Protokolas – dokumentas, kuriame fiksuojama posėdžio, susirinkimo ar kitokio renginio eiga ir nutarimai.

Renginių protokolai rašomi tam tikruose įstaigų blankuose pagal standartą ir raštvedybos taisykles arba paprastuose lapuose ir laisvesne tvarka. Protokolas turi turėti antraštinę ir įvadine dalį, tekstą ir parašus.

Antraštinėje dalyje nurodoma institucija ar bendrija ir renginio pavadinimas, data, užrašomas dokumento pavadinimas (žodis protokolas), gali būti ir numeris. Kai antraštinė dalis įforminama pagal raštvedybos taisykles, visi rekvizitai rašomi standarto numatytose vietose, vardininko linksniu; laisvos formos protokolo antraštė sudaro ištisinį sakinį, pvz.: Akcinės bendrovės „Šaltinis“ akcininkų susirinkimo, įvykusio 1996 m. liepos 9d., / protokolas.

Įvadinėje dalyje vis iš naujos eilutės nurodoma: posėdžio (renginio) pirmininkas, sekretorius, išvardijami dalyviai arba nurodomas jų skaičius. Paskui pateikiama darbotvarkė – surašomi visi svarstomi dalykai.

Tekstas fiksuoja renginio eigą ir nutarimą (nutarimus) ir pradedamas žodžiu Svarstyta (nurodomas svarstomasis dalykas). Toliau užrašoma svarstymo eiga. Protokolo (svarstymo eigos) tekstas gali būti glaustas, fiksuojantis tik kalbėtojų pasakytų minčių esmę, arba smulkus (išplėstinis), kai išsamiai užrašomos sakytos kalbos, užduoti klausimai ir atsakymai į juos. Kalbos užrašomos ne pažodžiui, o atpasakojamos esamuoju (kalba, pritaria, siūlo...) arba būtuoju kartiniu laiku (kalbėjo, pritarė, pasiūlė...). Jų tekstas, sutvarkytas ir paredaguotas, gali būti perrašomas iš magnetinės juostelės.

Nutariamoji dalis pradedama žodžiu Nutarta arba Nuspręsta, po kurio pateikiamas apibendrinimas ar išvados, balsavimo rezultatas ar nutarimas.

Toliau ta pačia tvarka protokoluojami kiti svarstomi dalykai.

Protokolą su visais parašo rekvizitais pasirašo pirmininkas ir sekretorius.