Laiko aplinkybė
Laiko aplinkybė
žymi veiksmo laiką ir atsako į klausimus
kada? nuo kada? ligi
kada?
Šiandien aš mačiau jūrą!
Iš mano
plaukų dar ir dabar byra ant popieriaus baltos
smiltelės, rodos, dar tebegirdžiu šėlstančias bangas.
Baltija
buvo neseniai po audros, putotos bangos su įtūžiu
mėtė į krantą lentgalius, dėžes ir tinklų plūdes.
Kas žino,
gal kur nuskendo žvejų laivas?.. Pareidamas net
bandžiau sudėti eilėraštį.
Pateiktajame tekste laiko aplinkybės išreikštos
prieveiksmiais
šiandien
(Kada mačiau?),
dabar
(Kada byra?),
neseniai
(Kada buvo po audros?), pusdalyviu
pareidamas
(Kada bandžiau sudėti?). Be to, laiką galima nusakyti
daiktavardžio linksniais, linksniais su prielinksniais,
dalyviais, padalyviais, žodžių junginiais (žr. lentelę).
Pagrindiniai laiko aplinkybės reiškimo būdai
Kuo reiškiama |
Pavyzdžiai |
1. Laiko prieveiksmiai
|
Akylas niekuomet nepaklysta.
Vakarop juodas debesies sparnas uždengė
saulę.
Romas tąsyk sėjo rugius.
Čia kasdien būna daug žmonių.
Šiandien man labai gera. |
2. Daiktavardžio
linksniais:
a) naudininku
b) galininku
c) įnagininku
d) vietininku
e) linksniais su
prielinksniais
|
Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.
Posėdį atidėjo ketvirtadieniui. |
Trečiadienį aš būsiu namie.
Koks smagumėlis dirbti žiemą miške!
Vidudienį pievose gęsta lapų laužai. |
Žiemos vakarais perskaičiau daug knygų.
Vincas dirbo ir naktimis. |
Darbymetyje ir akmuo kruta.
Senovėje kitaip būdavo.
Vaikystėje mėgau uogauti. |
Po darbo ir duonos pluta gardi.
Į pavasarį aruodai sparčiai senka.
Per atostogas važiuosime į Merkinę.
Bėgliai pasirodė apie vidudienį. |
3. Dalyviu,
pusdalyviu, padalyviu |
Sušilę mes toliau keliausime.
Jokūbas pasisveikinęs atsisėdo kertėje.
Valgydamas nekalbėk.
Švintant trobon atėjo Juoziokas. |
4. Žodžių junginiais |
Aštuonioliktą valandą baigiau darbą.
Prieš tris dienas buvau įkopęs į kalną.
Įpusėjus kelionei, Striukis išdrįso
prisiartinti prie savųjų rogių.
Mokykla čia veikė jau devynioliktame amžiuje. |
5. Frazeologizmais |
Aš, vaikeli, nuo mažų dienų esu pripratęs,
kad mane bartų. |