Pilnieji ir nepilnieji sakiniai

Pilnuosiuose sakiniuose yra pasakytos visos sakinio dalys, reikalingos minčiai suprasti. Šių sakinių apsčiai rasime visuose funkciniuose stiliuose. Dalykiniuose raštuose ir mokslo darbuose beveik jie vieni ir tevartojami. Pilnieji sakiniai yra gana savarankiški, mažiau priklauso nuo gretimų sakinių, todėl ir vieni, be konteksto, jie paprastai yra visiškai aiškūs:

Užmigo žemė.

Po vakarykščio lietaus nušvito visa padangė.

To negalima pasakyti apie nepilnuosius sakinius. Išleista sakinio dalis paaiškėja tik iš konteksto, situacijos:

– Ką tėvas seikėjo?

– Pinigus.

Nepilnasis sakinys Pinigus reiškia mintį (Tėvas seikėjo pinigus) tik eidamas drauge su klausiamuoju sakiniu. Nepilnieji sakiniai yra stilistiškai ribota konstrukcija. Dažniausiai jie turi šnekamosios kalbos atspalvį. Nepilnųjų sakinių gausu dialoguose:            

– Seniai vasaroji?

– Ogi nuo kovo. Gyvenu aš čia.

– Kaip tai gyveni? O į darbą kaip?

– Septynis kilometrus? Pėsčia?

– Pusaštunto. Pėsčia ir kasdien.

Pašnekovai nekartoja to, kas abiem ir taip žinoma. Pilnieji sakiniai panašiais atvejais sudarytų žodžių perteklių, plg.:

– Ar tu septynis kilometrus vaikščioji? Ar tu pėsčia vaikščioji?

– Aš pusaštunto kilometro vaikščioju. Aš vaikščioju pėsčia...

Nepilnieji sakiniai yra svarbūs ne tik. kalbos glaustumui, bet ir ekspresyvumui. Štai, sakysim, išleisdami veiksmažodinį tarinį, galime išryškinti veiksmo greitumą, intensyvumą:

Jis tuojau apgrįžo arklį, auksą vos pakeldamas užrito ant vežimo ir – namo.

Pabandykime ,,atstatyti“ veiksmažodį (...ir nuvažiavo namo) – ir to veiksmo greitumo įspūdžio kaip nebuvę.

Veiksmažodinis tarinys išleidžiamas skatinamuosiuose sakiniuose, energingai prašant, reikalaujant:

Tėte, kirvį!

Plg.: Tėte, paduok kirvį.

Ekspresyvioje kalboje pastebimas ir atvirkščias reiškinys – pilnasis sakinys pasakomas ten, kur, rodos, užtektų nepilnojo, kur lauktume pastarojo. Tokiu atveju kalbantysis nori pabrėžti pasakymo reikšmingumą, kategoriškumą arba suteikti kalbai emocinių atspalvių, paprastai pykčio, susierzinimo, ironijos:

Ką jūs galite? Nieko negalite, tik vienas vargas su jumis!

Plg.: Nieko, tik vienas vargas su jumis (įprastinis nepilnasis sakinys).

Stilistiniais sumetimais grožinėje literatūroje, publicistikoje nepilnaisiais sakiniais verčiamos sakinio dalys, kai jomis pasakomus daiktus ar ypatybes norima labiau išskirti:

Tolyn bėga kelias. Lygus, tiesus. Per kalnelius ir klonius, paupiais ir per upes, paežerėm ir miškeliais.

Tiek žuvo turto. Ir žmonių. Kiek žus dar!

Stilistiniais sumetimais motyvuotų nepilnųjų sakinių nedera painioti su sintaksės bei stiliaus klaidomis, kai rašantysis nesuvokia sakinio pilnaties ir, nebaigęs minties, deda tašką; kita minties dalis tuo atveju sudaro naują sakinį, nors tam neturima nei sintaksinės, nei stilistinės teisės:

Pavyzdžiui, sakinius Per geografiją mes susipažįstame su kitomis šalimis. Kokių iškasenų kitos šalys randa taisome: Per geografijos pamokas mes susipažįstame su įvairiomis šalimis. Sužinome, kokių iškasenų jose randama.