Įvardžiuotinių formų galūnių rašyba
Vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai,
kelintiniai skaitvardžiai, kai kurie įvardžiai, dalyviai gali
turėti įvardžiuotines formas. Įvardžiuotinės formos susidarė,
paprastosioms formoms susiliejus su įvardžiais jis, ji.
(Tai paprasčiausias aiškinimas. Iš tikrųjų tas susiliejimas
sudėtingas, vyko seniai, jį nagrinėja istorinė gramatika):
baltas+jis baltasis; balta+ji baltoji;
pirmas+jis pirmasis; pirma+ji pirmoji;
manas+jis manasis; mana+ji manoji;
einantis+jis einantysis; einanti+ji
einančioji.
Daugiausia kalbama apie įvardžiuotinius
būdvardžius. Analogiškai galima kalbėti apie kitų įvardžiuotinių
formų vartojimą ir rašybą.
Įvardžiuotiniai būdvardžiai išskiria daiktą iš
kitų tos pačios rūšies daiktų arba vieną daiktų rūšį iš kitų
rūšių:
Gyveno du broliai: vienas protingas, antras
kvailas. Protingasis išvarė kvailį iš namų.
Be baltojo gandro, mūsų krašte
sutinkamas juodasis gandras.
Rašyba.
Įvardžiuotinės formos turi dvigubas galūnes. Vyriškosios gimines
vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke rašomos dvi
nosinės raidės: gražųjį, gražiųjų;
antrąjį, antrųjų; manąjį, manųjų; einantįjį, einančiųjų.
Moteriškosios giminės įvardžiuotinių formų
vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke rašoma viena
nosinė raidė: gražiąja, gražiąsias;
antrąja, antrąsias; manąja, manąsias; einančiąja, einančiąsias.
Vienaskaita |
Daugiskaita |
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
Vyriškoji giminė |
Moteriškoji giminė |
V.
K.
N.
G. -ąjį (-iąją), ųjį, -įjį
Įn.
Vt. |
V.
K.
N.
G. -ąją (-iąją)
Įn. -ąja (-iąja)
Vt. |
V.
K. -ųjų (iųjų)
N.
G.
Įn.
Vt. |
V.
K. -ųjų (-iųjų)
N.
G. -ąsias (iąsias)
Įn.
Vt. |