Kiti pavadinimai

Įvairūs kiti pavadinimai rašomi pagal tokias pat taisykles kaip minėti įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimai.

1. Rūmų, salių, architektūros paminklų pavadinimai ir keliažodžių pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Luvras, Ermitažas; Baltieji rūmai, Žiemos rūmai, Baltoji salė, Gintaro muziejus, Aušros vartai, Vilniaus rotušė, Kauno sporto halė.

2. Dokumentų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Taikos dekretas, Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis, Versalio taikos sutartis. Jei pavadinimas prasideda geografiniu pavadinimu, didžiosiomis raidėmis rašomas tik tas pavadinimas: Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, bet Valstybinės kalbos įstatymas.

Ypatingos reikšmės dokumentų visi žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis: Lietuvos Statutas, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat Šventasis Raštas.

3. Valstybės apdovanojimų ir premijų pavadinimų pirmasis žodis (ar priekyje esantis geografinis pavadinimas) rašomas didžiąja raide: Vyčio kryžiaus ordinas, Garbės legiono ordinas, Lietuvos nacionalinė premija, Lietuvos Respublikos valstybinė premija – Valstybinė premija.

Jei apdovanojimo pavadinimas yra su kabutėmis, didžiąja raide rašomas šio pavadinimo pirmasis žodis: „Laisvės varpo“ medalis, medalis „Už narsumą“.

Pastabos. 1. Garbės ar padėkos raštų ir garbės vardų bei laipsnių pavadinimai rašomi mažąja raide, išskyrus tuos atvejus, kai jie prasideda tikriniu vardu ar pavadinimu: padėkos raštas, garbės raštas (bet Vilniaus universiteto garbės raštas), sporto meistras, mokslų daktaras, habilituotas daktaras, profesorius.

2. Pareigūnų ir užsienio šalių valdovų pavadinimai rašomi mažąja raide: prezidentas, ministras, rektorius, direktorius, senatorius, karalius, šachas, chanas.

4. Svarbių istorinių įvykių ir epochų pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Balandžio konferencija, Šiaurės karas, Pirmasis pasaulinis karas, Dvidešimtosios olimpinės žaidynės, Renesansas, Šviečiamasis amžius.

Pastaba. Stilių, pasaulėžiūrų, išskiriamosios reikšmės neturinčių epochų ir įvykių pavadinimai rašomi mažąja raide: barokas, gotika, rokokas, renesansas (kaip stilius); humanizmas, materializmas; antika, viduramžiai, akmens amžius; pilietinis karas, kryžiaus karai.

5. Švenčių pavadinimai ir keliažodžių pavadinimų pirmasis žodis rašomas didžiąja raide: Velykos, Kalėdos, Joninės; Naujieji metai, Vasario 16-oji, Motinos diena, Gedulo ir vilties diena.

6. Simboliniai į kabutes paimti pavadinimai rašomi didžiąja raide, o jei jie susideda iš kelių žodžių, didžiąja raide rašomas pirmasis jų žodis. Be įstaigų, įmonių, organizacijų  ir apdovanojimų , taip rašomi:

a) spaudinių ir meno kūrinių pavadinimai: „Metai“ (žurnalas) ir žurnalas „Metai“, „Kultūros barai“, „Šiaurės Atėnai“; „Metai“ (poema), opera „Pilėnai“, romanas „Baltaragio malūnas“, baletas „Ant marių kranto“, eilėraštis „Kur bėga Šešupė“;

b) mašinų ir mechanizmų markių ir firminiai prekių pavadinimai: televizorius „Tauras“, šaldytuvas „Snaigė“, saldainiai „Paukščių pienas“; automobilis „Latvija“, šildymo katilas „Beržas-4“, automobilis „Audi 110“.

Pastaba. Kitų kalbų simboliniai spaudinių ir firmų pavadinimai, kurie originalo kalba rašomi nelotyniško pagrindo rašmenimis, perrašomi lietuviškomis raidėmis, o rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis – paliekami originalo rašybos: „Trud“, „Mosfilm“, „Moskvič“, „Vostok“, „Novyj mir“; „Karogs“, „I'Humanite“, „Renault“, „Electrolux“, „General Motors“.