Padalyvių, pusdalyvių, dalyvių
vartojimas
Padalyviai
Pusdalyviai
Dalyviai
Dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai yra
neasmenuojamosios veiksmažodžio formos. Šių formų taisyklingumas
rūpi morfologijai: ar moteriškosios giminės pusdalyvių
daugiskaita turi būti šnekučiuodamosi, ar
šnekučiuodamosios; kur labiau tinka veikiamojo dalyvio
vyriškosios giminės dalyvis dirbąs, o kur dirbantis
ir pan. O ar taisyklingai su dalyviais, pusdalyviais,
padalyviais sudaromi ir vartojami žodžių junginiai bei sakiniai,
labiau domisi sintaksė. Čia būna nemaža klaidų. Daugiausia jų
daroma vartojant padalyvius.
Padalyviai
Padalyvis tai neasmenuojamoji ir
nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir
prieveiksmio ypatybių. Kalboje padalyviai dažniausiai būna
esamojo laiko (esant, rašant, tylint) ir būtojo
kartinio laiko paprastai su priešdėliais (at ėjus,
parašius, nutilus).
Dėl buvusio rusų kalbos poveikio (ši kalba turi
tik formą, artima lietuvių padalyviui, o neturi artimos
pusdalyviui) padalyviai per daug plito ir dabar stumia iš kalbos
pusdalyvius, dalyvius, kitas raiškos priemones. Šios klaidos
dažnos ir didelės.
Kur padalyviai tinka?
Padalyvis visada tinka beasmeniuose sakiniuose:
Sergant reikia gulėti. Dirbant reikia (būtina,
svarbu...) susikaupti. Padirbėjus gera (malonu,
būtina, sveika...) pailsėti.
Asmeniniuose sakiniuose padalyvis yra
taisyklingas tik tada, kai pagrindinį veiksmą atlieka vienas
veikėjas, o šalutinį aplinkybinį kitas, pasakytas naudininku:
Vaikui sergant, motina jaudinasi. Vaikui pasveikus,
motina apsidžiaugė. Čia pagrindinis veikėjas motina
vienu atveju jaudinasi, kitu džiaugiasi, o kitas veikėjas
vaikas, pasakytas subjekto naudininku, vienu atveju serga,
kitu pasveiksta.
Asmeniniuose sakiniuose padalyvis yra klaidingas,
jei ir pagrindinį, ir šalutinį aplinkybės veiksmą atlieka tas
pats veikėjas.
Vietoj tokio klaidingai pavartoto esamojo laiko
padalyvio reikia pusdalyvio: Skaitydamas (ne
Skaitant) mokinys suklydo (mokinys atlieka du
veiksmus: ir skaito, ir suklysta; skaitymas šalutinis
aplinkybinis veiksmas, reikštinas pusdalyviu). Dirbdamas
(ne Dirbant) susižeidžiau (aiškiai numanomas
veikėjas aš ir dirba, ir susižeidžia). Gal norite
sustiprinti raumenis irkluodami (ne irkluojant)?
Baigdama (ne Baigiant) pasakysiu štai ką.
Tačiau būtų gerai beasmeniuose sakiniuose: Skaitant
reikia neskubėti. Dirbant negalima blaškytis.
Irkluojant sustiprinami raumenys. Baigiant malonu
pasakyti šiai ką. Pirmojo asmens vardu rašomi įsakymai
formuluojami taip: Atsižvelgdamas, vadovaudamasis,
remdamasis... (ne
Atsižvelgiant, vadovaujantis, remiantis...) įsakau: ...
Netinkamai pavartotą esamojo laiko padalyvį
kartais tikslingiau keisti ne pusdalyviu, o kitaip: Koncernas
pristabdys gamybą sumažinant (= ir sumažins)
perdirbamos naftos kiekį. Raginama neskubėti parduoti žeme
užsieniečiams nustatant (= ir nustatyti)
penkerių metų pereinamąjį laikotarpį.
Būtojo laiko padalyvis klaidingai pavartojamas
vietoj būtojo laiko veikiamojo dalyvio. Sakytina: Atvykę
(ne Atvykus) mes apžiūrėjome miestą. Susėdusios
(ne Susėdus) jos ėmė tartis. Parašę (ne
Parašius) patikrinkite. Pavalgęs (ne
Pavalgius) privalai nunešti indus. Tačiau gerai
beasmeniuose sakiniuose: Atvykus
reikėjo įsikurti. Susėdus jau buvo galima tartis.
Parašius reikia (svarbu, būtina...)
patikrinti. Pavalgius nunešami indai.
Padalyvio valdomas žodis negali sutapti su
sakinio veiksniu arba papildiniu, nes toks sakinys neaiškus ir
nestilingas subjektas be reikalo kartojamas: Jam išėjus,
jis buvo sulaikytas (gal išėjo vienas, o buvo sulaikytas
kitas asmuo? Jei tas pats, tai: Išėjęs jis buvo
sulaikytas). Žiūrovai, juos įleidus į stadioną (=
Žiūrovai, įleisti į stadioną), sės į savo vietas.
Vaismedį prižiūrint, jis (= Prižiūrimas vaismedis)
gerai auga. Vežant jį (= Vežamas) į
zoologijos sodą, žvėrelis paspruko. Kaip matome, čia tinka
ne padalyviai, o dalyviai.
Padalyvis netinka tam tikruose šalutiniuose
sakiniuose su jungtukais kad, jei(gu).
Sakytina: Kad pagerintume, norėdami pagerinti (ne
Kad pagerinus) padėtį, turime imtis priemonių. Kad
sutaupytume, norint sutaupyti (ne Kad sutaupius)
lėšų, reikės mažinti išlaidas. Jeigu pasistengsime,
pasistengtume (ne jeigu
pasistengus), suspėsime viską padaryti.
Kartais padalyvių vartojimo klaidos mažesnės, bei
vis tiek vengtinos.
Geriau nevartoti esamojo laiko padalyvių su
naudininku, kur labiau tinka veikėjo kilmininkas su
neveikiamuoju dalyviu. Įprasčiau: Vaikai dirba mokytojų
vadovaujami (ne vadovaujant mokytojams).
Choras, diriguojamas autoriaus (ne diriguojant
autoriui), dainavo gražiai. Tos firmos veikė nusikalstamų
grupuočių prižiūrimos (ne
prižiūrint nusikalstamoms grupuotėms).
Įprasčiau Tėvo prašomas arba
Tėvo prašymu (ne Tėvui prašant) aš taip
padariau. Visa tai pertvarkyta valdybos nutarimu (ne
valdybai nutarus).
Padalyvio (paprastai su galininku) reikėtų
nevartoti požymiui reikšti. Geriau: Atlikti dideli pajūrio
tvarkymo darbai (ne darbai tvarkant pajūrį).
Jis apdovanotas už jaunimo ugdymo nuopelnus (ne už
nuopelnus ugdant jaunimą). Remiame jų pastangas
puoselėti (ne puoselėjant) kultūrą. Imtasi
priemonių nusikalstamumui stabdyti (ne
stabdant nusikalstamumą).
Nusakant lyginimo santykius, geriau vartoti
sustabarėjusią bendratį palyginti negu padalyvius
palyginant, palyginus: Pajamos, palyginti (ne
lyginant, palyginant, palyginus) su išlaidomis,
gana menkos. Ši vasara palyginti (ne palyginus)
šilta (gyviau Ši vasara gana šilta).
Pusdalyviai
Pusdalyvis tai neasmenuojamoji ir
nelinksniuojamoji, bet turinti abi gimines ir abu skaičius
veiksmažodžio forma (bėgdamas, -a; bėgdami, -os; kalbėdamas,
-a; kalbėdami, -os).
Pusdalyvis rodo šalutinį veiksmą, kurį veikėjas
atlieka kartu su pagrindiniu: Ėjau dainuodamas
(veikėjas aš tuo metu ir eina, ir dainuoja; čia lyg
svarbiau ėjimas, o dainavimas labiau šalutinis veiksmas).
Eidamas dainavau (čia kiek svarbiau dainavimas, o
ėjimas šalutinis aplinkybės veiksmas).
Pusdalyvio vartojimo klaidos nėra dažnos. Jų
pasitaiko dvejopų.
Pirmiausia pusdalyvis netinka nusakyti tokiam
aplinkybės veiksmui, kuris vyksta ne tuo metu kaip tarinio
veiksmas (tokių klaidų daug buvo daroma sovietmečiu, dabar jos
palyginti retos). Dažniausiai klystama parenkant pusdalyvį, kai
jo nusakytas veiksmas vyksta vėliau negu tarinio veiksmas, pvz.:
Jaunuolis įstojo į mokyklą įgydamas techniko specialybę.
Atrodo, tarsi šią specialybę įgijo įstodamas, bet juk turėjo
įstoti, mokytis, baigti mokyklą ir tik tada įgijo. Tokį veiksmų
nuoseklumą geriausiai perteikia vienarūšiai tariniai:
Jaunuolis įstojo į mokyklą ir įgijo techniko
specialybę. Panašiai vartotina: Mes susibūrėme
į chorą ir dažnai koncertavome (ne susibūrėme į
chorą dažnai koncertuodami). Valdžia jį suseka ir
įkalina (ne suseka įkalindama). Jis smagiai
leido laiką Nidoje, o savaitgaliais grįždavo į
Vilnių (ne savaitgaliais grįždamas į Vilnių).
Pusdalyvio veiksmas negali vykti ir anksčiau negu tarinio
veiksmas, pvz.: Mirė Monika ankstų rytą, prieš tai
ištarusi (ne ištardama):
Vyturėliai virva.
Pusdalyvis netinka nusakyti ir tokiam aplinkybės
veiksmui, kurį atlieka kitas veikėjas (tai gana nauja, bet
spaudoje vis dažnėjanti klaida), pvz.: Eidamas namo, jis buvo
sužalotas. Jį sužalojo kitas ar kiti, todėl sakytina
Einantį namo jį sužalojo arba Kai jis ėjo
namo, buvo sužalotas. Tačiau gerai Eidamas namo,
jis susižalojo (pats!). Panašios klaidos: Siautėdamas
(= Siautėjantis) chuliganas buvo sulaikytas.
Švęsdamas (= Kai šventė) savo
penkiasdešimtmetį, viloje buvo užpultas generolas. Išeidamas
(= Kai ėjo) iš teatro, buvo nušautas ministras
pirmininkas (arba Ministrą pirmininką nušovė išeinantį
iš teatro).
Kitos pusdalyvio vartojimo klaidos labiau
atsitiktinės. Persistengus ar per neapsižiūrėjimą pusdalyvis
kartais pavartojamas vietoj esamojo laiko padalyvio arba
kitokios raiškos, pvz.: Ir Lietuvoje yra padedančių
ne bet kaip, o dovanodami (= dovanojant arba
dovanojančių) tūkstančius (gyviau: yra
padedančių padeda ne bet kaip, o dovanodami arba
dovanoja tūkstančius); yra padedančių pasakyta
apibendrintai, o padeda asmeninė forma, ir pusdalyvis
jau tinka). Ši komanda kovoja dėl pirmos vietos nugalėdama
Serbijos komandą (neaišku; greičiausiai nugalėjo Serbijos
komandą ir kovoja dėl pirmos vietos). Nebūdami labai
griežti (geriau Kad ir arba Nors
(ir) nebuvo labai griežti),
tėvai vis dėlto neleido sūnui daryti bet ką.
Dalyviai
Dalyvis tai iš veiksmažodžio kamieno daroma
linksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir
būdvardžio ypatybių.
Dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir
neveikiamuosius. Veikiamųjų dalyvių dažnas esamasis (dirbąs,
-anti arba dirbantis, -i) ir būtasis kartinis
laikas (dirbęs, -usi), retesnis būtasis dažninis
(dirbdavęs, -usi; paprastai vartojamas tik vardininkas),
visiškai retas būsimasis laikas (dirbsiąs, -ianti arba
dirbsiantis, -i). Neveikiamųjų dalyvių dažniausias
esamasis (dirbamas, -a) ir būtasis laikas (dirbtas,
-a), visiškai retas būsimasis laikas (dirbsimas,
-a; išskyrus tik būsimas, -a), o būtojo
dažninio laiko išvis nėra.
Kartais veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai
pavartojami netinkamai, o retkarčiais jų vartosenos ribos nelabai ryškios.
Neveikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas
savaime atsirandančiai būsenai ar savaiminei, be pašalinio
poveikio kilusiai ypatybei reikšti čia reikia veikiamojo
būtojo laiko dalyvio: Ligoniui padažnėjęs pulsas,
padidėjęs kraujospūdis (ne padažnintas, padidintas,
jeigu tyčia niekas nedažnino, nedidino; tačiau visiškai
taisyklinga padidinta stipendija, pagerintas maistas
tai žmonių veiklos rezultatas). Jam pasunkėjęs (ne
pasunkintas ar apsunkintas) rijimas,
sumažėjęs (ne sumažintas) skrandžio
rūgštingumas. Širdies plakimas pagreitėjęs (ne
pagreitintas). Odos paviršiuje matyti išsiplėtusios
(ne išplėstos) venos. Kartais tokie ne vietoje
pavartoti neveikiamieji dalyviai keistini būdvardžiais arba
kitaip: Tai lėto, lėtesnio (ne sulėtinto)
mąstymo (dar geriau lėčiau mąstantys) vaikai. Čia
didelio, didesnio (ne padidinto) tikslumo
(geriau tikslesnės, labai tikslios)
staklės.
Ir atvirkščiai: netinka veikiamieji dalyviai, o
reikia neveikiamųjų, kai reiškiama savybė daikto, kuris dalyvio
veiksmo neatlieka: Įvertinkime, šį pasiaukojamą
(ne pasiaukojantį) žygdarbį (gali būti tik
pasiaukojantis žmogus). Užimtos visos sėdimos
(ne sėdinčios) vietos (vieta negali sėdėti; gali
būti sėdinčios žiūrovės). Pradėtos rengti
sėdimosios (ne sėdinčios) demonstracijos. Jis
dirba vadovaujamą (ne vadovaujantį) darbą)
(bet vadovaujantis darbuotojas).
Turi būti profilinis (ne
profiliuojantis ar profiliuotas) mokymas,
komplektinės arba komplektuojamosios,
komplektavimo (ne komplektuojančios)
detalės.
Nusakant tam tikrų dalykų paskirtį, geriau (taip
yra iš senovės) vartoti neveikiamuosius dalyvius: Čia
raminamieji (ne raminantieji) vaistai,
gydomosios (ne gydančiosios) žolės. Buvo
padėta sprogstamoji (ne sprogstančioji)
medžiaga. Pastatyti įspėjamieji (ne įspėjantieji)
ir draudžiamieji (ne draudžiantieji)
ženklai. Tai spręs vykdomoji (ne vykdančioji)
valdžia. Jaunimas turi vengti svaiginamųjų arba
svaigiųjų (ne svaiginančiųjų) gėrimų.
Sakoma: siuvamoji (ne siuvančioji ar
siuvimo) mašina (pasakymas siuvamoji mašina už
siuvimo mašina pranašesnis ir tradiciškumu, vartosenos
paplitimu, ir tuo, kad šis dalyvis daiktavardėja ir galima
verstis vienu žodžiu, plg. turiu siuvamąja);
valgomasis (ne valgymo ir juo labiau ne
valgantysis) šaukštas; miegamasis (ne
miegojimo ir juo labiau ne miegantysis) kambarys.
Tik kai reikia kokius dalykus pagal jų funkciją supriešinti,
skiriame sukantysis velenas (kuris suka) ir sukamasis
velenas (kurį suka).
Gana dažnai netinkamai pavartojami būtojo laiko
veikiamieji dalyviai, kur reikia paprastos asmenuojamosios
veiksmažodžio formos. Kodėl, pavyzdžiui, negerai: Pusfinalį
laimėjo mūsų komanda, patekusi į finalą? Išeitų, jau
patekusi į finalą ji laimėjo pusfinalį, bet juk pirma turėjo
laimėti pusfinalį, tik tada pateko į finalą. Čia geriausiai
tinka vienarūšiai tariniai: Pusfinalį laimėjo mūsų
komanda ir pateko į finalą. Panašiai vartotina: Ji
nugalėjo varžybose ir iškovojo (ne
iškovojusi, nelabai tiks ir iškovodama) medalį.
Jis rungtyniavo sėkmingiausiai įmetė
(ne įmetęs) 25 kartus (tačiau bus gerai:
Įmetęs 25 kartus, jis padėjo komandai laimėti pirma
įmetė, paskui paaiškėjo, kad laimėta). Puikiai rungtyniavo
mūsiškiai pelnė (ne pelnę) 93
taškus. Kilo penki gaisrai ir padarė (ne
padarę) daug nuostolių. Pakilo raketos ir
numušė (ne numušusios) lėktuvą. Kalbėjo
direktorius ir ragino, įmanoma ir ragindamas
(ne paraginęs) dirbti
kūrybiškiau.
Nusakant ypatybę, vienalaikę kad ir su praeities
veiksmu, paprastai vartotini esamojo, o ne būtojo laiko, kaip
kad yra rusų kalboje, veikiamieji dalyviai: Pasislėpiau už
priešais sėdinčių (ne sėdėjusių) žmonių
(jeigu nebesėdi, už jų nepasislėpsi), Pamačiau ravinčią
(ne ravėjusią) moterį (ravėjusi moteris jau
gali prie šulinio rankas plautis). Jie trėmė ten
gyvenančius (ne gyvenusius) žmones (jeigu
ten nebegyvena, kaip iš ten beištremsi). Pajutome ore
tvyrantį (ne tvyrojusį) keistą kvapų
(tvyrojusio nebepajusi). I.ūždamas tiltas gali nugramzdinti į
upę tuo metu ant tilto esančius (ne buvusius)
žmones (buvusiems, t. y. nuėjusiems nuo tilto, pavojus
nebegresia). Tačiau gerai: Knyga supažindina su Lietuvos
knygnešiais, platinusiais Aušrą ir Varpą (knyga
išėjo neseniai, o knygnešiai spaudą platino seniai ir jau yra
mirę).
|