Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Morfologiniai sinonimai

 

Kaip leksinių, taip ir morfologinių sinonimų pagrindas yra didesnis ar mažesnis jų reikšmės bendrumas. Gramatinių formų reikšmių bendrumas kiek kitoks, negu žodžių. Apie gramatinių formų sinonimiškumą sprendžiame tik iš konteksto. Juk, pavyzdžiui, be sakinio negalime tvirtinti, kad veiksmažodžio formos važiuoja ir važiavo sinonimiškos, nes viena turi esamojo, kita – būtojo kartinio laiko reikšmę.

Imkime pavyzdį: Mergelė išėjo, įsėdo karieton ir važiuoja svečiuosna. Forma važiuoja taikoma praeityje vykusiam veiksmui, vadinasi, kontekstas neleidžia jos suprasti tiesiogine reikšme. Dabartis suvokiama kaip įvykusi praeityje, – reikšmės kitimas įvyksta dėl sintaksiškai lygiaverčių formų išėjo, įsėdo gramatinės reikšmės poveikio.

Sinonimiškai vartojamos formos pagrindinė gramatinė reikšmė gali kisti ir dėl kurios nors kitos gramatinės klasės žodžio leksinės reikšmės, pvz.: – Ona! Valyk trobą: rytoj generolas Kartašius atvažiuoja.

Dabar atsvarą pagrindinei veiksmažodžio formai važiuoja sudaro laiko prieveiksmis rytoj ir neleidžia jos suprasti tiesiogine reikšme.   

Gramatinės reikšmės kitimas kontekste gali vykti abiem planais – leksiniu ir gramatiniu – kartu: Kasmet kalėdodamas, užėjęs Grigo pirkion, pašventinęs namus, atsisės, būdavo, Žemaitukas ant suolelio priešais stalą ir klausia: – Na, tai ką gi, Grigai?

Visa tai rodo, kad morfologinės sinonimikos pobūdis yra grynai kontekstinis.

Morfologiniais sinonimais laikomos įvairių kalbos dalių formos, lygiagrečiai vartojamos kalboje leksiniu ir sintaksiniu požiūriu lygiaverčiame kontekste.

Imkime daiktavardį. Sinonimines paraleles gali sudaryti skaičiaus formos:

Gyvulius ir žmones, girias ir akmenis išnaikino vokietis (vokiečiai).

Susitiko priešas priešą lygioj pievoj: tris dienas ir tris naktis kraujai (kraujas) ten bėgo.

Labai dažnai sinonimiškai vartojami įvairūs linksniai:

Ir išjojo kunigaikštis Kunotas lenkų žemėn. O kur jis jojo, kelelį (keleliu) keliavo, gaisai švietė, gaisrai takus klojo...

Reiks tau senis girtas (senį girtą) vest ir jo pypkė (pypkę) rankoj nešt.

Morfologiniais sinonimais laikytini būdvardžių laipsniai, kai jie, konteksto veikiami, praranda tiesiogines reikšmes:

Atvykusi į Lezeną, skaudžiai nusivyliau. Vos vos sulaikiau kvailiausias (kvailas) ašaras.

Galvojo apie prabėgusius metus, kuriuose iškentėta daug vargo ir labai maža matyta šviesesnių (šviesių) dienų.

Dar daugiau morfologinių sinonimų rasime, analizuodami veiksmažodį. Sinonimiškai gali būti vartojami ne tik laikai, bet ir kitos formos: tariamoji ir liepiamoji nuosaka, dalyvis ir bendratis, siekinys ir bendratis, ir t. t.

Grynų morfologinių sinonimų nėra labai daug. Keičiant vieną formą kita, dažnai kinta ir valdymas, sintaksinė funkcija ir net visa sakinio sandara. Tai rodo, jog pereinama į sintaksės sritį.

Morfologiniais ir sintaksiniais sinonimais reikėtų laikyti linksnį ir atitinkamą prielinksninę konstrukciją:

Einu nustebęs, oru ir saule (nuo oro ir saulės) apsvaigęs.

Ristam žirge (ant risto žirgo) dar sėdėjo Kunotas, kai į jį priėjo lenkai.

Panašaus pobūdžio yra veiksmažodžio neasmenuojamųjų ir asmenuojamųjų formų sinonimika. 

Suvokti morfologinių ir morfologinių bei sintaksinių sinonimų esmę labai svarbus dalykas. Tik įsigilinę į formų sinonimiką, galime pamatyti gimtosios kalbos prasminį lankstumą, jos turtingumą ir grožį. Nuo to, kokią formą pavartojame, neretai priklauso daugelis gerų stiliaus ypatybių – vaizdingumas, gyvumas, įtaigumas, glaustumas.