauja)
daktaro šaukia.
Vėjas liūdnai kaukė,
sukdamas (suko) sniego vilnis.
Amatą mokėdamas
(mokėsi), šunų nelodysi.
Sinonimiškas pusdalyvių ir
asmenuojamųjų formų pasirinkimas nėra absoliučiai subjektyvus:
vienalaikių veiksmų diferenciaciją sąlygoja dvi aplinkybės
loginė ir stilistinė. Kai pusdalyvis turi loginę paskirtį, juo
ne tik pasakomas, bet ir patikslinamas antraeilis veiksmas:
Pasikratydamas
šoka, ne kožnas su juo pašoks.
Neprietelius žmogus
daugsyk mus gandina šaudams irgi bičiulių bei genčių mums
numuša daugel.
Tupėdama šakoje,
žaliukė šiaušia plunksneles pakaušyje ir kilnoja uodegą.
Išskirtųjų pusdalyvių
pakeisti asmenuojamosiomis formomis negalima, neiškreipiant
sakinio minties (plg.: Pasikrato ir šoka... ir t. t.).
Patikslinamoji loginė pusdalyvių funkcija labiausiai išryškėja
moksliniame ir publicistiniame stiliuje.
Stilistinis pusdalyvio
vaidmuo ryškiausiai iškyla grožinėje literatūroje, tautosakoje,
kai pusdalyvis leksine reikšme yra artimas su juo einančiai
veiksmažodžio formai:
Eina vanduo
liūliuodamas, neš vainiką vingiuodamas.
Už penkių žingsnių po
medžiu sėdėjo kareivis ir gargaliuodamas gėrė iš
butelio degtinę.
Pleškėdama
liepsnojo visa karčema.
Pusdalyviai, būdami
vaizdingesni už tuos veiksmažodžius, prie kurių šliejasi,
sukonkretina juos, tampa jų epitetais. Pakaktų tik praleisti
pusdalyvius, ir vaizdas išnyktų, beliktų veiksmų sąvokos.
Pusdalyvis gali ne tik
,,suvaizdinti mažai vaizdingą veiksmažodį, bet ir jį pabrėžti.
Tai pasakytina apie atvejus, kai ši veiksmažodžio forma
pleonastiškai įjungiama į etimologines figūras:
Pareit tėvužis
pareidamas, šimtą jungų jaučių parvesdamas.
Motutė tarė
pratarydama: Eiki, dukrele, į aukštą svirną.
Tėveli mano, širdele
mano, leisk leisdamas dukrelę.
Lyginamosiose
konstrukcijose arba greta tariamosios nuosakos formų pusdalyvis
gali reikšti irealius (nesamus, tariamus) veiksmus:
Eina, lyg žvaigždes
skaitydamas.
Ausdama pamatė
Juozapota vieną dieną pro langą, kaip Petras išsinešė iš klėties
dalgę ir šakes ir apsidairęs, tartum ko bijodamas, greit
išnyko už kiemo vartelių.
Kai pusdalyvis tikslina
liepiamosios nuosakos formas ir reiškia tokius veiksmus, kuriuos
reikia atlikti, jis laikytinas šių formų gramatiniu sinonimu:
Dabar gerk ir duok
kitiems gerti, nelaukdamas, kol pripilsiu.
Ir štai vieną dieną,
nelauktai ir netikėtai, gaunu jo telegramą:
,,Marijona mirė atvažiuok susimildamas!