Kalbos
priemonių konkurencijos sąvoka
Š. Bali yra pateikęs tokį
pavyzdį: kalbančiojo asmens noras, kad pašnekovas išeitų iš
kambario, galįs būti išreikštas taip: Aš noriu (reikalauju),
kad jūs išeitumėte. Aš jums siūlau (įsakau)
išeiti. Jums reikia išeiti. Jūs
turite išeiti. Išeikite! Už durų!
Lauk! Tie visi pasakymai aptariamoje situacijoje ir yra
konkurentai.
Kalbos išraiškos
priemonės, iš kurių konkrečiame kalbos akte renkamasi, yra
vadinamos įvairiai. Š. Bali gramatinės raiškos priemones,
kurios, turėdamos bendrą funkciją, gali pakeisti viena kitą,
vadino funkciniais ekvivalentais. Panašiais atvejais bene
plačiausiai vartojamas sinonimų (ypač stilistinių
sinonimų) terminas. Tačiau, sinonimo terminas
leksikologijoje ir gramatikoje jau turi apytiksles ribas
(siauresnes negu aptariamieji atvejai), ir vargu ar būtų
tikslinga jas be galo plėsti. Pastaruoju metu čekų ir vokiečių
kalbininkų panašiems atvejams vartojami žodžiai konkurencija,
konkurentai. Jie gerai išreiškia sąvokos esmę: visos kalbos
priemonės, patenkinančios konkretų bendravimo poreikį (pvz.,
poreikį nusakyti priežasties santykius), tarp savęs savotiškai
konkuruoja, kol kalbantysis asmuo iš jų pasirenka vieną.
Konkurentai yra kalbos priemonės, konkrečiame kalbos akte
išreiškiančios tą pačią bendrąją komunikatyvinę intenciją
(tikslą, ketinimą, užduotį) ir todėl galinčios viena kitą
pakeisti. Tarp konkurentų gali būti semantinių, emocinių bei
funkcinių skirtumų, bet jie nėra tokie dideli, kad trukdytų
įgyvendinti pagrindinę komunikatyvinę intenciją.
Konkuruoti tarp savęs gali
įvairūs kalbos vienetai: žodžiai, jų formos, sintaksinės
konstrukcijos. Leksinę konkurenciją galima iliustruoti tokiu
pavyzdžiu. Daiktavardis žvaigždė neturi sinonimų, t. y.
tos pačios bei artimos reikšmės žodžių, galinčių jį pakeisti. O
Maironio eilėraštyje Užmigo žemė tam žodžiui pakaitas sukurtas
tai metaforinė perifrazė dangaus akys: Užmigo žemė, tik
dangaus negęsta akys sidabrinės. Metafora čia
nukonkuravo tiesioginę nominaciją (plg. Užmigo žemė, tik
negęsta žvaigždės sidabrinės), šiuo atveju toji
metafora leksinis konkurentas.
Sintaksinę konkurenciją
iliustruoja pateiktoji Š. Bali konkurentų eilė. Dar pavyzdys.
Šaukti vaikus pietų motina gali taip: Vaikai, pietūs gatavi,
eikite valgyti. Vaikai, eikite pietų. Vaikai,
pietauti! Vaikai, pietūs! Pietų!
Vaikai!
Tarpusavyje konkuruoja ir
tų pačių, ir skirtingų kalbos pakopų vienetai: žodis su žodžiu,
žodis su žodžių junginiu, sakinys su jaustuku, net pasakymas su
nutylėjimu, elipse. Sakinį Kaip aš pavargau! gali atstoti
jaustukas Fu!, raginimą nutilti reiškia ir asmeninis
sakinys Nutilk!, ir eliptinis sakinys Tylos!, ir
jaustukai Cit! Tss! Jaustukas nėra semantinis sakinio
ekvivalentas, sinonimas, nes jis neišreiškia denotato (sakinio
denotatas yra kalbamoji situacija), bet jaustukas gali išreikšti
tą pačią bendrąją komunikatyvinę intenciją (pateiktuose
pavyzdžiuose pavargimo nuorodą ir raginimą nutilti), todėl jis
būna sakinio konkurentas.
Praktinės stilistikos reikalui būtų ypač naudinga aprašyti
konkurentų eiles einant iš tipinių kalbos situacijų, bet
lietuvių kalbos išraiškos priemonių konkurencija šiuo atžvilgiu
beveik netyrinėta. Ligšiolinis stilistikos mokslo patyrimas
rodo, kad būdingiausi konkurencijos nariai yra variantai,
sinonimai ir figūros.