Linkėjimai
1. Tardami atsisveikinimo žodžius, kartu
išreiškiame ir linkėjimus. Žodžiu
sudiev linkime, kad atsisveikinantį ar pasiliekančius lydėtų
Dievo palaima. Žodžiais lik sveikas linkime sveikatos.
Atsisveikinimai viso gero, viso labo yra pasisekimo
linkėjimai.
Vakare tariamas labanakt(is) yra
linkėjimas, kad naktis būtų laba, t. y. gera, kad teiktų
gero poilsio. Ryškiausiai tokį linkėjimą išreiškia kilmininko
linksnis labos nakties! Atsisveikinant prieš naktį
kartais dar pridedami papildomi linkėjimai gero miego
ar gero poilsio. Taip linkėti tinka tik artimiems
žmonėms, bičiuliams. Neretai girdime draugiškai sakant
saldžių sapnų (o vaikučiams liaudiškai
saldukų sapnukų!).
Linkėjimų nešykštime atsisveikindami ilgesniam
laikui su bičiuliais. Išvažiuojantiems, ypač toliau
iškeliaujantiems, linkime: Laimingos
kelionės! Linksmai pavažinėti ir laimingai sugrįžti! Tegu lydi
visur sėkmė!..
Važiuoji Lietuvos keliais, jau ir nuovargis
ima... Tik staiga pakeli akis kažkieno gera ranka tau
linkėjimą išrašė: Laimingos kelionės! Iš karto akys
pragiedrėja... Tik gaila, kad mielas linkėjimas pagal rusų kalbą
kartais rašomas Laimingo kelio!
Su išeinančiais atostogų atsisveikindami sakome
gero, malonaus poilsio arba saulėtų dienų. Juokais
galima palinkėti ir gero lietaus!
Prieš didžiąsias šventes (Kalėdas, Naujuosius
metus, Velykas) atsisveikindami linkime:
Linksmų švenčių! Gerų švenčių!
Einančiam pietauti
bendradarbiui ar bičiuliui sakome: Gerų pietų! Skanių pietų!
Gero apetito! Užėję kokiam reikalui pas kaimyną ar draugą ir
radę valgančius šeimos narius, taip pat linkime gero apetito.
Kaimuose seni žmonės, radę valgančius, sakydavo: Skalsu!
Skalsą! ar Skalsink, Dieve! Tai linkėjimas, kad
skalsi būtų duonelė ir prie duonelės apsčiai valgymų užtektų.
Atsakoma kvietimu: Prašom
prie stalo!
Valgykloje, pirmiau už kitus pavalgę,
pasiliekantiems, nors ir beveik nepažįstamiems kaimynams galime
palinkėti skaniai baigti.
Neretai girdime sakant: Skanaus apetito!
arba tiesiog Skanaus! Kaip čia tą apetitą vadinti
skaniu juk jo neatsikąsi, neparagausi!
Čiaudinčiam žmogui linkėti į sveikatą
netinka. Geriausia tokį garsą nuleisti negirdomis. Juk čiaudėti
prie žmonių nemandagu (net sloga sirgdami čiaudulio išvengsime,
nosine ir delnu prispaudę nosies galiuką arba rodomuoju pirštu
paspaudę nosies kalnelį). Tačiau šeimoje, prie saviškių kam
nusičiaudėjus, juokais ir į sveikatą galima palinkėti.
Senu liaudišku papročiu būdavo pasakomas koks
geras žodis laukuose dirbantiems, kad ir nepažįstamiems žmonėms.
Kaimiečiai seniau pasipiktindavo, jeigu kas pro dirbančius
praeidavo tylomis. Nustebę pasityčiodavo: Praėjo, ir nė kriu
kriu! Arba šūktelėdavo: Ar kartais
nematei kiaulės su skambalėliu?!
Senas tradicinis linkėjimas dirbančiam žmogui
trumpas lietuviškas padėkdiev! padėkdie! Nuo seno šis
žodis tradiciškai būdavo sakomas laukuose plušantiems
šienpjoviams ar grėbėjoms, javų kirtėjams, bulvių kasėjams.
Žodis padėkdiev yra ne tik linkėjimas, bet kartu ir
sveikinimasis. Taip užkalbinti žemdirbiai atsakydavo ačiū
arba dėkui. Po atsakymo kartais būdavo dar pridedami
linkėjimai pagal gamtines sąlygas ir dirbamą darbą.
Gerai būtų ir dabar tas senas tradicijas
atgaivinti. Sausą pavasarį sėjantiems javus ar sodinantiems
daržoves tiktų palinkėti sodraus lietučio, kad pasėliai
ar daigai įsišaknytų, sparčiau augtų. Šaltą, lietingą pavasarį
tinka linkėti: Šilumos! Saulės! Šienaujantiems malonu
išgirsti: Giedros! Kaitrios saulės!, javus kertantiems
Gero derliaus! Sakydami ilgesnius linkėjimus, turėtume
pradėti nuo padėkdiev ar įprastų sveikinimosi
žodžių: Laba diena! Skubat bulves kasti! Kad taip tą debesį
vėjas į šoną nupūstų! Kasėjai atsako:
Ačiū! arba Ačiū už gerų žodį!
2. Kai mums kas nors ko linki, esame pratę
pirmiausia tarti padėkos žodį ačiū,
dėkui, labai ačiū, dėkoju. Nuoširdesnė padėka, kai ją
reiškiame pridėdami daugiau žodžių: Nuoširdžiai dėkoju už
gražius linkėjimus. Gerai, kad taip ir būtų! arba:
Tikiuosi, kad taip ir bus!
Linkėjimai dažniausiai reiškiami kilmininko
linksniu (laimės, sėkmės, pasisekimo, sveikatos) arba
bendratimi su prieveiksmiu (gerai pailsėti, maloniai
praleisti atostogas). Kartais pasitenkinama ir vienu
prieveiksmiu laimingai! Kiek rečiau vartojamos
tariamosios nuosakos formos: kad pasveiktum! kad nesusirgtum!
kad nereiktų ilgai laukti! Linkėjimams tinka ir liepiamoji
nuosaka: neliūdėk, nebijok (linkėjimas ir kartu
patarimas), būk laimingas, būk gudrus (linkėjimas ir
prašymas, raginimas).
3. Sveikinimų raštuose, laiškuose linkėjimų
kartais prirašomi ištisi lapai.
Iškilmingomis progomis sveikintojai linkėjimų prisako daug ir
įvairių. Malonu tokių linkėjimų klausytis, kai nesitenkinama
nusibodusiomis frazėmis, bet stengiamasi mintis reikšti
kūrybiškai.
Įprasti linkėjimai dažniausiai sakomi
atsisveikinant. Tačiau ne visada po atsisveikinimo žodžių tinka
pridėti dar ir linkėjimų. Senesniems, mažai pažįstamiems ar
labai gerbiamiems žmonėms netinka linkėti nei linksmų švenčių,
nei sėkmės, nei laimės... Išleidžiant pagarbų asmenį į kelionę,
nelabai mandagu sakyti įprastą: Laimingos kelionės! Tokį
linkėjimą reikėtų išreikšti plačiau, kad mūsų tariami žodžiai
įgautų tam tikrą iškilmingumo atspalvį: Linkiu Jums, kad
kelionėje gerai sektųsi ir kad grįžtumėt laimingai. Arba:
Norėčiau palinkėti Jums sėkmės.
Prie veiksmažodžio linkėti tinka pridėti
prieveiksmį ar prieveiksmio reikšmę turinčius žodžius: nuo