Lietuvių kalba ir kitos kalbos
Pasaulyje yra apie 3 000 kalbų.
Įvairias kalbas vartoja skirtingas skaičius žmonių. Pavyzdžiui,
kinų kalba šneka daugiau kaip 1 mlrd., anglų 320 mln., ispanų
280 mln. žmonių. Kai kuriomis kalbomis šneka tik po kelis
tūkstančius ar tik šimtus žmonių. Tokios yra viena kita Afrikos
genčių, Amerikos indėnų, Kaukazo aūlų kalbos.
Tarptautiniam bendravimui šiuo
metu dažniausiai vartojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos.
Jų mokosi daugelio šalių žmonės.
Esama kalbų, kurios kasdieniame
gyvenime nebevartojamos ir laikomos mirusiomis. Tokia yra
lietuvių kalbai artima prūsų kalba. Kai kurios mirusios kalbos
vartojamos tik tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, lotynų kalba yra
Katalikų bažnyčios ir tarptautinės mokslo terminijos kalba.
Žmonės yra sukūrę dirbtinių
kalbų. Iš jų labiausiai paplitusi esperanto kalba, XIX a.
pabaigoje sugalvota kurį laiką Lietuvoje (Veisiejuose) dirbusio
gydytojo Liudviko Zamenhofo (Ludwig Zamenhof).
Pagal kilmę ir raidą kalbos
skirstomos į šeimas. Kalbų šeima tai giminiškų kalbų grupė,
kurios nariai išsirutuliojo iš vienos kalbos, vadinamosios
prokalbės.
Didžiausios yra
indoeuropiečių,
finougrų
(priklauso estų, suomių, vengrų kalbos),
tiurkų
(turkų, uzbekų, kazachų, turkmėnų, totorių, kirgizų,
azerbaidžaniečių, karaimų kalbos),
semitų-chamitų,
kinų-tibetiečių,
mongolų,
tunguzų-mandžiūrų,
dravidų
kalbų šeimos ir
kitos
kalbos.
Indoeuropiečių kalbų šeima
pati gausiausia. Šios šeimos kalbomis šneka apie 3 mlrd.
žmonių beveik pusė pasaulio gyventojų. Jai priklauso ir
lietuvių kalba.
Indoeuropiečių kalbų
šeimą sudaro keliolika šakų.
Europos šalyse paplitusios iš lotynų kalbos kilusios romanų
šakos kalbos: prancūzų,
ispanų, portugalų, italų, rumunų ir kitos kalbos, kuriomis šneka
per 570 mln. žmonių. Plačiai vartojamos germanų
šakai priklausančios anglų
ir vokiečių kalbos. Šiai šakai taip pat priklauso olandų, danų,
švedų, norvegų kalbos. Iš
slavų
šakos kalbų gausiausia rusų kalba,
kitos baltarusių, ukrainiečių, lenkų,
čekų ir slovakų, bulgarų,
serbų, kroatų (chorvatų). Jomis šneka apie 270 mln. žmonių. Indų
ir iranėnų
šakų kalbomis šnekama Indijoje,
Bangladeše ir Pakistane. Iš iranėnų
šakos kalbų labiausiai
paplitusi persų kalba. Kai kuriose Airijos ir Anglijos vietose
vartojamos keltų
šakos kalbos: airių,
škotų, valų ir kt. Mokslui
svarbi senoji indų kalba, vadinama sanskritu. Atskiroms
indoeuropiečių kalbų
šakoms atstovauja graikų, albanų,
armėnų, hetitų ir tocharų kalbos.
Vieną indoeuropiečių šeimos šaką
sudaro baltų kalbos. Seniausiais laikais baltų gyventa
dabartinėse Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos teritorijose,
šiaurės vakarų Ukrainoje, vakariniuose Rusijos pakraščiuose,
Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado srityje) ir šiaurės rytų
Lenkijoje.
Paskutinio tūkstantmečio pr. Kr.
viduryje baltai suskilo į vakarų ir rytų baltus. Vakarų baltų
kalbomis laikomos dabar jau mirusios prūsų ir jotvingių, o rytų
baltų lietuvių, latvių ir mirusios kuršių, žiemgalių, sėlių
kalbos. Jotvingiai gana anksti asimiliavosi su kitomis baltų
gentimis, todėl apie juos mažai težinome. Kuršiai gyveno
Baltijos pajūryje, vakarinėje dabartinės Latvijos dalyje (Kurše)
ir Lietuvos žemaičių ploto vakaruose. Žiemgalių teritorija
dabartinė Latvija, Lielupės baseinas, jiems priklausė Lietuvos
Žagarės, Šakynos ir Joniškio apylinkės. Sėliai buvo įsikūrę
dabartinės Lietuvos šiaurės rytų dalyje ir Latvijoje pagal
Dauguvą.
Iš baltų kalbų gyvos yra
latvių
ir lietuvių kalbos, rašytinių paminklų paliko
prūsų kalba.
Lietuvių kalba kaip atskira rytų
baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis
nuo VII a. Vietovardis Lietuva (slaviška forma
Litua) pirmą kartą paminėtas lotynų kalba parašytuose 1009
m. Kvedlinburgo metraščiuose.
Lietuviai vieninteliai iš baltų
senovėje buvo sukūrę savo valstybę, kurios teritorija XIII-XV a.
siekė net Juodąją jūrą. Lietuvių kalba tada tik šnekėta. Su
Vakarų Europa susirašinėta lotynų kalba, o su Rytų - senąja
kanceliarine slavų kalba.
Lietuvių rašomoji kalba atsirado
tik XVI a. Bendrinė lietuvių kalba susiformavo XIX a. pabaigoje
XX a. pradžioje vakarų aukštaičių kauniškių tarmės pagrindu.
Dabar, be Lietuvos, lietuviškai
kalba Baltarusijos vakaruose ir šiaurės rytų Lenkijoje
gyvenantys lietuviai, išeiviai iš Lietuvos JAV, Kanadoje,
Australijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Vokietijoje ir kt.
|