Jungtukas

1. Vartodami viename sakinyje jungtukus ir, bei, išvengiame pirmojo pakartojimo. Jungtukas ir labiau tinka jungti sakinius ir sakinio dalis, o bei – sakinio dalis.

Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai

Ir kelias varles bei rupūžes paragavę...

2. Šiek tiek skiriasi priešinamųjų jungtukų bet, tačiau, o vartojimas. Bet rodo didžiausią priešingumo laipsnį. Tačiau užima tarpinę vietą. O reiškiamas priešingumas dažniausiai būna labai silpnas.

Adomas nusišypsojo, bet nieko neatsakė.

Tačiau juo ilgiau jis spėlioja, juo darosi jam aišku, kad...

Vėjas pavargęs užmigo, o medžių lapeliai nutilę tarytum snaudžia.

1. Jungtukas ir nevartotinas stiprinamosiose konstrukcijose, kartojant intensyvumo reikšmę turintį prieveiksmį labai.

Pasižiūrėti suplaukė minios ir minios, šimtai ir šimtai (= minių minios, šimtų šimtai) žmonių.

Rašytojas labai ir labai (= labai) gerai turi mokėti gimtąją kalbą.

2. Jungdami prie pagrindinio sakinio kelis tos pačios rūšies, bet skirtingo laipsnio šalutinius sakinius, venkime juos pradėti tais pačiais jungtukais, ypač kad.

Man atrodo, kad šiuo bruožu V. Krėvė norėjo parodyti, kad (= jog) kaimo žmogui būdingas sveikas požiūris į tikrovę.

3. Jungtukas jog nevartotinas tikslo šalutiniam sakiniui prijungti.

Su apdairiu įžvalgumu Balzako motina nė piršto nepajudina, jog (= kad) kalėjimo kamera butų sūnui patogesnė ir jaukesnė.