|
Jungtukas
Jungtukas yra nekaitoma
kalbos dalis, kuri jungia sakinio dalis arba sakinius.
Dažniausiai vartojami šie
jungtukai: ir, bei, bet, o, tačiau, kad, jog, kai, kol, jei,
jeigu, nes, kadangi, kaip, nors, ar, arba, t. y. (tai yra)...
Sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai
Jungtukai skirstomi į
sujungiamuosius ir prijungiamuosius.
Jungtukai ir, bei, o,
bet, tačiau, arba, ar, todėl yra sujungiamieji. Jie
jungia vienarūšes sakinio dalis arba sakinius.
Ji tylėjo, ir aš
nieko nesakiau.
Važiavome geru, bet
kalnuotu vieškeliu.
Sujungiamieji jungtukai,
jungdami lygiaverčius sakinių dėmenis, rodo skiriamuosius,
priešpriešinius, aiškinamuosius, sudedamuosius santykius.
Sudedamieji jungtukai
yra: ir, ir... ir, bei, čia... čia, nei... nei, tai...
tai, tiek... tiek ir kt.
Priešpriešiniai
jungtukai yra šie: bet, bet vis dėlto, bet užtai, bet
kad, ne tik.. bet (ir), ne tik kad... bet (ir),
bet tik, o, o tačiau, užtai ir kt.
Skiriamieji jungtukai:
ar, ar... ar, arba, arba... arba.
Aiškinamieji
(paremiamieji) jungtukai:
būtent, tai yra, kaip antai, destis, tai.
Jungtukai kad, jog,
kai, kol, jei, jeigu, nes, kadangi, nors... yra
prijungiamieji. Jie prijungia priklausomus sakinius, kurie
paprastai atsako į sakinio dalies klausimą.
Niekad nemaniau, kad
galima taip pasiilgti namų.
Kai buvome maži,
dažnai atbėgdavome čia pažaisti.
Pagal tai, kokius
šalutinius dėmenis jungia, jie skirstomi į laiko, priežasties,
sąlygos, tikslo, nuolaidos ir lyginimo jungtukus.
Laiko reikšmės
jungtukai yra šie: kai, kada, kol, iki, ligi, vos, tik
ir kt.
Priežasties jungtukai
yra: nes, kadangi, kadangi... tai, dėl to kad.
Sąlygos jungtukai
yra jei, jeigu.
Tikslo jungtukai:
idant.
Nuolaidos jungtukai:
nors (ir), nors... bet, nors... tačiau, tegul (ir)...
bet, kad ir ir kt.
Lyginamieji jungtukai:
kaip, lyg, tarytum, negu, juo... juo ir kt.
Jungiamąją galią dar turi
santykiniai įvardžiai, įvardinės kilmės prieveiksmiai bei jų
samplaikos.
Jungtukų klasifikacija
Pagal funkciją |
Pagal sandarą |
sujungiamieji |
prijungiamieji |
sudeda-
mieji |
priešprie-
šiniai |
skiria-
mieji |
aiškina-
mieji |
laiko |
priežas-
ties |
sąlygos |
tikslo |
nuolaidos |
lygina-
mieji |
nereikš-
miniai |
Vientisiniai |
ir, bei, nei |
bet(gi), ar(gi),
o(gi), tačiau, tik, tiktai |
ar, arba |
tai, taigi, tad |
kai, kada, iki, lig(i),
kol, vos, tik |
nes,
kadangi |
jei, jeigu, nebent |
idant |
nors,
tegu(l) |
kaip, lyg, tartum, tarytum,
tarsi, it, negu, nekaip, nei, nelyginant |
kad, jog |
Sudė-tiniai
|
Vieniniai |
|
vis dėlto, vis tiek, užtat,
o betgi, o tačiau, o vis dėlto, bet vis dėlto, bet užtat |
|
|
kai tik, kada tik, lig(i) tik, kol tik,
vos tik, iki kol(ei) |
|
|
|
kad ir, nors ir, tegul ir |
lyg tarytum, lyg kaip, lyg
kad, kaip kad, nelyginant kaip, negu kad |
tai kad, taip jog |
Nevie-
niniai |
Karto-
jamieji |
ir...
ir...,
čia...
čia...,
nei...
nei...,
tai...
tai...,
tiek...
tiek..., |
|
ar...
ar...,
arba...
arba..., |
|
|
|
|
|
|
|
|
Poriniai |
|
|
|
|
kai...tai, kai...taip, kai
tik...tai ir, iki...tai, kada...tai, kol...tai |
kadangi...tai,
kadangi...tad |
jei(gu)...tai,
jei(gu)...tai ir |
|
nors (ir)...(tačiau,
nors (ir)...o, nors (ir)...bet
(vis dėlto), nors (ir)...vis
tik, kad ir...tačiau, kad ir...o, kad ir...bet (vis
dėlto), kad ir...vis dėlto, kad ir...tai, tegul
(ir)...bet (vis dėlto),
tegul (ir)...tai |
juo...juo, juo...tuo,
kuo...tuo |
kad...tai, kad...tad |
Jungtukų struktūra ir vartojimas
Jungtukų yra paprastų (ir, o, bei, bet) ir galimų sieti
su kitomis kalbos dalimis įvardžiais (jei, jog, kad,
kadangi, kai), dalelytėmis bei prieveiksmiais (ar,
lyg, kaip, tartum, kiek, nors). Kilmę galima
nustatyti tik istoriškai.
Dažniausiai prie jungtukų šliejasi dalelytės, prieveiksmiai,
kiti jungtukai ir sudaro jungiamąsias žodžių samplaikas: o
tačiau, o bet, bet ir, ir vis dėlto, kai tik, kada tik, nors
ir, kad net, vos tik ir kt.
Pagal
vartojimą jungtukai skiriami į vieninius,
kartojamuosius, porinius (arba dvigubus).
Vartojami po vieną yra vieniniai: Tu išburk, iškukuok,
jei gali, šimtą metų mažam žmogeliui. Ryt rytą joms
(moterims) vėl reiks atvažiuoti su valgiu, ir viskas
kartosis iš naujo. Pinigai tai sunki našta, pasakė
daktaras, bet smagu, kad dėl jų netenka laužyti galvos.
Jungtukai, kartojami drauge su jungiamomis dalimis, vadinami
kartojamaisiais (ar... ar, ir... ir, nei... nei, čia...
čia, taip... taip): Ir klupo žirgas, ir nupuolė Ilgis nuo
žirgo, kai vakaras temdė girią. Nei meilės, nei laimės aš
tau nepavydžiu. Kad jis žmogui į akis nežiūri, o vis arba
pro šalį, arba po kojų. Ar giedros išaušta pavasario
dienos, ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos, ar dreba nuo
šalčio apleistos rugienos, mums savo tėvynė graži visados.
Jungiamųjų žodžių samplaikos, kurių viena dalis esti vienoje, o
kita kitoje jungiamojoje sakinio dalyje, vadinamos
poriniais jungtukais (arba dvigubais). Tai yra viena
sintaksinė struktūra, viena jos funkcija, bet morfologiškai tai
atskiri žodžiai (ne tik..., bet ir...; tik..., o...; kad...,
tai...; juo...,
juo...; kuo..., tuo...; kiek..., tiek...; kaip..., taip...;
jei..., tai...; nors..., bet...
ir kt.): Per kelias kartas mes paveldėjome ne tik pavardę,
bet ir amatą. Yra pastebėta, kad juo žmonės didesni, juo
jie žiauresni. Kad katės lotų, tai šunų nereikėtų.
Naujybiniais laikome
tokius jungtukus, kurie aiškiai kilo iš kaitomųjų kalbos dalių,
senybiniai jungtukai yra paveldėti nekaitomi žodžiai.
|
|
|