Padalyviai
Padalyvis yra veiksmažodžio forma, turinti prieveiksmio
ypatybių. Padalyviai nekaitomi nei skaičiais, nei
linksniais, nei asmenimis. Jie turi keturis laikus. Reiškia
aplinkybę, kylančią iš veiksmo, kurį atlieka kitas veikėjas.
1.
Esamojo laiko
padalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio kamieno,
pridedant
-ant, -iant,
-int.
Po minkštojo priebalsio rašome -iant (nerašome
-ent).
galvojant,
kalbant, matant;
klausiant,
plaukiant, žengiant;
tylint,
stovint, žiūrint.
2.
Būtojo kartinio ir
būtojo dažninio laiko padalyviai daromi iš atitinkamo laiko
veiksmažodžio kamieno, pridedant
-us, -ius.
laukus,
mačius, sakius,
laukdavus, matydavus, sakydavus.
3.
Būsimojo laiko
padalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio kamieno,
pridėjus priesagą
-iant
(negalima rašyti
-ent).
būsiant,
plauksiant, sakysiant, važiuosiant.
Padalyvių reikšmės ir vartosena
Pagal reikšmę padalyviai,
kaip ir šalutinio veiksmo reikšmės dalyviai, skirstomi į
aplinkybinius ir aiškinamuosius.
Aplinkybiniai padalyviai
žymi šalutinį
veiksmą, susijusį su pagrindiniu aplinkybės (laiko, priežasties,
sąlygos, nuolaidos, būdo) santykiu. Tokią reikšmę turi tik
esamojo ir būtojo kartinio laiko padalyviai. Jie tarp savęs
priešinami pagal būtojo (ankstesnio) laiko reikšmės skiriamąjį
požymį.
Esamojo laiko padalyviai,
būdami nežymėti priešpriešos nariai, rodo šalutinio veiksmo
vienlaikiškumą (dažnai tik dalinį) su pagrindiniu. Dažniausiai
jie daromi iš eigos veikslo reikšmės veiksmažodžių, pvz.:
Dalgius galandant pempės lekia i būrius. Avį kerpant ožka
dreba.
Būtojo kartinio laiko
padalyvis žymi šalutinį veiksmą, ankstesnį už pagrindinį. Jie
dažniausiai daromi iš įvykio veikslo reikšmės veiksmažodžių,
pvz.: Šieną nupjovus atolas želia. Išvažiavus iš miško
pasirodys ir debesys.
Padalyvio žymimo šalutinio
veiksmo atlikėjas dažnai reiškiamas vardažodžio ar įvardžio
naudininku. Tas naudininkas su padalyviu sudaro vadinamąją
savaiminio, arba absoliutinio, naudininko konstrukciją (dativus
absolutus). Savaiminio naudininko konstrukcijoje padalyvio
junginys su daiktavardžio ar įvardžio naudininku nepriklauso nuo
kitų sakinio dalių, nėra nei derinamas su jomis, nei jų
valdomas.
Kodėl miežiams plaukiant
nekukuoja gegutė?
Gudrus kalba tik reikalui esant. Taip jai bevalant
duris, išėjo iš klėties ir šeimininkas. Lapams nuo medžių
krintant kiškiai po arimus slapstosi. Saulei patekėjus supuolė
būrys šnekučių savo lizdų ieškoti. Mainams pasibaigus,
visi susėda į ratą pasikalbėti.
Padalyvio žymimo veiksmo
atlikėjas gali būti išreikštas ir neiginio ar dalies kilmininku,
pvz.: Aukso kilpelės šalia siūbuoja raiteliuko nebesant.
Padalyviai daromi ir iš
beasmenių ar beasmeniškai vartojamų veiksmažodžių. Tokiais
atvejais jų žymimas veiksmas nesiejamas su jokiu konkrečiu
veikėju:
Lyjant per visas sienas
vanduo bliaukė.
Sutemus vaikai sumigo. Prireikus jis ir mūrininką
pavaduoja.
Asmeniniuose sakiniuose
padalyvio ir veiksmažodinio tarinio veiksmų atlikėjai gali tik
iš dalies sutapti (padalyvio veiksmą paprastai atlieka daugiau
veikėjų), pvz.: Iš pradžių (Baltaragis su Cinoku) ėjo
tylomis... Artinantis prie dvaro, Baltaragis prašneko.
(Žem.)
Padalyvio žymimo veiksmo
atlikėjas sakinyje gali būti nusakomas į padalyvinę konstrukciją
neįeinančių žodžių formomis:
a) naudininku
(dažniausiai): Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu
Martynui pradeda degti padai. (I. Simon.) Joniukui, tų
kalbų klausant, drebėjo širdelė krūtinėje. (J. Bil.)
b) galininku: Paėmė
mane gailestis į jį bežiūrint. Grįžtant lauko keliu namo,
Noreiką slėgė sunki nuotaika.
c) kilmininku: Visų
veidai paniuro ir pyktis kilo širdyse, prisiminus patirtas iš
dvaro skriaudas. (V. Myk-Put) Ropukus valgant veidas jo
pabalo.
Reikšdami aplinkybes
padalyviai kartais praranda šalutinio veiksmo reikšmę ir savo
vartosena priartėja prie prieveiksmių. Pavyzdžiui, padalyviai
bematant, beregint gali reikšti ne tik kam nors matant,
regint, bet ir tuoj pat, greitai, padalyvis verkiant
ne tik kam nors verkiant, bet ir būtinai, nedelsiant,
netrukus paprastai reiškia greitu laiku, tuojau:
Jeigu taip eis, tai
beregint mokinė mokytoją pralenks.
Reikia nedelsiant subruzti ir imtis būtinų reformų.
Reikia verkiant žmogų gelbėti. Netrukus pasirodė daktaro
šeimininkė Morta.
Kai kurie padalyviai,
vieni ar su priklausomais žodžiais, eina įterpiniais:
nesigiriant, taip sakant, tiesą pasakius, antra vertus.
Padalyviai nepaisant, neskaitant, išskyrus, išlaikydami
veiksmažodžių linksnių valdymą, savo vartosena artimi
prielinksniams, o padalyvis nelyginant dalelytei.
Būtojo kartinio laiko
padalyviai beasmeniuose sakiniuose gali turėti veiksmažodžio
bendračiai artimą reikšmę:
a) junginiuose su
būdvardžių bevardės giminės formomis arba tariniu einančiais
prieveiksmiais: Gal geriau būtų namo grįžus. Gerai
būtų tuo tarpu gurkšnelis išmetus. Gana gaišus, imkit
maišus ir važiuojam!
b) su klausiamaisiais ir
santykiniais įvardžiais, prieveiksmiais, dalelytėmis: Ką čia
daugiau beradus sau pakankinti! Ar nežinai, Jonai, kur
čia pinigingas žmogus apėjus? Nesusigalvoju, kaip čia
padarius.
c) su dalelyte kad: Kad
taip įsigijus žąselę! Neminkšta patalynė, bet ir tokia
seniui meili kad bent valandėlė dar prisiglaudus.
Aiškinamieji padalyviai
žymi kito
veikėjo atliekamą arba savaiminį šalutinį veiksmą, aiškinamuoju
santykiu siejamą su pagrindinių veiksmu. Vieni ar su
priklausomais žodžiais jie nusako jutimo, suvokimo, mąstymo,
sakymo, radimo reikšmės veiksmažodžių turinį ir eina aiškinamųjų
prijungiamųjų sakinių šalutinių dėmenų atitikmenimis. Taip
vartojami visų laikų padalyviai. Jie sudaro priešpriešą
aiškinamiesiems dalyviams pagal santykį su pagrindinio veiksmo
atlikėju, o tarp savęs priešinami pagal tuos pačius būtojo,
būsimojo laikų bei dažnumo skiriamuosius požymius kaip
aiškinamieji dalyviai Dažniausiai jie vartojami konstrukcijose
su galininku.
Esamojo laiko padalyviai:
Išgirdom graudžiai verkiant jaunąją mergužę.
Moteriškė... pamatė vyrą ateinant. Kad jis žinotų aušružę
auštant. (Jonelis) tuojau suprato brolį bėdoj
beesant. Iškeliavo jiedu ir randa tą vilką laukiant.
Būtojo kartinio laiko
padalyviai: Sodiečiai žinojo Benediktą iš galvos išėjus.
Parėjo namo ir rado sūnų užgimus. Ateina liokajus ir
praneša žmogų atėjus su reikalu. Nesakykit mane jauną dėl
vainiko skendus. Radau visus sumigus.
Būtojo dažninio laiko
padalyviai: Sako kartais užeidavus tokią liūtį.
Girdėjau jį priilsdavus tenai.
Būsimojo laiko padalyviai:
Kaip jauti tėvą pasielgsiant? Sako ir tavo bernelį netrukus
atjosiant. Tikiu ir skaitytojus knarksiant. Gali
sviesti dešrą, jei žinai lašinių paltį nukrisiant.
Iš veiksmažodžio būti
daromų padalyvių junginiai su dalyviais ar vardažodžiais
eina sudėtinių veiksmažodžio formų ar sudėtinių tarinių
atitikmenimis:
Visi sako jį esant labai
mokytą.
Vincas... žinojo jį esant ar buvus gyvenimo ir ūkininkavimo
prityrusi žmogų. Girdėjau ir tave buvus stumdomą.
Senovės raštininkai pasakoja... Žemaičių kunigaikštystę kiaurai
užgultą buvus tankiais miškais. Iš kur parėjai, kad viens
nežinai rytoj karaliaus dukterį smakui būsiant paduotą.
Sudėtines atliktines
formas atitinka veiksmažodžio būti padalyvio junginiai su
kitu padalyviu:
Iš jos tarmės galima buvo
spręsti ją esant gimus ir vargus kur nors Lankoj.
Sako ir jį buvus pavargus.
Aiškinamieji padalyviai siejami ir su atitinkamos reikšmės
kilmininką valdančiais arba neiginį turinčiais veiksmažodžiais:
Veltui senis sūnaus
pareinant laukė. Sustoki, bernyti, duok man paklausyti gegutės
kukuojant.
Labą dieną, kaimynėli, ar nematei bičių lekiant?
Kai sakinio tariniu eina veiksmažodžio bendratis, padalyvio
veiksmo atlikėjas gali būti reiškiamas vardininku:
Toli, bene antrame marių
šone, matyti praplaukiant didesnis laivas.
Girdėti buvo ratai bildant.
Pagrečiui su vardininku
čia pavartojamas ir galininkas: Iš visko buvo matyti jį
jaudinantis.
Aiškinamosios (kaip ir aplinkybinės) reikšmės padalyvio veiksmo
atlikėjas gali būti ir nepasakytas: numanomas iš konteksto,
neapibrėžtas ar apibendrintas:
Petrukas, parėjęs į dvarą,
rado jau bevakarieniaujant.
Pajutau lašant. Gandom ir persigandom, pamatę degant.
Ant jos niekas nebuvo girdėjęs tariant bent kokį blogą žodį.
Motiejus išgirdo garsiai triokštelėjus. Numano jų
širdelė greitai pritrūksiant tokių skanėstų.
|