|
 |
|
Priešdėlių rašymas
Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami
ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai, pvz.: neauga,
neima, nuima, pailgas, prairas, paorėti,
priėmėja, prieauglis, proanūkiai, nuoalpis, paupys, paakys,
paąžuolis, sąauga, priimti.
Tas pat pasakytina ir apie dviejų priešdėlių ar
sangrąžos dalelytės -si- ir šaknies sandūros balsius,
pvz.: neįeinamas, neišmanėlis,
neūžauga, neapsakomas; apsiimti, pasiilgti, apsiavė, išsiugdė,
prisiuogavo.
Kuriais ne kuriais atvejais priešdėlio ir šaknies
balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti
(< ne + esti), nėra (< ne + yra),
nebėra (< nebe + yra), tebėra (<
tebe + yra), tėra (< te+ yra), tebesu
(< tebe + esu), nėjo (< ne + ėjo), neina
(< ne + eina), nebeina (< nebe + eina),
besąs (< be+ esąs).
Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės
rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas
vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis, pvz.:
apaugo, apdėjo, apgaulė; atimti, atgauti, atbusti; perėjo,
perregimas, perrinkti; išausti, išbėgo, išdidus, išsiblaškęs,
išspaudos, iššlavos, išžirgti, išzvimbė; užaugo, užpuolė,
užstatė, užžėrė, užšalo.
Priešdėliai
są-, san-, sam-
; į-, in-, im- bei
api-
ir apy-
1. Priešdėlis są- ra šomas
prieš
priebalses j, l, m, n, r, s, š, v, ž,
(z):
sąjūdis, sąlytis, sąmonė, sąnarys, sąrašas, sąsaja, sąšlavos,
sąvarža, sąžinė, sąauga.
2. Priešdėlis san- rašomas prieš d,
t, g, k ir kartais č:
sandėlis, santaika, sangrąža, sankaba,
sančiaupa.
3. Priešdėlis sam- ra šomas
prieš
b, p: sambūris, sambrėškis, samplaika,
samprotauti.
4. Priešdėlis į- ra šomas
prieš
visas balses ir priebalses: įaugti, įeiti, įlanka,
įmesti, įnamys, įrūgti, įvadas, įžanga, įdukra, įtaka, įgalioti,
įkalnė, įbėgti, įprotis, įpėdinis. Į- sudaro
priešdėlį ir tada, kai yra tos pačios šaknies žodžių be šio
priešdėlio arba su kitais priešdėliais: įdomus (plg.
domėtis), įkandin (plg. kanda, kandis),
įkypas (plg. kypti), įmonė (plg. išmonė),
įstrižas (plg. pastrižas) ir kt.
Pastaba. Kai
atskiru skiemeniu einantis balsis nėra priešdėlis, lietuviškuose
žodžiuose rašome y, tarptautiniuose - i: yla,
yda, ypač, ygzti, yra (būti), yra (irti);
idėja, imigrantas.
Išimtis. Su
nosinėmis raidėmis rašomi žodžiai įsas, įsčios,
įsnauja, nors čia į nėra priešdėlis.
5. Su priešdėliais in-, im- rašoma:
a) keletas daiktavardžių, kurių priešdėlių
reikšmė išblukusi: indas, indauja,
indėlis, intarpas, inkilas, intakas, inkaras; imbradas, imbuvys,
impilas;
b) tarptautiniai žodžiai:
infekcija, infiksas, inhaliacija, injekcija,
inkubacija, inscenizacija, indukcija, intonacija,
inversija; importas, impresionistas, impulsas.
6. Su priešdėliu api- rašomi:
a) veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda
priebalsėmis b, p, f: apiberti, apibrėžti;
apipilti, apipelyti; apiforminti;
b) iš šių veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai,
kai priešdėlis nekirčiuotas: apibėrimas,
apibrėžtis, apibrėžtumas, apibraižymas, apipelijimas;
apiforminimas.
7. Su priešdėliu apy- rašomi:
a) būdvardžiai: apyaukštis, apybaltis,
apygražis, apyilgis, apyjuodis, apyžilis, apykurtis (plg.
apygražiai);
b) daiktavardžiai, tarp jų ir veiksmažodiniai,
kai priešdėlis yra kirčiuotas, pvz.: apyaušris, apybraiža,
apykaita, apynamė, apyrankė, apysmėlis, apytamsa, apytaka,
apykaklė, apynasris, apyvaras (plg.: apylankomis,
apyryčiais).
 |
|
|
