|
 |
|
Pridurtinių sakinio dalių ir
sakinių skyryba
Pridurtinės
sakinio dalys
Pridurtinės yra tokios sakinio dalys, kurios
pasakomos kaip papildomos pastabos ar i švados
su ekspresiniu bei emociniu atspalviu. Vartojamos, kai
norima ką nors išryškinti, išskirti, iškelti, pabrėžti. Jos
atsiejamos nuo viso sakinio priduriamąja intonacija: prieš
jas balsas nuleidžiamas lyg baigus sakinį ir vėl netikėtai,
staigiai priduriama kokia pastaba ar išvada.
Pridurtinės sakinio dalys skiriamos ir tada,
kai tokios pat nepridurtinės sakinio dalys neskiriamos.
Pridurtinės gali būti visos sakinio dalys.
1. Kableliais skiriamos priduriamai, tarsi
mintį baigus ar pertraukus, pasakomos sakinio dalys, ypač
tokios, kurios iš įprastos vietos nukeliamos į sakinio galą
arba prasideda jungtukais.
Prisiminė kerdžius, kiek teko jam
priekaištų prisiklausyti, kaltai ir nekaltai.
Braziai, nebegalėdami vieni apsidirbti,
samdėsi berną, daugiausia lažo darbams.
Susibarė ir išvažiavo, o dar sirgdamas...
Vieną kūdikėlį beglostė, ir tai virpančia
ranka.
2. Kablelis rašomas prieš jungtuką ir,
jungiantį vienarūšius tarinius, kurių paskutinis yra
pridurtinis.
Atlėkė bitės ir susimetė į drevę, ir prinešė
medaus.
Eik ten link, ir i šeisi
nosies tiesumu.
3. Kableliais skiriami sakinio gale einantys
pridėtiniai išvadiniai žodžiai ir
tiek, ir viskas, ir gana, ir galas, ir baigta...
Nėra noro tarnauti ponams, ir tiek.
Pavargau beeidamas, ir gana.
4. Kabliata škiais
skiriamos pridurtinės sakinio dalys, kai sakinys yra
sudėtingesnės sandaros.
Čia gali su vaikais ar su manimi lenkiškai
kalbėti; arba pasiimk skaityti...
5. Brūkšniu skiriamos pridurtinės sakinio
dalys, kai ypač pabrėžiamas ekspresinis bei emocinis
atspalvis, daroma ryški pauzė.
Paskui jis pajunta maudžiantį ilgesį
gimtojo kaimo, tėviškės.
Lapė šoko ir peršoko, o vilkas kaip šoko ir
įdribo.
6. Daugtaškį prieš pridurtinę sakinio dalį
rašome tada, kai prieš ją esančiame sakinyje šio ženklo
reikia. Jokio kito ženklo toje vietoje nerašome.
Pamatysi, tetulėle, jei aš neišmoksiu
rašyti literėles ant balto juodas... gražias, gražias!
Pridurtiniai sakinai
Pridurtiniais laikomi tokie sudėtiniai
prijungiamieji ar sujungiamieji sakiniai, kurie pasakomi
kaip papildomos pastabos ar išvados su ekspresiniu bei
emociniu atspalviu.
1. Kableliu skiriame neutralia intonacija
pasakytus pridurtinius sakinius.
Klausyk manęs, ir bus gerai.
Paskaitau iš
knygos, ir užtenka.
Mostelėsi ranka, ir iširo visa tvarka.
Tik pasiimk kartu ir skrynią, nei valandėlei
nenoriu jos laikyti savo namuose!
2. Kabliataškiu
skiriame labiau nuo pagrindinės sakinio dalies nutolusius
pridurtinius sakinius.
O po tų visų
nuotykių pakėlęs puotą; ir aš toj puotoj buvau.
3. Vienu brūkšniu ar drauge su kableliu
skiriami pridurtiniai sakiniai, kai ypač pabrėžiamas
ekspresinis bei emocinis atspalvis, daroma ryški pauzė.
Neminkšta patalynė, bet ir tokia seniui
meili kad bent valandėlė dar prisiglaudus.
Bus gaila dienų man auksinių, sidabro naktų,
ir meilės, kur supo, svaigino prie jūros krantų!
 |
|
|
