Tautologija – tai tos pačios sąvokos arba sprendimo pakartojimas kitais žodžiais, bendrašakniais arba skirtingai skambančiais.

Tautosaka (folkloras) – žodinė tautos (liaudies) kūryba. Ji gali būti pasakojamoji, dainuojamoji ir smulkioji.

Tekstas – rišlus kalbos darinys; nuosekli kalbos ženklų (garsų ar rašmenų) seka, perteikianti tam tikrą turinį ir dažniausiai atliekanti komunikacinę funkciją. Teksto forma – monologas, dialogas.

Tekstologija – humanitarinių mokslų šaka, tyrinėjanti visų raštijos rūšių ir žanrų tekstų genezę, istoriją, autorystę, autentiškumą, siekianti nustatyti jų kanoninę formą, publikavimo principus ir leidinių tipus. Terminas atsirado XX a. 3-ajame dešimtmetyje, juo įvardijama disciplina – Antikos laikais.

Tema – pasakojimo objektas, gyvenimo medžiaga, kuri vaizduojama kūrinyje (apie ką kūrinyje kalbama, koks gyvenimo reiškinys aptariamas).

Tematika – kūrinio temų – pagrindinės ir šalutinių – visuma.

Teminis metodas – literatūros mokslo metodas, atnaujinęs tradicinį tematinį literatūros traktavimą XX a. hermeneutikos, fenomenologijos, psichoanalizės ir semiotikos teorijomis.

Tendencija – sąmoningas minties, pažiūros, veiksmo kryptingumas.

Tercetas, trieilis – trijų eilučių posmas, kurio kraštinės arba visos trys eilutės yra rimuotos.

Tercina – trielilė strofa, kurioje pirmoji eilutė rimuojama su trečiąja, antroji – su kitos strofos pirmąja.

Tezė – teiginys, kurio teisingumas įrodinėjamas.

Tipas – veikėjas, turintis apibendrintus, būdingus tam tikros grupės žmonių bruožus (šykštuolis, lėbautojas, atsiskyrėlis) arba priklausantis tam tikram socialiniam sluoksniui (valstietis, tarnautojas, dvariškis).

Tipiškas – būdingas kuriam nors tipui; literatūroje – jungiantis individualius bruožus su savybėmis, būdingomis daugeliui asmenų.

Tirada – ilgas posakis, replika, pakeltu tonu pasakytas kalbos fragmentas.

Tiražas – vieno pavadinimo leidinio išspausdintų egzempliorių skaičius.

Tomas – rašytinio veikalo, leidinio dalis, išleista atskira knyga.

Toninė eilėdara – eilėdaros sistema, pagrįsta izotonizmu – vienodu kirčiuotų skiemenų skaičiumi eilutėse. Metrinę reikšmę čia turi tiktai kirčiuoti skiemenys, o nekirčiuoti skiemenys, neprarasdami ritminio vaidmens, netenka metrinės funkcijos. Tokiu būdu toninė eilėdara yra sąlygota laisvos tarpkirtinės intervalikos sinkopio, bet kartu papildo jį nauju metriniu principu – eilučių izotonizmu.

Topas – vaizdas, posakis, motyvas, visų suprantamas ir vartojamas vienodai.

Tradicija – papročių, apeigų, vaizdinių, idėjų, simbolių išlaikymas, perdavimas iš kartos į kartą.

Trafaretas – pavyzdys, kuriuo aklai sekama, šablonas.

Tragedija – dramos kūrinys, kuriame vaizduojami nesutaikomi gyvenimo konfliktai, pražudantys pagrindinius veikėjus, perkeltine reikšme sukrečiantis, skaudus išgyvenimas, baisus įvykis, didelė nelaimė.

Tragizmas – literatūros kūrinyje vaizduojami nelaimingai pasibaigiantys esminiai veikėjo konfliktai.

Tragikomedija – dramos kūrinys, derinantis tragedijos ir komedijos ypatybes, pasižymintis juoko ir rimtumo ambivalentiškumu su vieno ar kito elemento persvara.

Transcendencija – buvimas, egzistavimas už, anapus ko nors, pvz., už materialios tikrovės ribų.

Transcendentalizmas – filosofinė pažiūra, pripažįstanti, kad esama pažinimo formų, aukštesnių už patyrimą, nulemiančių patyrimą.

Trileris – kūrinys (filmas, pjesė, romanas), kurio siužetas kupinas įtampos, siaubo, paslaptingumo, keistų, protu nepaaiškinamų dalykų; sen. Graikijoje – trys tragedijos, vaidinamos paeiliui viename spektaklyje. 

Trilogija – trys draminiai arba pasakomieji kūriniai, susiję tema ir kompozicija.

Trimatė erdvė – požemis (pragaras), žemė (realusis pasaulis) ir dangus (anapusinis pasaulis).

Trioletas – aštuonių eilučių eilėraštis, kurio ketvirtoji ir septintoji eilutės kartoja pirmąją, o aštuntoji – antrąją.

Žiūrim – krinta patylomis

Obelų žiedai.

Plaštakėlėmis baltomis

Žiūrim – krinta patylomis

Obelų žiedai.

Plaštakėlėmis baltomis,

Žiūrim – krinta patylomis...

Rodos, sniego atkarpomis

Snigo tik andai, –

Žiūrim – krinta patylomis

Obelų žiedai... (Kazys Binkis)

Tropas – perkeltine reikšme vartojamas žodis ar posakis.

Trubadūras – viduramžių Pietų Prancūzijos (Provanso) keliaujantis poetas-dainius, apdainuojantis riterių šaunumą ir nuotykius.

Truverai – keliaujantieji poetai-dainiai viduramžių Šiaurės Prancūzijoje (XII-XV a.), kūrę dainas apie didvyriškus žygius.

Turinys – teksto (kūrinio) esmė, pagrindinė prasmė; antraščių (skyrių pavadinimų) sąrašas.