Nederinamosios būdvardžio formos (bevardės giminės būdvardžiai) turi vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: báltas – bálta, gẽras – gẽra, trupa, pkta, teisnga, vakiška; baisùs – baisù, gražùs – gražù, brangù; áiškus – áišku, lýgu, tánku; nuostabùs – nuostabù, nuoseklù, mandagù.

Aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio būdvardžių nederinamosios formos kirtį turi priesagoje (galiniame skiemenyje), pvz.: sunkiaũ, gražiaũ, smagiaũ, mandagiaũ, patogiaũ; sunkėliaũ, gražėliaũ, smagėliaũ; o aukščiausiojo laipsnio – irgi priesagoje (priešpaskutiniame skiemenyje), pvz.: sunkiáusia, gražiáusia, smagiáusia, mandagiáusia, patogiáusia.

Įvardžiuotiniai būdvardžiai kirčiuojami dvejopai:

a) padaryti iš pirmosios kirčiuotės paprastųjų būdvardžių išlaiko jų kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: dėm́tasis, -oji, išmintngasis, -oji, pãsakiškasis, -oji, gražiáusiasis, -oji (išlaiko pastovią kirčio vietą visuose linksniuose; jie yra pastovaus kirčiavimo). Bet ankstyvàsis, -óji ir kt. turi nepastovų kirtį;

b) visi kiti kirčiuojami nepastoviai, pvz.: