|
 |
|
|
|
Prieveiksmių kirčiavimas
Prieveiksmiai yra labai įvairios kilmės, tad ir kirčiuojami
įvairiai. Aiškesnes kirčiavimo taisykles galima nurodyti tik
būdvardinių ir dalyvinių prieveiksmių.
Būdvardiniai prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių (i)a
linksniuotės būdvardžių, kirčiuojami gale, pvz.:
balta,
šalta,
šilta,
tvirta,
tikra,
reta,
rimta,
slapta,
juoda;
bet
gretai.
Prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių (i)u
linksniuotės būdvardžių, turi kirtį gale, jei jų šaknis trumpa,
pvz.:
stačia,
plačia,
gilia,
budria,
žvitria,
mitria,
vikria;
turi kirtį šaknyje, jei šaknis yra ilga, pvz.:
galiai,
baliai,
meliai,
daliai,
baũgiai,
blañkiai,
blañdžiai,
skabiai,
skasiai,
brángiai,
smùlkiai,
tánkiai,
sóčiai,
sódriai;
bet:
gardžia,
karčia,
riebia,
sūria.
Prieveiksmiai, padaryti iš daugiaskiemenių pastoviai kirčiuojamų
būdvardžių, išlaiko būdvardžio kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:
skyltai,
langúotai,
galvótai,
akýlai,
vaisngai,
vakiškai,
dvejópai,
blogókai,
apýgeriai,
pógeriai;
o prieveiksmiai, padaryti iš nepastoviai kirčiuojamų
daugiaskiemenių būdvardžių, turi kirtį gale, pvz.:
atžagaria,
atbula,
atvirkščia,
apskrita,
apvalia,
nuolaidžia,
patrauklia,
patiklia,
patvaria,
natūralia,
pasyvia,
aktyvia;
bet:
pavỹdžiai,
malõniai
(ir malonia),
patõgiai
(ir patogia),
padõriai
(ir
padoria)
ir kt.
Prieveiksmiai, kurie baigiasi priesaga -yn, turi kirtį
gale, pvz.:
gerỹn,
blogỹn,
žemỹn,
aukštỹn,
jaunỹn,
senỹn.
Dalyviniai prieveiksmiai. Iš veikiamųjų esamojo ir būtojo
laiko dalyvių padaryti prieveiksmiai išlaiko dalyvio
vienaskaitos galininko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:
dẽrantį,
-čią
dẽrančiai,
prderantį,
-čią
prderančiai,
atsãkantį,
-čią
atsãkančiai,
nevỹkusį,
-ią
nevỹkusiai.
Iš neveikiamųjų esamojo laiko dalyvių padaryti prieveiksmiai
turi kirtį gale, jei jie kilę iš veiksmažodžių, esamajame laike
atitraukiančių kirtį į priešdėlį, pvz.:
àtstumia
atstumiama,
sùkalba
sukalbama,
prdera
priderama,
pàtiki
patikima,
o tie prieveiksmiai, kurie kilę iš veiksmažodžių,
neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, išlaiko esamojo laiko
trečiojo asmens kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:
vãro
vãromai,
mãto
mãtomai,
išskato
išskatomai,
suprañta
suprañtamai,
pataso
patasomai,
sudẽrina
sudẽrinamai.
Prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių neveikiamųjų būtojo
laiko dalyvių, kirčiuojami galūnėje, pvz.:
leñktas
lenkta,
sklebtas
sklembta,
skéltas
skelta,
o padaryti iš daugiaskiemenių neveikiamųjų būtojo laiko
dalyvių, turi bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.:
netiḱtas
netiktai,
nematýtas
nematýtai,
apgalvótas
apgalvótai,
neapgalvótai.
Aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio prieveiksmiai
turi kirtį gale, pvz.:
daugiaũ,
mažiaũ,
sūriaũ,
saldžiaũ,
suprantamiaũ;
daugėliaũ,
mažėliaũ,
sūrėliaũ,
saldėliaũ,
suprantamėliaũ,
o aukščiausiojo priesagoje, pvz.:
gražiáusiai,
paprasčiáusiai,
suprantamiáusiai,
daugiáusiai,
artimiáusiai,
toliáusiai.
Daugelis prieveiksmių yra kilę iš įvairių vardažodžių formų ir
kokių bendrų jų kirčiavimo taisyklių nurodyti negalima. Jie
kirčiuojami įvairiai, pvz.:
art,
tol,
gretà,
šalià,
pakeliu,
namiẽ,
namõ,
vakaróp,
tyloms,
pamažù,
iš tkro,
iš lto,
išven,
tap,
niẽkaip,
kažku,
tena.
 |
|
|
|
|
