Infinityviniai sakiniai
Infinityvinių (lot. infinitivus ,,bendratis) sakinių
centrą sudaro nepriklausomoji bendratis; jai priklauso kiti
sakinio žodžiai. Šie sakiniai irgi kartais priskiriami prie
beasmenių. Tačiau struktūros ir semantikos savitumas verčia
juos aptarti atskirai. Ypač įvairūs infinityvo modaliniai
atspalviai.
Infinityviniai sakiniai gali turėti skatinimo ar liepimo (Išsivaikščioti!),
galimybės ar reikiamybės (O gal atnešti?),
optatyvinę (pageidavimo) reikšmę (Lėkti ir lėkti! Ir
nepasiekti!). Įvairių reikšmių atspalvių gali būti ir
daugiau. Sakysime, liepimas esti įsakmus, kategoriškas:
,,Nusiimt kepures! suriko policininkas.
Gult!
Išsisklaidyt, gult!
Artimi jiems ir tokie sakiniai, kuriais nurodoma, kad
reikėtų kokį veiksmą atlikti: Vyt lauk
tokius iš turgaus! Mušt ir vyrus,
bjaurybes. Instrukcijose nurodomi veiksmai: Pieną
užvirinti, įdėti truputį druskos ir juo užplikyti
krakmolą.
Klausiamuosiuose sakiniuose bendraties reikšmė irgi
nevienoda: tai ir abejojimas bei svarstymas, nematant
išeities (Iš kur mokėti, iš kur paimti?
svarstė Mikutis), ir lyg retorinis klausimas (Kaip
juos išbristi, kaip juos išplaukti?
Pavasarėlio kaip besulaukti?), ir paprastas
klausimas (Ar pasakot?). Kita vertus,
klausėjas rodo savo nepritarimą (O kur man rūkyti?),
net priešiškumą (Tfu! Tfu! Į dvarą eiti?.. Dvaro saviškių
ieškoti?! Kas jis mums?, t. y. nereikia eiti,
ieškoti). Dar kitoks atspalvis atsakymuose: Ar valiosi?
Ko čia nevalioti? Dar kruti? Ko man
nekrutėti?
Optatyvinės reikšmės sakiniuose vartojami kad, jei, o
kad, kaži kad:
Tai kad man taip pasivažinėti!
Kad bent neapsirgt. Reiškiamas ir pasiryžimas
atlikti veiksmą (Atgyt! taria beržas palangėj, /
Iškentęs rūsčios žiemos pyktį, nusistebėjimas ar
pasipiktinimas, rečiau susižavėjimas (Šitokį berną
paleist iš rankų! Tau važinėtis, važinėtis!..
rėkia ji nesavu balsu. Reikia pasakyti, kad
reikšmes dar niuansuoja intonacija ar kontekstas.
Suprantama, bendratis vartojama ir sudėtiniuose sakiniuose (Pakilo
žvejas ir nežino, kur jam eiti.). Gali ji
sudaryti ir sudėtinį tarinį kartu su naudininkais (Bet
taip būti išjuoktam?!) ar įnagininkais (Mokytis,
būtinai mokytis ir ponia būti).
Padalyviu
(būtojo kartinio laiko, paprastai su priešdėliu) reiškiamas
tarinys turi panašias reikšmes kaip ir bendraties:
abejojamojo klausimo (tik čia svyravimas dar didesnis),
ketinimo ar pageidavimo (nėra tik griežto liepimo,
pasiryžimo):
Kaip čia padarius? garsiai galvojo Kazys.
0 jei dar kartą pabandžius?
0 jeigu mums suorganizavus kino universitetą.
Kad taip man tenai patekus! tarė sau seilę
rydamas Klauselis.
Kad taip man įsitaisius tokius drabužius!
Kad taip žemės nors sklypą įgijus!..
Padalyvis vartojamas ir šalutiniuose sakiniuose (Vis
sukau galvą, kaip čia iš namų išsprukus.) Tačiau
nei padalyvis, nei bendratis netinka šalutiniams tikslo
aplinkybės sakiniams: Kasė pylimus, kad sulaikius
(= sulaikytų) vandenį.