O
Odė iškilmingo
pobūdžio eilėraštis, sukurtas įvykiui ar asmeniui pagerbti.
Odisėja nuotykių
kupina klajonė, kelionė.
Oksimoronas
junginys žodžių, kurių reikšmės prieštarauja viena kitai.
Skambi tyla; kartus
džiaugsmas.
Kartais, sako, labai
sveika sirgti.
Oktava
aštuoneilis, aštuonių eilučių posmas, kurio šešios eilutės
rimuojamos kryžminiu rimu, o dvi paskutinės gretutiniu rimu.
Onomastikas
proginės panegirinės literatūros forma, LDK ypač populiari XVI
a. pab.; paprastai epigramos pavidalo eilėraštis, kuriame
šlovinamasis asmuo lyginamas su šventuoju globėju, kurio vardu
yra pakrikštytas, arba atskleidžiama garbinga to vardo
etimologija. Onomastikas tapatinamas su eponimiku, kartais su
akrostichu.
Onomatopėja
poetinė priemonė - gamtos garsų pamėgdžiojimas.
Egį antys pry! pry!
pry! priskridę į liūną...
(A. Baranauskas)
Gegutė kukuoja ku-kū
miške...
(Maironis)
Kalvėje žarijos dega
Žū, žū, žū!
(T. Tilvytis)
Opozicija
grožinės
literatūros kūrinio garsų, žodžių, vaizdų,
scenų, veikėjų paveikslų,
charakterių priešprieša, lemianti
formos raiškumą ir turinio prasmingumą.
Oracija
iškilminga, paprastai humoristinė apeiginė kalba.
Oratorius asmuo,
sakantis prakalbą; iškalbingas asmuo, mokantis viešai kalbėti;
gražbylys.
Oratorinis stilius
tai tikslingas minčių ir žodžių pritaikymas veiklos sričiai,
turiniui, progai ir kalbėjimo situacijai vietai, laikui,
aplinkai bei klausytojams.
Orchestra
antikinio teatro dalis apskrita aikštelė tarp scenos ir
pirmosios sėdimųjų vietų eilės.
Orientalistika
mokslo šaka, tirianti Rytų (Azijos ir Šiaurės Afrikos) tautų
istoriją, literatūrą, meną, filosofiją, ekonomiką, buitį.
Originalus
tikras, nesuklastotas; savotiškas, nepanašus į kitus,
ekscentriškas.
|