V
Vagantų lyrika
viduramžių Europoje susiformavęs žemiesiems visuomenės
sluoksniams būdingas meilės lyrikos tipas.
Vaidmuo
literatūros kūrinio, kino filmo ar spektaklio veikėjo vaidinamas
paveikslas ir sakomas ar dainuojamas tekstas.
Vaikų literatūra
grožiniai, pažintiniai ir publicistiniai kūriniai vaikams.
Vaizdas tapytas,
rašytas ar vaidinamas gyvenimo paveikslas.
Vaizdelis prozos
žanras, smulkus pasakojamasis kūrinys.
Vaizdo kūrimo būdai
yra du
pagrindiniai vaizdo kūrimo būdai: realistinis ir sąlygiškas. Jei
rašytojas nusprendžia kurti tikroviškumo iliuziją, tada jis
pasakoja taip, kaip gyvenime. Fantastinį vaizdą valdo kiti
dėsniai: dingsta logika, iškraipomos daiktų proporcijos,
veikėjai įgyja neįprastų savybių. Netikroviškas vaizdavimas
(fantastinis, alegorinis, groteskinis) vadinamas sąlygišku. Kai
rašytojas nusprendžia viename kūrinyje derinti realistinį ir
sąlygišką vaizdą, jam labai praverčia sapnas, nes veiksmas,
vykstantis sapne, nepaklūsta realaus pasaulio dėsniams. Tačiau
šiuolaikiniame mene sąlygiškas vaizdas jau dažniausiai
nebevelkamas į sapno drabužėlį.
Vaizduotė žmogaus
sąmonės savybė mintyse kurti žmonių charakterius, gyvenimo
paveikslus, remiantis gyvenimo patirtimi, žiniomis ir
stebėjimais.
Variantas kita to
paties dalyko rūšis, viena galimybių, atmaina, skirtybė.
Veikėjai
asmuo ar daiktas, kuris veikia literatūros kūrinyje. Dažniausiai skirstomi į teigiamus ir neigiamus, bet gali būti
visai kitoks skirstymo pagrindas, pavyzdžiui: realūs
fantastiniai veikėjai, žmonės gyvūnai, vaikai suaugusieji,
asmenybė minia. Analizuojant kūrinį, svarbu teisingai
sugrupuoti veikėjus. Veikėjus gali charakterizuoti jų išvaizda,
apranga, manieros, gestai, profesija, vardai ir pavardės, kalba,
veiksmai, reakcija į įvykius, kitų veikėjų atsiliepimai. Itin
išryškintas koks nors daiktas grožiniame tekste tampa detale,
tai yra tam tikru raktu, padedančiu suvokti kūrinio prasmę.
Veikėjo kalba
tai, ką tiesiogiai monologais ar dialogais ar netiesiogiai
vidiniu monologu išreiškia kūrinio veikėjas.
Veikėjo paveikslas
literatūros kūrinio veikėjo išorės ir vidinio pasaulio būdo
bruožų, charakterio, pasaulėjautos, pasaulėžiūros, nuotaikų,
minčių vaizdavimas meninės raiškos priemonėmis.
Veiksmas
literatūros kūrinio įvykių plėtotė; dramos
kūrinio dalis. Neįmanomas be jo ir epas. Kai kurie tyrinėtojai
veiksmo ieško (ir randa) ir lyrikos kūriniuose. Veiksmas gali
būti išorinis ir vidinis. Kartais atrodo, jog išoriškai nieko
nevyksta, tačiau intensyviai kinta žmogaus būsena, pažiūros ar
charakteris. Tai bus vidinis veiksmas. Veiksmas susijęs su
kolizija, nes yra vienintelis prieštaravimų sprendimo būdas.
Veiksmas gali būti nuoseklus, fragmentiškas; statiškas,
dinamiškas; konfliktiškas, taikus; staigus, lėtas, tęstinis ir
pan.
Veiksmo raida, eiga,
plėtotė
vienas po kito nutinkantys įvykiai, personažų poelgiai;
literatūros kūrinio konflikto stiprėjimas iki aukščiausio
įtampos taško kulminacijos
Veiksmo užuomazga
įvykis, nuo kurio prasideda kūrinio veiksmas.
Verlibras
eiliavimas be aiškaus metro;
eiliavimas tarpinė
grandis tarp eiliuotos (metrinės) ir prozinės (dismetrinės)
kalbos.
Versetas
grafiškai išskirta teksto atkarpa, dažniausiai apimanti kelis
prijungiamuosius arba sujungiamuosius sakinius, kurie sudaro
dvinarę prasminę ir ritminę intonacinę vienovę.
Versifikacija tam
tikrų eilėraštinės kalbos taisyklių ir būdų sistema, eilėdara.
Vertybės kūrinyje
perteikiama moralinių nuostatų sistema. Pvz., meilė, gėris,
grožis, tiesa, išmintis, sąžinė, laisvė ir pan. Vertybės gali
būti pastovios, kintančios; amžinos, laikinos, vienadienės;
materialinės, dvasinės, kultūrinės, istorinės ir pan.
Vesternas
literatūros ar kino žanras, kūrinys, kuriame vaizduojama
individo kova su pranašesnėmis priešininko jėgomis.
Vidinis monologas
literatūros kūrinio veikėjo mąstymo vaizdavimas; XX a. moderniosios prozos pasakojimo forma, įvedanti skaitytoją
į personažo vidinę kalbą, adresuotą sau pačiam, kurianti
estetinę iliuziją, kad personažo psichikos pulsavimai
tiesiogiai, be autoriaus įsikišimo, formuoja kūrinio
kompoziciją, ritmiką, intonacijas.
Vidinis rimas
garsų pasikartojimas ne eilėraščio eilutės pabaigoje, bet
viduryje, kai žodžiai eilutės viduryje sudaro sąskambį arba su
paskutiniais žodžiais, arba su gretimais žodžiais eilutėje, arba
su žodžiais gretimoje eilutėje.
Vietos koloritas
buities smulkmenos, šnektos, peizažo ypatybės, būdingos
vietovei, kurioje vyksta grožinės literatūros kūrinio veiksmas.
Viduramžiai
visuomenės raidos epocha, einanti po senovės.
Virtualioji tikrovė
kompiuteriu imituota tikrovė faktiškai egzistuojanti arba
pramanyta.
Vyriškas rimas
kirtis paskutiniame eilutės skiemenyje.
Vizija tariamas
vaizdas, regėjimas, fantazijos sukurtas paveikslas; ko nors
įsivaizdavimas, vaizdinys; svajonė. V. Mačernis sukūrė originalų
Vizijų ciklą.
Vodevilis
linksma, lengvo pramoginio
turinio komedija su žaisminga, paradoksaliai netikėtos atomazgos
fabula, kurioje dialogai paprastai kaitaliojami su muzika,
šokiu, kupletais.
Vulgarizmas
storžieviškas žodis ar posakis.
Vulgarus
šiurkštus, storžieviškas.
|