Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas
Vieni priešdėliniai veiksmažodžiai esamajame arba
būtajame kartiniame laike atitraukia kirtį į priešdėlį, kiti
kirčio neatitraukia. Tas kirčio šokinėjimas vyksta pagal tam
tikras taisykles.
Esamajame laike (i)a ir i
asmenuotės dviskiemeniai veiksmažodžiai kirtį atitraukia į
priešdėlį šiais atvejais:
a) jei jų šaknyje tėra vienas balsis a, e, i
ar u, pvz.:
kãsa
škasu,
škasi,
škasa,
škasame,
škasate;
žàgsi
nèžagsiu,
nèžagsi,
nèžagsime,
nèžagsite;
dẽda
pàdedu,
pàdedi,
pàdeda,
pàdedame,
pàdedate;
rta
àtritu,
àtriti,
àtrita,
àtritame,
àtritate;
sùka
sùsuku,
sùsuki,
sùsuka,
sùsukame,
sùsukate;
bet:
negaliù,
negal,
negãli...
neturiù,
netur,
netùri
(priešdėlis ne- tų
žodžių kirčio neatitraukia, nors kiti priešdėliai jį atitraukia,
pvz.:
šgaliu,
šturiu,
pàgaliu,
pàturiu);
b) jei bendraties
šakniniai dvigarsiai il, im, in, ir esamajame laike
virsta tvirtagaliais el, em, en, er, pvz.:
vikti,
veka
àpvelku,
àpvelki,
àpvelka,
àpvelkame,
àpvelkate;
kristi,
kreta
sùkremtu,
sùkremti,
sùkremta,
sùkremtame,
sùkremtate;
riñkti,
reñka
šrenku,
šrenki,
šrenka,
šrenkame,
šrenkate;
kisti,
keta
pàkertu,
pàkerti,
pàkerta,
pàkertame,
pàkertate;
c) jei (i)a
asmenuotės esamojo laiko veiksmažodis turi šaknyje tvirtagalį
mišrųjį dvigarsį al, am, ar, o bendratyje kirčiuotą priesagą
-́ti,
pvz.:
kalb́ti,
kaba
pàkalbu,
pàkalbi,
pàkalba,
pàkalbame,
pàkalbate;
skamb́ti,
skaba
sùskambu,
sùskambi,
sùskamba,
sùskambame,
sùskambate;
varv́ti,
vava
sùvarvu,
sùvarvi,
sùvarva,
sùvarvame,
sùvarvate.
Kitais atvejais
dviskiemeniai veiksmažodžiai, turintys esamajame laike
tvirtagalę priegaidę, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pvz.:
kesti,
kečia
pakečia;
tyĺti,
tỹli
patỹli;
smùkti,
smuñka
įsmuñka;
apti,
apsta
apapsta.
Būtajame kartiniame laike
priešdėlis atitraukia kirtį tų dviskiemenių (i)a
asmenuotės veiksmažodžių, kurie trečiajame asmenyje turi galūnę
-ė ir tvirtagalę arba trumpąją šaknį, pvz.:
vẽžė
àtvežiau,
àtvežei,
àtvežė,
àtvežėme,
àtvežėte;
lkė
àtlėkiau,
àtlėkei,
àtlėkė,
àtlėkėme,
àtlėkėte;
žedė
sùžeidžiau,
sùžeidei,
sùžeidė,
sùžeidėme,
sùžeidėte;
vrė
šviriau,
švirei,
švirė,
švirėme,
švirėte.
Jei dviskiemenis
veiksmažodis esamajame arba būtajame kartiniame laike turi
tvirtapradę šaknies priegaidę, tai priešdėlis tame laike kirčio
neatitraukia, pvz.:
áuga
išáugu,
išáugi,
išáuga,
išáugame,
išáugate;
áugo
išáugau,
išáugai,
išáugo,
išáugome,
išáugote.
Jei dviskiemenis
veiksmažodis yra o asmenuotės, tai, nesvarbu kokia būtų
jo šaknies priegaidė, priešdėlis nei esamajame, nei būtajame
kartiniame laike kirčio neatitraukia į save, pvz.:
sãko
pasakaũ,
pasaka,
pasãko,
pasãkome,
pasãkote;
sãkė
pasakiaũ,
pasake,
pasãkė,
pasãkėme,
pasãkėte.
Daugiaskiemeniai
veiksmažodžiai niekada kirčio į priešdėlį neatitraukia, išskyrus
priešdėlį per-, kuris visų veiksmažodžių visose formose
kirtį atitraukia į save, pvz.:
pabalnója,
pabalnójo,
padalja,
nuvažiúoja;
bet:
pérbalnoja,
pérdalija,
pérvažiuoja,
pérneša,
pérdeda.
|