Įvardžio ir daiktavardžio ryšiai
Kokios yra daiktavardžio
keitimo įvardžiu sąlygos? Daiktavardį keisti įvardžiu reikia
taip, kad būtų aišku, kokio daiktavardžio pakaitalu jis eina.
Kad įvardis nepakenktų kalbos aiškumui, jis turi sutapti su tuo
daiktavardžiu, kurį kontekste pavaduoja, gimine ir skaičiumi
(linksniu nebūtinai):
Sūrių malka iš
tų klebono šeimyna maitinsis, duos valgyti, virs
pyragiukus, kitus sudžiovins ilgesniam laikui, jie
nepasens.
Troba iš karto
prisipildė tirštų sutemų, balkšėjo tiktai jos langai ir
lyg vaiduoklis šmėsavo krosnis.
Įprasta tokia tvarka:
pirmas vartojamas daiktavardis, o po jo įvardis, kuris
signalizuoja skaitančiajam ar klausančiajam, ką šis
privalo turėti galvoje, norėdamas suprasti mintį. Retais
atvejais nukrypstama nuo šio logikos reikalavimo, ir pirmas
pavartojamas įvardis, o tik po jo daiktavardis:
Kaime nebuvo gyvo
žmogaus. Vietoj šunų lojimo, į kurį jis atsiliepdavo
anksčiau, kaleno kulkosvaidis. Vebras pamiršo net savo
balsą. Vakarais atsitūpdavo ant sudegusio namo pamato ir
saugodavo pelenus.
Tokią vartoseną galima
paaiškinti atitinkama kontekstine situacija: įvardis, pavartotas
prieš daiktavardį, šiuo atveju neklaidina.
|