|
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Aplinkybės
gali būti reiškiamos ne tik atskirais dalyviais, pusdalyviais ar
padalyviais, bet ir drauge su jiems priklausomais savarankiškais
žodžiais.
|
Aplinkybės,
išreikštos dalyviais, pusdalyviais ir padalyviais |
Aplinkybės,
išreikštos dalyviais, pusdalyviais ir padalyviais,
turinčiais priklausomų žodžių |
|
Liudas pribėgęs
kažką pasakė.
Kada pasakė?
pribėgęs. |
Liudas,
pribėgęs prie vairuotojo, kažką pasakė.
Kada pasakė?
pribėgęs prie vairuotojo. |
|
Mirktelėjo
žvaigždutė danguje pritardama.
Kaip mirktelėjo?
pritardama. |
Mirktelėjo
žvaigždutė danguje, pritardama darbščiajam geniui.
Kaip mirktelėjo?
pritardama darbščiajam geniui. |
|
Grįžus
reikėjo pailsėti.
Kada reikėjo
pailsėti? grįžus. |
Grįžus iš
tokios varginančios kelionės, reikėjo pailsėti.
Kada reikėjo
pailsėti? grįžus iš tokios varginančios kelionės. |
Aplinkybės,
išreikštos dalyviniais, pusdalyviniais ar padalyviniais žodžių
junginiais, vadinamos išplėstinėmis dalyvinėmis, pusdalyvinėmis
ar padalyvinėmis aplinkybėmis.
Išplėstinės dalyvinės,
pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
gali būti skiriamos kableliais arba visai neskiriamos.
 |
