į gal. priel. – nevart., reiškiant: 1. laiko tarpą, per kurį vyksta, įvyksta arba kartojasi veiksmas: Mes gaminame dvi tonas pieno šampano į parą (= per parą). Susirinkimai vyksta kartą į mėnesį (= per mėnesį). Laikraštis eina tris kartus į savaitę (= per savaitę);

2. objektą, kai veiksmažodis reikalauja kilmininko linksnio: Šaukis į daktarą (= daktaro);

3. objektą, kai veiksmažodis reikalauja galininko be prielinksnio: Preparatas veikia į ląstelės sieneles (= ląstelės sieneles). Įsimylėjęs į ją (= Ją įsimylėjęs, pamilęs), poetas daug kenčia. Žaidžiam į aklą vištą (= aklą vištą). Nurodyti į trūkumus (= trūkumus);

4. objektą, kai veiksmažodis ar kitas valdantysis žodis reikalauja naudininko be prielinksnio: Ekonominė krizė atsiliepė ir į konditerijos pramonę (= konditerijos pramonei). Tėvų elgesys daro įtaką, poveikį į vaikus (= vaikams, veikia vaikus). Spirk į tą šunį (= tam šuniui). Numatyta, kad vitaminų reikšmė į organizmą (= organizmui) labai didelė;

5. objektą, kai veiksmažodis reikalauja įnagininko: Norėjau remtis į tą jo mintį (= ta jo mintimi). Jis buvo nubaustas, remiantis į susirinkimo nutarimą (= susirinkimo nutarimu).

Vart. reiškiant: 1. vietą, į kurią kreipiamas veiksmas: Ir įtūpė sakalėlis į diemedžio krūmelį. Pro atvirą langą į kambarį įlėkė samanė bitė. Įlipęs į kalnelį, turi pailsėti;

2. veiksmo linkmę: Audra į šoną suka. Jis palengva stūmėsi į priekį;

3. objektą, į kurį krypsta veiksmas: Kiekviena žolelė į saulę stiebėsi. Ko į mane taip žiūri? Juozapas atsirėmė į tvorą;

4. tikslą: Brolius į karą šaukia. Į puotą, į vestuves mane kviečia. Skubu į susirinkimą;

5. kitimo ir keitimo santykius: Petras juto, jog skausmas jo virto į apmaudą (apmaudu). Jis buvo paverstas į bjaurų nykštuką (bjauriu nykštuku);

6. veiksmo būdą: Senis juokėsi sau į barzdą. Nemėgstu, kad į akis meluoja;

7. apytikrį laiką: Į vakarą arkliai išvargo ir sunkiai vilko vežimą;

8. daiktų lyginimo santykius: Kai nebėr kuo šerti, tada ir gyvulys lieka į gyvulį nebepanašus. Tas jos juokas buvo panašus į vištos karktelėjimą. Atsigimęs visai į motušėlę.

į- – nevart.: 1. kai veiksmažodis ir be priešdėlio reiškia baigtinį veiksmą: Sužlugo jų planai įgauti (= gauti) branduolinį ginklą;

2. kai paneigiamas ne tik rezultatas, bet ir pats veiksmas: Nutarė kanklių būrelio neįsteigti (= nesteigti);

eigos veikslo r. geriau be priešdėlio: Žemės ūkio darbuotojai nepaliaujamai įdiegia (= diegia) naujoves. Į salę įleidžiami (= leidžiami) ir laisvieji klausytojai. Plg. vart. l. žr. veikslai;

geriau nevart. veiksmažodinės kilmės daiktavardžiuose, reiškiančiuose veikėją pagal jo atliekamą darbą, jeigu nebūtina specialiai pabrėžti, kuria kryptimi dirbama. Pvz., pakuoja (ir įpakuoja, ir supakuoja, ir išpakuoja), vynioja (ir įvynioja, ir suvynioja, ir išvynioja, ir pervynioja), tad geriau ne įpakuotoja, bet pakuotoja, ne įvyniotojas ar išvyniotojas, o vyniotojas.

2. kai veiksmo kryptis nepakankamai ryškėja iš konteksto: Užsirakino ir nieko neįsileidžia;

3. trunkančio veiksmo įstangai reikšti: Saulelė nors pakilusi, bet nieko neįkaitina (= negali, nepajėgia įkaitinti). Lekia, kiek arklys įstengia;

4. baigtinio veiksmo intensyvumui: Tai įsidejavo ir galo nėra. Jau įdienojo, nuo stogų varva. Įkalbėjo, tai ir nevažiavau. Įgąsdino vaiką, tai tas ir bijo pasirodyti;

5. individualia reikšme, kai veiksmažodis be priešdėlio nevartojamas, arba turi visai kitą reikšmę palyginti su pamatiniu žodžiu, pvz., įgusti, įgristi, įgyti, įtarti ir kt.: Tik įgusti reikia, ir bus nesunku. Ši terlionė įgriso iki gyvo kaulo. O kad jūs įgytumėt bent kiek sveiko proto! Visaip stengiuosi įtikti. Įtarė visai nekaltą žmogų.

-yčia, -inyčia n. svet. – -ynas, -inė, -idė: akmenyčia (= akmenynas), druskinyčia (= druskinė), kiaulinyčia (= kiaulidė), pipirnyčia (= pipirinė), varpinyčia (= varpinė) ir kt.

įdedamosios spynos spec. – įleidžiamosios spynos.

įdomautis – domėtis: Kam įdomaujiesi (= domiesi) kuo nereikia. Pasiįdomauk (= Pasidomėk), kiek kainuoja.

įdominti(s) n. dirbt. – dominti, domėtis: Tie dalykai labai mane įdomino (= domino). Susiįdominęs (= Susidomėjęs) klausėsi smuiko. Jį viskas įdomina (= domina, jam viskas įdomu).

-ienė – 1. geriau -uvienė, kai darome moterų pavardes ar šiaip mot. g. asmenų pavadinimus iš dviskiemenių iu kamieno vyr. g. pavardžių bei vardų: Saulius – Sauliuvienė, Šalčius – Šalčiuvienė, Valius – Valiuvienė, Julius – Juliuvienė;

2. -ienė || -uvienė, kai daromos moterų pavardės iš dviskiemenių u kamieno vyr. g. pavardžių: Šarkus – Šarkienė || Šarkuvienė, Vitkus – Vitkienė || Vitkuvienė, Bartkus – Bartkienė || Bartkuvienė. Su priesaga -ienė pavardės trumpesnės ir labiau įsigali;

3. menkinamosios reikšmės mot. g. asmenų pavadinimai daromi paprastai su priesaga -uvienė: snaudalius – snaudaliuvienė, miegalius – miegaliuvienė, smirdalius – smirdaliuvienė.

Vart. tik -ienė: 1. moteriškosioms pavardėms daryti iš kitų kamienų vyriškųjų pavardžių: Didžiulis – Didžiulienė, Daukša – Daukšienė, Petružis – Petružienė, Jonaitis – Jonaitienė, Dambrauskas – Dambrauskienė, Žievys – Žievienė;

2. žmonų pavadinimams pagal vyro vardą: Jonas – Jonienė, Antanas – Antanienė, Zigmas – Zigmienė;

3. žmonų pavadinimams, nurodant giminystę arba vyro profesiją: brolis – brolienė, dėdė – dėdienė; direktorius – direktorienė; profesorius – profesorienė, viršininkas – viršininkienė, (karalienė ir sargienė gali būti pavadintos pagal savo pačių, o ne pagal vyro profesiją: karalienė – nebūtinai karaliaus žmona, sargienė – nebūtinai sargo žmona);

4. šnekamojoje kalboje, pasakose – gyvulių ir paukščių patelių pavadinimams (personifikuojant): kiškis – kiškienė, lokys – lokienė, dramblys – dramblienė, žvirblis – žvirblienė.

-ietis – nevart. asmenų pavadinimams iš dvižodžių kolektyvų ar gyvenamųjų vietų pavadinimų.

geriau nevart.: 1. asmenims pavadinti pagal profesiją, darbo pobūdį, lankymosi vietą: švietimietis (= švietimo darbuotojas, pedagogas), būrelietis (= būrelio narys), geležinkelietis (= geležinkelininkas), darželietis (= darželinukas);

2. senesniems tradiciniams gyventojų pavadinimams iš valstybių pavadinimų su priesaga -ija: australietis (= australas), brazilietis (= brazilas), kinietis (= kinas).

Vart.: 1. asmenų pavadinimams pagal gyvenamąja vietą – miestą, kaimą, kraštą: vilkaviškietis, jurbarkietis, kaunietis (kauniškis), vilnietis (vilniškis); kaimietis, miestietis; amerikietis, egiptietis, korėjietis, užsienietis ir kt.;

2. pagal priklausymą kai kuriems kolektyvams, komandoms: kibirkštietės (: „Kibirkštis“), žalgiriečiai (: „Žalgiris“).

įgaliavimas n. dirbt. – įgaliojimas.

įgaliuoti n. dirbt. – įgalioti.

-ijinis – tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau -inis: komedijinis (= komedinis, komedijos), lekcijinis (= lekcinis, lekcijų, paskaitų) kursas, pensijinis (= pensinis) amžius. Žr. -inis.

Vart.: kolonijinis režimas, linijinis judėjimas (plg. lininis audinys).

įjungti – nevart. r. „įtraukti“: Į sąrašus prašau manęs neįjungti (= neįtraukti, netraukti, nerašyti).

Vart.: Aš įjungiau elektrą, įjungiau arbatinuką. Įjungė į tokį jungą, kad šviesios dienos nematyti.

iki tokio laipsnio kanc., moksl. – kitur geriau taip, tiek: Nusigyveno iki tokio laipsnio (= tiek, taip), kad baisu ir žiūrėti.

-ikinis – tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau -inis: keramikinis (= keraminis), kritikinis (= kritinis), technikinis (= techninis). Žr. -inis.

ikra n. svet. – ikrai. Šiuo pusautomačiu pagamintos juodosios ikros (= pagamintų juodųjų ikrų) skonis mažai skiriasi nuo natūralios (= natūralių).

įleidimas – geriau leidimas: Siūlau įleidimą (= leidimą) pratęsti dar pora valandų. Uždarius kasą, lankytojų įleidimas (= leidimas) į pirties patalpas nutraukiamas (lankytojai į pirtį nebeleidžiami, nebeleidžiami). Žr. į.

Vart. tik įleisti: 1. eigos veikslo r. esamuoju laiku, kai būtina žymėti konkrečią kryptį (kai yra krypties priešprieša): Tuo pačiu metu vienus įleidžia, o kitus išleidžia;

2. įvykio veikslo r.: Ir velnią už pinigus į dangų įleis. Nežinojau, kad sustabdys vandenį, būčiau įsileidusi. Kišenės įleistos, atlapėliai dygsniuoti. Paskui į tą duobę įleido karstą.

ilgai prieš n. vert. – gerokai prieš, gerai prieš, kur prieš: Dar ilgai prieš (= gerokai prieš, gerai prieš, kur prieš) parodos atidarymą susirinko būrys žmonių.

ilgalaikis kanc. – kai kur geriau: 1. Ilgas: Radijas žada ilgalaikį (= ilgą) lietų;

2. ilgametis: Jis mūsų ilgalaikis (= ilgametis) darbuotojas.

Vart.: Pasirašyta ilgalaikė sutartis.

iliuzorinis – geriau iliuzinis. Žr. -inis.

-imas, -ymas – abstrakčios reikšmės veiksmažodinių daiktavardžių priesaga, geriau nevart. vietoms pagal jose atliekamą darbą žymėti: cheminis valymas (= cheminė valykla), autobusų sustojimas (= stotelė), avalynės taisymas (= taisykla), trikotažo mezgimas (= mezgykla).

imbrikas n. svet. – arbatinukas.

imti – geriau nevart. su priešdėline bendratimi: Pastaruoju metu „greičio paslaptis“ imta pakritikuoti (= kritikuoti). Nuo tada ir ėmiau pasakyti (= sakyti) visą tiesą į akis. Plg. pradėti. Žr. veikslai.

Vart., kai priešdėlinė bendratis yra eigos veikslo, t. y. kai reiškia tęsiamą arba kartojamą veiksmą: Aš imu suprasti, kodėl jie manęs vengia. Jaunoji Genienė ėmė atsikalbinėti. Pagaliau jie vienas po kito ėmė prarasti brangiausius sau žmones;

imti domėn, dėmesin – domėtis, kreipti dėmesį, atsižvelgti, įsidėmėti: Nesudygę augalai nebuvo imami dėmesin (= Į nesudegusius augalus nebuvo kreipiamas dėmesys). Jis visai to neima domėn (= tuo nesidomi, nekreipia dėmesio į tai). Reikia jo žodžius imti dėmesin (= įsidėmėti);

imti už pagrindą n. vert. – laikyti pagrindu, pagrindu imti, remtis: Blogai daro tie vadovai, kurie už pagrindą ima (= laiko pagrindu, pagrindu ima) tik nupjautų hektarų skaičių. Siūlau šį projektą priimti už pagrindą (= laikyti, priimti kaip pagrindą). Žr. už;

imti už tą patį n. vert. – laikyti tuo pačiu: Imdama už tą patį (= Laikydama tokiomis pat, vienodai vertindama, vienodai traktuodama) visai skirtingas figūras, topologija pasidaro išranki. Žr. už.

įnagininkas – nevart. reikšti: l. veikėjui su neveik. r. dalyviais: Pavogtų pinigų suma nustatyta teismo organais (= organų). Šypsojosi skruostai saule (= saulės) nubučiuoti. Ko čia kraipaisi kaip vėju (= vėjo) perpūstas?!

įnag. || kilm., kai sunku nustatyti, ar daiktas yra veikėjas, ar veiksmo priemonė: Lūšnelė stovėjo miške, nuo pasaulio atskirta niūriomis eglėmis (niūrių eglių). Visas kiemas buvo išvagotas ratais (ratų). Upė sukaustyta storu ledu (storo ledo). Takas geltonais lapais (geltonų lapų) nuklotas;

2. pastoviai, nuolatinei būsenai (paprastai su veiksmažodžio būti formomis): Gera auklėjamąja priemone (= auklėjamoji priemonė) yra studentų šventės;

įnag. || vard., kai būsenos pastovumas ar laikinumas neakcentuojamas: Ją globojai – būk mums broliu (brolis). Būk mano uošve (uošvė);

3. kai būsena nusakoma būdvardžiais ar būdvardinę reikšmę turinčiais dalyviais (ir juos pakeičiančiais įvardžiais), juos reikia derinti su daiktavardžiu, žyminčiu būsenos turėtoją:

įnag. – vard.: Ankstyvame periode kitos imunologinės reakcijos būna neigiamomis (= neigiamos). Mažasis norėjo būti panašiu (= panašus) į tėvą. Tu ir atrodai tokiu (= toks). Jis pasirodė niekam nereikalingu, atgyvenusiu (= nereikalingas, atgyvenęs). Jeigu pirmaisiais (= pirmieji) pradėjome, negalime baigti paskutiniaisiais (= paskutiniai). Pirčiupių gyventojai buvo sudeginti gyvais (= gyvi);

įnag. – kilm.: Jo norima būti protingesniu (= protingesnio). Aš ne šventas ir tavęs šventu (= švento) nenoriu daryti. Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo). Aš tavęs tokiu (= tokio) dar nemačiau;

įnag. – naud.: Reikėjo tau apsimesti nesveiku (= nesveikam). Pasitaiko gyvenime tokių momentų, kai reikia būti stipresniu (= stipresniam) už save. Bei studentams reikia būti ir sveikais (= sveikiems). Jiems visada gresia pavojus būti nušvilptais (= nušvilptiems);

įnag. – gal.: Dirvonavimas dirvožemį padaro puresniu (= puresnį). Tropai rašytojo kalbą daro vaizdinga ir sodria (= vaizdingą ir sodrią). Tikslo žinojimas patį darbą daro lengvesniu (= lengvesnį).

Vart. su veiksmažodžiais laikyti, vadinti: Daugiau kaip dešimt metų ji buvo laikoma mirusia. Jie šilingą vadino netikru;

4. nevart. objekto turiniui reikšti su veiksmažodžiais gausėti, knibždėti, perpildyti, prikimšti, prikrauti, pripildyti...: Gatvės knibždėjo žmonėmis (= žmonių, nuo žmonių). Fonoteka gausėja liaudies dainų įrašais (= Fonotekoje gausėja ... įrašų). Vežimą prikrovė šienu (= šieno). Indas pripildytas tirpalais (= tirpalų);

5. kokybės turiniui su būdvardžiais turtingas, dosnus, gausus: Lietuva turtinga vidaus vandenimis (= turi daug vidaus vandenų, turtinga vidaus vandenų). Žemaičių krašto šeimos turtingos vaikais (= šeimose yra daug vaikų, turtingos vaikų). Mūsų kraštas gausus miškais (= Mūsų krašte gausu miškų).

Vart. su veiksmažodžiais reiškiant: 1. objektą: Tinginys ir kelią koja (su koja) rodo. Duoną riekia peiliu (su peiliu).

Jis rašo pieštuku (su pieštuku). Didžiuojasi savo Tėvyne. Džiaugiuosi tavo laime. Verčiuosi siuvėjo amatu; 

2. laiką: a) Grįžau paryčiu. Apyaušriu prabilo lakštingala. Tos pačios dienos pavakare sugrįžo ir brolis;

b) Rytais ilgai po laukus vaikščiojo rūkas. Amžiais visokie grobikai trypė šitą kraštą;

3. vietą: Kalytė pradėjo šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį. Skruostu nusirito ašara. Pamiške vingiuoja takelis;

4. būdą: Jis kalbėjo drebančiu balsu. Kando duoną dideliais kąsniais. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia;

5. priežastį: Net jam akys džiaugsmu (iš džiaugsmo) spindėjo. Dar ir dabar žmonės miršta badu (iš bado, nuo bado);

6. kintamą būseną: Visokį darbą esu dirbęs teatre, – pasakoja F. Šaliapinas: – ir šlavėju, ir durininku buvau, ir Borisą Godunovą dainavau. O kad mylėjomės, ir grynas vandenėlis medumi buvo. Ir pasidarė Jonas Zosei tėvu, broliu, globėju.

Vart. su vardažodžiais: 1. su daiktavardžiais daikto požymiui nusakyti: Tai buvo berniokėlis tamsiais susiraičiusiais plaukais. Dovanojo peiliuką blizgančiomis kriaunomis;

2. su veiksmažodinės kilmės būdvardžiais vedinas, geninas, nešinas vart. draugės įnagininkas: Baltaragis, Palšiuku vedinas, ėjo su Cinoku greta. Leidosi į kelionę, maišais nešinas.

-inas – geriau -inis: kartotinas (= kartotinis), dirbtinas (= dirbtinis), faktinas (= faktinis), galutinas (= galutinis) ir kt. Priesagos -inis vediniai jau bendrinės kalbos norma, išskyrus būdvardžius būtinas, mirtinas ir kt.

Prieveiksmiai daromi pagal laikinas – laikinai tipą. Pvz., dirbtinai (nors būdv. dirbtinis), galutinai, pakartotinai.

įnašas – nevart. r. „mokestis“: Iki ataskaitinio susirinkimo dar yra nesumokėjusių nario įnašų (= mokesčio).

Vart.: Tautos įnašas į visuotinę kultūrą yra labai didelis.

individualiai – nevart. r. „pats“: Jis sugeba ne tik vadovauti orkestrui, bet ir individualiai (= pats) jame griežia.

Vart.: Kiekvieną mokinį reikia vertinti individualiai.

individualizuotas – geriau individualus: Reikalingas individualizuotas (= individualus) požiūris.

Vart.: Kiekvienos herojus turi būti ne tik individualizuotas, bet ir tipizuotas.

industrialinis – geriau industrinis (: industrija). Žr. -alinis.

įnešti – nevart. su veiksmažodiniais daiktavardžiais vietoj atitinkamo veiksmažodžio: Didelius pakitimus į gamtovaizdį įneša (= Labai gamtovaizdį pakeičia) melioracijos darbai. Rašytojas į naująjį leidimą įnešė daug pataisymų (= naują leidimą daug kuo pataisė, naujajame leidime daug ką pataisė). Prokuroras siūlo įnešti protestą (= protestuoti, spec. paduoti protestą). Reikia įnešti pasiūlymą (= pasiūlyti). Dabar pats laikas įnešti į dirvą trąšas (= patręšti dirvą, išberti į dirvą trąšas). Į šį projektą reikia įnešti korektyvų (= Šį projektą reikia pakoreguoti);

geriau įmokėti, įdėti, padėti (pinigus, indėlius): Pinigus reikia įnešti (= įmokėti) iki lapkričio pirmosios. Tuos pinigus įnešiau (= padėjau) į taupomąją kasą.

Vart.: Katrė įnešė vyrams praustis. Audra mus įnešė į svetimą uostą. Tegu visi mato, kaip gražūs arkliai įneš jį į miestelį.

-inėti, -dinėti – nevart., kai ir be priesagos veiksmažodis yra eigos veikslo: Jis dabar pereidinėja (= pereina) gatvę (= eina per gatvę). Jonas kerta rugius, o ji paimdinėja (= ima, renka). Iškilmingą valandą mokiniai įteikinėjo (= teikė, o gal ir įteikė) gėlių.

Vart.: 1. kartojamam veiksmui reikšti: Po kiemą šokinėjo žvirbliai, pašokinėjo ir nuskrido;

2. su priešdėliniais eigos veikslo veiksmažodžiais, kai veiksmažodis be priešdėlio nevartojamas arba turi visai kitą reikšmę: Šešiapūdis įrodinėjo, kad į kiaulę labiausiai lenda velnias. Tada aš atsakinėjau pamoką ir nieko nemačiau.

-ingas – daikto ypatybei nusakyti nevart. vietoj: 1. -iškas: Pardavinga (= Pardavikiška, parsidavėliška) buvo Lietuvos politika. Poetingas (= Poetiškas) yra gamtos aprašymas. Pasakingas (= Pasakiškas) kraštas;

2. nusakomojo kilm.: Tai išgąsdintos krevetės nyko už ugningos (= ugnies) uždangos.

Vart.: 3. gausumo, stiprumo, vidinės ypatybės r.: akmeningas laukas, balsingas žmogus, grūdingos varpos, smėlinga žemė, triukšminga gatvė, vandeningos bulvės;

3. galėjimo, turėjimo r.: darbingi (galintys dirbti) vyrai, dusulingas (su dusuliu) arklys, raštingas (galintis, mokantis rašyti) žmogus, reikalingas daiktas, skolingas (turintis skolų), sistemingas (su sistema), vieningas kolektyvas.

-iniai – priev. priesaga, atsiradusi dėl netaisyklingos priev. darybos iš santykinių būdvardžių su priesaga -inis. Žr. -ai, prieveiksmis. Ji keistina:

1. priesaga -iškai: Tuo metu masiniai (= masiškai) buvo žudomi žmonės. Reakcija duoda didžiausią procentą nespecifiniai (= nespecifiškai, nespecifinių) teigiamų rezultatų. Juridiniai (= Juridiškai) yra nustatyta;

2. prieveiksmiu, padarytu iš kokybinio būdvardžio, neturinčio priesagos -inis: Sunkiai materialiniai (= materialiai) gyvenantiems bus suteikta parama. Reikėjo aiškintis individualiniai  (= individualiai). Žr. -aliniai;

3. suprieveiksmėjusia prielinksnine konstrukcija: Dabar to jau esminiai (= iš esmės) pakeisti negalima;

4. prieveiksminę reikšmę turinčiu žodžių junginiu: Susirinko į paskaitą šimtaprocentiniai (= šimtu procentų). Nusprendė mokytis neakivaizdiniai (= neakivaizdiniu būdu. neakivaizdžiai).

-inis – nevart. daryti būdvardžiams: 1. iš veikėjus reiškiančių daiktavardžių, turinčių aiškias priesagas: rašytojinė (= rašytojų) spauda, rašytojinė (= rašytojų) organizacija, gydytojinė (= gydytojų) praktika;

2. iš abstrakčių būdvardinių ir veiksmažodinių daiktavardžių: aukštuminis (= aukštybinis, daugiaaukštis) statinys, greituminis (= greitasis) liftas, skirtuminė (= diferencinė) reikšmė, įtempiminė (= įtempimo, tempiamoji) šakutė;

geriau: 1. iš dviejų žodžių – galūnės vedinys: daugiasėklinis (= daugiasėklis) augalas, daugiatautinė (= daugiatautė) šalis, dvifazinė (= dvifazė) srovė, mažagabaritinis (= mažagabaritis) butas, stambiablokinis (= stambiablokis) pastatas, sunkiasvorinis (= sunkiasvoris) traukinys, šakniastiebinės (= šakniastiebės) piktžolės. Žr. sudurtiniai žodžiai.

2. geriau nevart. kartu su priešdėliu be-: besąryšinis (= nenuoseklus, be ryšio, padrikas) mąstymas, bejungtukinis (= bejungtukis, be jungtukų) sakinys, bealiejinis (= nealiejinis, be aliejaus, nealiejingas) mišinys, bealkoholinis (= nealkoholinis) gėrimas ir kt.

3. būdvardžių iš tarptautinių daiktavardžių paprastai praleidžiami kamieno formantai -ij- ir -ik-: akcinis (: akcija), avarinis (: avarija), biblinis (: biblija), cheminis (: chemija), demagoginis (: demagogija), partinis (: partija), revoliucinis (: revoliucija), stichinis (: stichija), akustinis (: akustika), gramatinis (: gramatika), politinis (: politika), techninis (: technika).

Vart. vengiant dviprasmybės: linijinis (: linija) spektras, (plg. lininis (: linas) audinys, kolonijinis (: kolonija), klasikinis (: klasika) stilius, plg. klasinis (: klasė) požiūris, fizikinis (: fizika) reiškinys, plg. fizinis pratimas, muzikinis (: muzika), klinikinis (: klinika) ir kt.;

4. iš kitų kalbų atėję būdvardžiai su formantais -al-, -ar-, -at-, -et-, -yv-, -or- paprastai keičiami: a) trumpesniais priesagos -inis vediniais, todėl daug kur geriau: funkcionalinis (= funkcinis), intelektualinis (= intelektinis), teatralinis (= teatrinis); legendarinis (= legendinis), segmentarinis (= segmentinis), tituliarinis (= titulinis); problematinis (= probleminis), sistematinis (= sisteminis), tematinis (= teminis); teoretinis (= teorinis); administratyvinis (= administracinis), defektyvinis (= defektinis), federatyvinis (= federacinis); organizatorinis (= organizacinis), provokatorinis (= provokacinis), racionalizatorinis (= racionalizacinis); b) galūnės -us vediniais, išlaikant pamatinio žodžio formantą: kolegialinis (= kolegialus), ovalinis (= ovalus), unikalinis (= unikalus); elementarinis (= elementarus), preliminarinis (= preliminarus); konservatyvinis (= konservatyvus), operatyvinis (= operatyvus), produktyvinis (= produktyvus) ir kt.

Vart. generalinis, agrarinis, velvetinis, dekoratyvinis, terminijoje diferencialinis skaičiavimas, realinė mokykla, operatyvinė grupė ir kt.

Kur gali būti dubletų, geriau rinktis paprastesnės struktūros žodį: Skiriamos individualinės (= individualios) užduotys. Terminams tinka įvardžiuotinės galūnių vedinių formos: privatusis ūkis, racionalusis sprendimas, produktyvieji galvijai ir kt.;

5. daikto ypatybei žymėti kai kur geriau nesakomasis kilmininkas: įrankinis (= įrankių) cechas, istorinė (= istorijos) redakcija, karinė (= karo) mokykla, metodinis (= metodikos) kabinetas, onkologinis (= onkologijos) dispanseris, stomatologinis (= stomatologijos) kabinetas; mokslinis (= mokslo) darbuotojas, palatinė (= palatos) seselė, politinis (= politikos) apžvalgininkas, ūkiniai (= ūkio, ūkių) vadovai; kraštotyrinė (= kraštotyros) literatūra, medicininė (= medicinos) pagalba, meninė (= meno) saviveikla, minutinė (= minutės) pertraukėlė, mitybinės (= mitybos) sąlygos, tarpusaviniai (= tarpusavio) ryšiai, temperatūriniai (= temperatūros) svyravimai ir kt.;

6. gausumo, stiprumo reikšme geriau -ingas: Jie buvo užpulti karinių (= karingų) dykumos genčių. Gavome daug baltyminių (= baltymingų) patiekalų;

7. -iškas: Dažnai verdama pieninė (= pieniška) sriuba. Pirkome pietinio (= pietietiško) gėrimo. Karo išlaidos pasiekė astronominę (= astronomišką) sumą.

Vart. daryti būdvardžiams iš daiktavardžių, būdvardžių, būdvardinę reikšmę turinčių dalyvių ir skaitvardžių. Priesagos -inis vediniai reiškia:

1. medžiagą, iš kurios kas padaryta, ir iš čia kylančią rūšinę daikto ypatybę. Šia reikšme vart. -inis vediniai || kilmės kilmininkas: auksinis (aukso) žiedas, kaulinė (kaulo) sagtis, stikliniai (stiklo) dirbiniai. Kai kuriais atvejais įprastesnė -inis vedinių vartosena, pvz., šokoladiniai saldainiai, avižinis kisielius, lininis audeklas;

2. rūšinei daikto ypatybei pagal priklausymą tam tikram tipui, kategorijai. Šia reikšme vart. ir nusakomasis kilmininkas: pramoniniai (pramonės) centrai, rudeninės (rudens) rasos, statistiniai (statistikos) duomenys, bet tik ataskaitinis susirinkimas, stilistiniai taisymai;

3. panašumą: iltiniai ir krūminiai dantys, lininiai plaukai (panašūs į linus), plytinė spalva (tokia kaip plytos);

4. ypatybę pagal paskirtį, tikimą kam nors: arbatinis šaukštelis (skirtas arbatai), darbiniai (darbo) drabužiai, duoninis peilis (duonai riekti, duonriekis), keleivinis traukinys, sėkliniai dobilai, šventinė suknelė, veislinė kiaulė;

5. ypatybę pagal vietą, kur kas yra, iš kur kas kilęs: apatinė pluta, galinis langas, kambarinė gėlė, šoninės lentos, vietiniai (vietos) gyventojai;

6. ypatybę pagal laiką: dieninis darbas, naktinė pamaina, mėnesiniai ridikėliai, mėnesinis bilietas, pavasarinės vilnos, senovinė (senovės) daina, vakarinis traukinys, žieminis paltas;

7. ypatybę pagal priemonę: diržinė (diržu sukama) mašina, garinis, vėjinis, vandeninis (garu, vėju, vandeniu varomas) malūnas, kojinė mašina ir pan.;

8. ypatybę pagal daikto polinkį: kanapinis (lesantis kanapes) žvirblis, kiškinis (gaudantis kiškius) vanagas, lašininės (mėgstančios lašinius) zylės, bulvinis (mėgstantis bulves) vaikas;

9. ypatybę pagal matuojamąjį dydį: litrinis butelis, sprindiniai lašiniai, kilograminis karpis;

10. dariniai iš neveik. r. dalyvių reiškia ypatybę pagal atliktą su daiktu veiksmą: austinės (austos) vadelės, megztinis (megztas) paltas, kviestiniai pietūs, siūtinės (siūtos) pirštinės ir kt.;

11. būdvardiniai dariniai: išilginė ir skersinė juosta, palaidiniai marškiniai, tankinis skietas, saldiniai obuoliai, bendrinė kalba;

12. skaitvardiniai dariniai: šešiolikinė mergaitė, dvylikinis skietas.

intervencija prieš n. vert. – intervencija į: Intervencija prieš (= į) Libaną nebuvo netikėta. Žr. prieš.

ypas n. svet. – 1. kirtis, smūgis: Aš jam vienu ypu (= kirčiu, smūgiu) galvą nuimčiau. Dviem ypais (= smūgiais) jautį parmušė;

2. kartas, sykis: Nemanykite, kad jūs taip sau vienu ypu (= kartu, sykiu) viską padarysite.

ypatingai – pabrėžimui geriau ypač: Aš buvau nedrąsus, ypatingai (= ypač) prie moterų. Ypatingai (= Ypač) daug sunkumų teko įveikti senesnės kartos įmonėms. Reklamai panaudojama spauda ir ypatingai (= ypač) radijas. Reikia griežčiau kovoti su paukščių priešais, ypatingai (= ypač) su brakonieriais.

Vart.: Jis mokėdavo kalbėti kažkaip ypatingai, ne taip, kaip kiti jo draugai. Jokūbas suvadino visus savo vaikus ir kiekvieną ypatingai laimino.

įprasti prie – priprasti prie: Mes visi turime įprasti prie (= priprasti prie) šios minties. Žr. prie.

Vart. įprasti: 1. su priel. į.: Įprato kiaulė į bulves; 2. be priel.: Įprato gerti. Įprato nieko nedirbti.

įprotis – geriau nevart. r. „paprotys“: Mūsų krašte jau nuo seno toks įprotis (= paprotys) – pakeleivį pavalgydinti. Koks žmogus, toks ir protas, kokia šalis, toks ir įprotis (= tokie ir papročiai).

Vart.: Turėjau įprotį: keltis labai anksti. Įprotis – antroji prigimtis, įpročiai žmogų daro.

ir – nevart.: 1. stiprinamosiose konstrukcijose su jungiamuoju vardininku; čia reikia kilmininko be jungtuko: O keliais buvo varoma tūkstančiai ir tūkstančiai (tūkstančių tūkstančiai) belaisvių. Ten plaukė minios ir minios (minių minios) žmonių;

2. stiprinamosiose konstrukcijose su kartojamu prieveiksmiu labai ir dalelyte vėl: Leiskite labai ir labai (= labai labai) suabejoti. O atspėti kitų komandų susitikimų rezultatus labai ir labai (= labai, nepaprastai) sunku. Konstruktoriams labai ir labai (= nepaprastai) reikalingi tikslūs matavimo prietaisai. Aš mintimis vėl ir vėl (= vėl, vis, iš naujo vis) grįžtu į praeitį.

Vart.: 1. žodžiams ir sakiniams jungti: Jis apsirengė ir išėjo iš namų. Saulė nusileido, ir pasidarė tamsu. Ir dieną, ir naktį nenutyla darbo gausmas;

2. kaip dalelytė: Jeigu jis ir sirgdavo, tai tik nuo persivalgymo. Kad ir kaip prašytum, vis tiek nepaklausys;

3. stiprinamosiose konstrukcijose kartojant veiksmažodžius: Kalbėjo ir kalbėjo (Kalbėjo kalbėjo) vis tą patį. Vis ėjo ir ėjo (Ėjo ėjo) keliu dulkini, nuvargę žmonės;

ir taip n. vert. – ir štai, taigi, o dabar: Ir taip (= Ir štai) jau mes stadione. Ir taip (= Taigi, o dabar), mielieji žiūrovai, pradėsime viktoriną. Ir taip (= Taigi, o dabar) laidą baigiame.

yra – apibendrinamąja reikšme geriau esti, būna, būva: Žiemą yra (= esti, būna) trumpos dienos ir ilgos naktys. Ne visada yra (= esti, būna, būva) pusiausvyra ir augalų simbiozės atveju.

Vart.: Nemunas yra didžiausia Lietuvos upė. Visko užtenka, visko yra, tik laimės trūksta. Mūsų namai yra pačiame gatvės gale. Visko jis yra matęs ir patyręs;

yra pasiūlymas, nutarimas, susitarimas kanc. – kitur geriau atitinkamas veiksmažodis: Yra pasiūlymas (= Siūloma) sekmadienį praleisti gamtoje. Toks jau yra jos nutarimas (= Taip jau ji yra nutarusi) – išvažiuoja rytoj.

įrašyti, įsirašyti – nevart. r. „derinti(s)“: Šis pastatas gražiai įsirašo į senamiesčio peizažą (= derinasi su senamiesčio peizažu). Architektas turi įsigilinti į statinio harmoningą įrašymą į aplinką (= derinimą, suderinimą su aplinka).

Vart.: Kas jums pažymius įrašo – mokytoja, ar patys įsirašote? Taip įsirašiau, kad nepastebėjau, kaip dvylika atėjo. Įsirašė į kelis būrelius.

Vart.: Įrengtas sporto aikštynas. Namas yra pastatytas, bet dar neįrengtas. Baigiamas įrengti dar vienas cechas.

įrišimas – geriau nevart. r. „rišykla“: Knygų įrišimas (= Knygų rišykla, knygrišykla) yra šios gatvės gale. Žr. -imas.

Vart.: Knygų (į)rišimas yra nelengvas darbas.

įsigyti – nevart. r. „turėti“: Didelį pasisekimą įsigijo (= turėjo) konditerijos gaminiai.

Vart.: Neturėjo boba bėdos, tai įsigijo paršelį. Mes laisvę įsigijome per (už) kraują. Ką jaunose dienose įsigysi, tuo ir senatvėj džiaugsies.

įsijungti (kalbant apie veiklą) – geriau įsitraukti: Senelis tada įsijungė (= įsitraukė) į judėjimą. Įsijungė į partizanų gretas (= Išėjo partizanauti, tapo partizanu). Žr. įjungti.

įsisavinimas vert. – geriau: 1. mokymasis, mokėjimas, išmokimas: Vienas kitas pašalinamas iš klubo už nepatenkinamą žinių įsisavinimą (= mokymąsi). Šį metodą buvo sunku taikyti dėl mokinių silpno gramatikos įsisavinimo (= mokėjimo). Komisija konstatavo, kad nepatenkinamas elektros kurso įsisavinimas (= išmokimas; nepatenkinamai išmoktas elektros kursas);

2. diegimas: Pagrindinė atsilikimo priežastis yra lėtas pajėgumų įsisavinimas (= diegimas);

3. naudojimas: Sudarytos sąlygos kompleksiškai spręsti žemių sausinimo, kultūrinimo ir įsisavinimo (= naudojimo, dirbimo) problemas.

įsisavinti, įsavinti vert. – geriau: 1. mokytis, išmokti: Kursantai per dieną įsisavina (= išmoksta) po 100-120 naujų žodžių. Ji padėdavo naujokėms įsisavinti naujų medžiagų audimą (= išmokti austi naujas medžiagas);

2. pajausti, suprasti, suvokti: Turėtume giliau įsisavinti (= geriau pajausti, suvokti) gyvenviečių keitimosi prasmę. Matyt, neįsavino (= nesuvokė, nesuprato) tenykščiai kultūros darbuotojai meninių kolektyvų reikšmės;

3. įsiminti, perimti, žinoti: Šnekamosios kalbos mokymas – tai mokymas ko įvairiau ir ko laisviau kombinuoti įsisavintą medžiagą (= tai, kas išmokta, įsiminta, išmoktus, įsimintus dalykus, dėsnius). Reikia daug laiko žmonijos sukauptam patyrimui įsisavinti (= perimti). Tą tiesą mes esame įsisavinę (= žinome);

4. gauti, įgyti: Žinokite, kad pienas labai greitai įsisavina pašalinius kvapus (= gauna, įgyja pašalinių kvapų);

5. naudoti, panaudoti: Tikrinama, kaip įsisavinamos (= naudojamos, panaudojamos) statyboms skirtos lėšos. Iki liepos 1 dienos buvo įsisavinta (= išleista, panaudota, sunaudota) tik 926 tūkstančiai litų. Žalieji augalai įsisavina (= pasisavina, panaudoja, transformuoja) saulės energiją. Kūrybinio kolektyvo kelias – tai ir žanrų raida, kasdien įsavinanti (= panaudojanti) įtemptų ieškojimų ir atradimų patirtį;

6. diegti, įgyvendinti: Ūkiai įsisavino (= įdiegė, įgyvendino) sėjomainas. Įsisavinant (= Įdiegiant) naują techniką ir pažangią technologiją, kelti darbo našumą! Tai įgalins mus drąsiau įsisavinti gamyboje (= diegti į gamybą) modernesnę techniką;

7. priprasti, prisitaikyti: Tik teatrų režisieriai, dailininkai ir aktoriai žino, ką reiškia įsisavinti svetimą, net stacionarinio teatro sceną (= priprasti, prisitaikyti prie svetimos scenos);

8. pradėti, imti su atitinkamo veiksmažodžio bendratimi: „Drobės“ fabrikas tuojau įsisavins kostiuminių audinių gamybą (= pradės gaminti, ims austi kostiuminius audinius). Fabrikas jau įsisavino projektinį pajėgumą (= pradėjo veikti visu pajėgumu, pasiekė projektinį pajėgumą). Įsisavinamos naujos produkcijos rūšys (= Pradedamos gaminti naujos rūšys, nauja produkcija). Štai kodėl vidinį monologą įsisavino (= ėmė naudoti, prisitaikė, išmoko naudoti) mūsų rašytojai;

9. įgusti, išmokti dirbti, naudoti metodus, būdus, medžiagas, įvaldyti stilių: Darbininkai gerai įsisavino saugius darbo metodus (= išmoko saugių darbo metodų; įgudo, išmoko saugiai dirbti). Šiais metais turime įsisavinti (= panaudoti) visiškai naujas medžiagas avalynei gaminti. Pradėti įsisavinti (= naudoti) nauji žemės dirbimo būdai (= Žemė imta dirbti naujais būdais). Jie puikiai įsisavinę Rubenso stilių (= išmokę dirbti Rubenso stiliumi);

10. virškinti, asimiliuoti: Atvėsusi duona geriau įsisavinama (= virškinama). Organizmas laiku gauna ir įsisavina (= pasisavina) maisto medžiagas. Maisto liekanų augalai neįsisavina (= neasimiliuoja);

11. įrengti, parengti, imti dirbti kur nors: Įsisavinamos vis naujos statybos aikštelės (= Imama dirbti vis naujose statybos aikštelėse, įrengiamos, parengiamos dirbti vis naujos statybos aikštelės).

įsitėmyti hibr. – įsidėmėti, įsižiūrėti. Žr. tėmyti.

įsivogti n. vert. – įsiskverbti, nejučiomis įlįsti: Aš maniau, kad galėsiu įsivogti (= įsmukti, įeiti, įlįsti, įsiskverbti nepastebėtas) į tą jų slaptąjį susirinkimą.

-istas – kai kur geriau -ininkas: finansistas (= finansininkas), futboIistas (= futbolininkas), parašiutistas (= parašiutininkas), traktoristas (= traktorininkas);

-istas || -ininkas: propagandistas || propagandininkas, ralistas || ralininkas, telegrafistas || telegrafininkas.

įstatymdavystė, įstatymleidystė n. dirbt. – įstatymų leidimas, įstatymų leidyba, įstatymai.

įstatymiškas – kai kur geriau teisėtas: Bažnytinės jungtuvės yra įstatymiškos (= teisėtos, turinčios įstatymo galią).

iš kilm. priel. – nevart. reiškiant: 1. rūšinę ypatybę: Dabar tik pačiuose salos pakraščiuose pasitaiko miškų iš juodosios Kalabrijos pušies, maumedžio, tauriojo kaštono ir platano (= juodųjų Kalabrijos pašų, maumedžių, tauriųjų kaštonų ir platanų miškų);

2. priklausymą: Veršeliai iš tokių karvių (= Tokių karvių veršeliai) bus sveiki. Pienas iš tuberkuliozinių karvių (= Sergančių tuberkulioze karvių pienas) netinka maistui;

geriau nevart. su veiksmažodžiais, galinčiais valdyti linksnį be prielinksnio: Visi stebėjomės iš jo raštų (= jo raštais). Kas šie žmonės, iš kurių (= kurių) prašoma patarimo?

iš kalno n. vert. – iš anksto: Pinigus pareikalavo mokėti iš kalno (= iš anksto). Jei nori šiame restorane praleisti laiką, klok iš kalno (= iš anksto) vienuolika litų;

iš kieno nors iniciatyvos n. vert. – kieno nors iniciatyva: Muštynės kilo ne iš jo iniciatyvos (= ne jo iniciatyva);

iš priežasties n. vert. – dėl: Iš priežasties sausos vasaros (= Dėl sausos vasaros) nebuvo galima plukdyti rąstų. Ne šiaip sau, o iš priežasties ligos (= dėl ligos) neatvykau į darbą; 

iš teigiamos pusės – geriau teigiamai: Apie jį kalbama vien iš teigiamos pusės (= teigiamai);

iš ... dienos n. vert. – dienos: Nutarimas iš liepos 26 dienos (= Liepos 26 d. nutarimas). Į jūsų raštą iš 2003 m. vasario l d. (= Į jūsų 2003 m. vasario l d. raštą) atsakyta. Instrukcijos ir įsakymai iš birželio 16 d. (= Birželio 16 d. instrukcijos ir įsakymai). Plg. vart. 9.

Vart. reiškiant: 1. vietą, iš kurios vyksta veiksmas: Visi išėjo iš pirkios. Išimk iš kuprinės sumuštinį. Jeigu daiktavardis turi abstraktesnę reikšmę, žymi ne daiktą, o procesą, įvykį, krypties iš vidaus reikšmė nelabai ryški: Grįžo iš vestuvių, iš vakarėlio, demonstracijos, susirinkimo ir pan.;

2. vietą, luomą ar kitą kurį asmens kilmės pamatą: Tai buvo Pikčiurnienė iš Benagių, stambi ūkininkė. Gyrėsi kilęs iš bajorų. Sako, kad jo protėviai kilę iš negrų;

3. medžiagą, iš kurios kas yra arba padaroma: Durys buvo iš gryno aukso (gryno aukso). Iškepiau juodą duoną iš baltų rugių;

4. šaltinį, iš kurio kas patiriama, gaunama: Iš žmonių visa tai esu girdėjusi. Nesidžiauk iš kito nelaimės. Iš manęs tu nieko negausi;

5. daikto požymį: Jonas platus iš pečių (per pečius). Daili būtų mergiotė, tik iš veido nelabai. Šitas kalnas status tik iš vienos pusės;

6. kitimo, keitimo santykius: Taip rėkdamas ir iš numirusių prikeltum. Iš mažo grūdelio didžiu medžiu užauga. Iš erelio pavirto žmogum;

7. priežastį: Dar daug kas pasaulyje miršta iš bado (badu, nuo bado). Vos nesprogo iš pavydo (pavydu, nuo pavydo). Iš baimės (Nuo baimės) pašiurpo kailis. Dreba iš šalčio (nuo šalčio);

8. visumą, iš kurios kas išskiriama: Iš visų turtų brangiausia jam duktė. Rūta jauniausia iš mergaičių;

9. laiką: Taip jau iš amžių (nuo amžių) yra buvę. Iš pat ryto (Nuo pat ryto) lijo. Margis iš vakaro loja. Sužinojusi jo darbelius, iš tos dienos pamečiau.

iš- – 1. be priešdėlio arba pa-: Prašom organizuojamiems kursams išskirti (= skirti, paskirti) dėstytojus. Maža išskiriama (= skiriama) mums dėmesio. Išskirti (= Skirti, paskirti) butą, medžiagų, lėšų, premiją;

2. be priešdėlio arba su-: Architektai stengėsi gyvenvietę išplanuoti (= planuoti, suplanuoti) patogiai. Nėra kryptingai išreguliuotas (= sureguliuotas) savarankiškų studiją plėtimas. Paskaitos ir pratybos išreguliuoja (= reguliuoja, sureguliuoja) studento krūvį;

eigos veikslo r. geriau be priešdėlio: Pensijos išmokamos (= mokamos) penktadieniais. Deheroizacijos tendencija išreiškia (= reiškia) visišką netikėjimą žmogaus galiomis. Jau baigiamas iškasti (= kasti) kanalas. Iš kur mes iškasame (= kasame) kreidą? Žr. veikslai;

daiktav. geriau: išreiškėjas (= reiškėjas), išdirbėjas (= dirbėjas), iškrovėjas (= krovėjas) ir kt.

Vart.: 1. su priešdėliu || be priešdėlio – a) eigos veikslo slinkties veiksmažodžių esamojo laiko formos: Iškeliauju (Keliauju) į šiltuosius kraštus. Dabar pats matai, kad neturiu laiko – išlydžiu (lydžiu) svečią;

b) kai veiksmo kryptis aiški iš situacijos: Jūs čia išIipsit (lipsit)?

c) kai veiksmo baigtumas aiškus iš situacijos: Kas išvertė (vertė) šią knygą?

2. tik su priešdėliu, kai be jo veiksmažodis nevartojamas arba turi visiškai kitą reikšmę: Lekiame vėju, kaip tik arkliai iššoka. Šeimynėlė didelė, bet prie stalo dar išsitenkam. Daro, kaip kas išmano. Dabar išduoda kareiviams aprangą;

3. įvykio veikslui reikšti: a) baigtinio veiksmo rezultatui: Išbalo jos veidas. Išvirė žvirblelį, išpleškino. O kiek ji išaudė staltiesių ir rankšluosčių!

b) baigtinio veiksmo krypčiai iš vidaus, iš kieno nors tarpo: Pati išlipo iš vežimo, vaikus iškilnojo. Šimtą velnių įkinkęs, tokių kelmų neišrausi. Išsirinkau mergelę iš visų gražiausią;

c) baigtinio veiksmo išplitimui į visas puses, visus objektus: Vėjas jų sėklas išnešioja, išbarsto po laukus ir pievas. Viską jis taip išmėto. Išblaškyti žmonės po visas šalis;

d) veiksmo ribai laiko atžvilgiu: Jis visą amžių išgyveno be svyravimų. Šioje gamykloje jis išdirbo dešimtį metų;

e) su sangrąžos dalelyte si veiksmo vykimui iki soties, dideliam intensyvumui: Išsipasakojo, išsikalbėjo iki sapnų. Išsibliaus ir nustos. Išsidykaduoniavot, dabar gali bent kiek padirbėti;

f) įstangai, galėjimui (dažniausiai su laiko atspalviu) reikšti: Niekaip neišsėdėsiu (negalėsiu išsėdėti) čia iki vakaro. Gal kaip nors vis iškentėsim šią žiemą. Kaip tu gali ant vieno šono išmiegoti visą naktį?

g) individualiam baigtumui, kai veiksmažodis be priešdėlio nevartojamas arba turi kitą reikšmę: Ne tiek įkando, kiek išsigando. Jis gali mus visus išduoti. Ir ištiko didelė nelaimė.

išaiškinti – nevart. r. „ištirti, atrasti, nustatyti“: Išaiškino (= Ištyrė, nustatė) mikroorganizmų kintamumo klausimus. Šiose vietose išaiškinti naftos telkiniai (= rasta, atrasta naftos telkinių).

kai kur geriau demaskuoti, atskleisti, parodyti, surasti: išaiškinti (= demaskuoti, surasti) nusikaltėlį, išaiškinti (= atskleisti, parodyti) trūkumus.

išbaigtas – kai kur geriau baigtas, tobulas, galutinis: Kino studijos portfelyje dar maža išbaigtų (= baigtų, galutinai parašytų, parengtų) scenarijų.

Vart.: Šitas aruodas jau išbaigtas, galima pradėti kitą.

išbandymas – geriau bandymas: Išbandymo (= Bandymo, bandymų, bandomoji) stotis. Žr. iš-.

Vart. įvykio veikslo r.: Išbandytas naujas reaktyvinis lėktuvas. Šį metodą dar reikia išbandyti. Mes pirma patys išbandysime, o paskui jums rekomenduosime.

išblaivinimo įstaiga spec. – blaivykla, blaivinimo įstaiga.

išdavoje ko n. vert. – 1. dėl: Tokio apsileidimo išdavoje (= Dėl tokio apsileidimo) lengvai gali kilti gaisras;

2. padalyvinė priežasties konstrukcija: Visų šių nutarimų įgyvendinimo išdavoje (= Įgyvendinus visus šiuos nutarimus), pieno pirkimo kaina padidėjo 30%. Svarbu tai, kad tikslesnės staklės sukurtos ne ypatingai reikšmingų konstrukcinių keitimų išdavoje (= nedaug ką konstrukciškai pakeitus). Žr. vietininkas.

išdirbėjas – geriau dirbėjas, kūrėjas. Žr. iš-.

išdirbinys n. vert. – dirbinys, gaminys, darbas: Dar mažai propaguojami dailės išdirbiniai (= dirbiniai). Mūsų pramonės išdirbiniai  (= gaminiai) yra geros kokybės. Galėtum pasigirti savo rankų išdirbiniais (= darbais, rankdarbiais).

išdirbti – nevart. r.: 1. „parengti, sudaryti“: Visi projektai išdirbti (= parengti, sudaryti) remiantis mokslinio tyrimo duomenimis;

2. „ištobulinti, išugdyti, sutvarkyti, sukurti“: Mūsų šios srities terminologija dar neišdirbta (= nesukurta, neištobulinta, nesutvarkyta). Gerai išdirbtas (= ištobulintas) ir romano stilius. Dirbdami visuomenei naudingą darbą, mokiniai turi išsidirbti (= išsiugdyti) reikiamus įgūdžius bei įpročius;

3. „sukurti“: Kauno Politechnikos universiteto mokslininkai išdirbo (= sukūrė) manganavimo metodiką, kuri jau taikoma praktikoje.

Vart.: Žemę reikia gerai išdirbti. Metus išdirbo ir nežino, ką gaus. Gerai išdirbta oda. Išdirbo, išjuodino žmogų visai nekaltai.

išeiginė diena – geriau poilsio diena: Sekmadienį ganėme tik mudu su Julium, o kiti turėjo išeiginę (= poilsio) dieną. Šį mėnesį daug išeiginių dienų (= poilsio dienų, švenčių). Dabar ir šeštadienis – išeiginė (= poilsio) diena.

išeiti – nevart. r. „eiti, nueiti, atvykti, nuvykti“: Pasigėrė ir dėl to kelias dienas neišėjo (= nėjo, nenuėjo, neatvyko, nenuvyko) į darbą. Dėl neišėjusių (= neatvykusiųjų) į darbą prarasta daug brangaus laiko. Visi studentai turi išeiti (= eiti, vykti, nuvykti) į talką.

Vart.: Varomas turiu išeiti. Neryje ledai išėjo. Pinigai išėjo iš apyvartos. Visai išėjom iš kiaulių. Kažin kas iš to vaiko išeis?

išeina – nevart. įterpt. žodžiu: Padirbėta, išeina (= vadinasi), neblogai;

išeinant iš ko – nevart. r.: 1. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo“: Išeinant iš to (= Remiantis tuo), galima daryti konkrečias išvadas;

2. „atsižvelgiant į ką“: Išeinant iš darbų apimties (= Pagal darbų apimtį, atsižvelgiant į darbų apimtį), numatomas ir jų baigimo laikas.

Vart.: Išeinant iš namų, reikia ir vartus užkelti.

išeitis – nevart. r. „baigtis, rezultatas“: Traumų išeitys (= rezultatai, baigtys) būna įvairios. Ligos eiga ir išeitis (= baigtis) dažnai numatoma.

Vart.: Nėra padėties be išeities. 

išėmėjas – imtukas, ėmiklis, gliaudiklis: Vyšnių kauliukų išėmėjas (= imtukas, ėmiklis). Riebalinių dėmių išėmėjas (= Riebalinių dėmių valiklis, plg, skiediklis). Žr. -ėjas.

Vart.: Visus gripas išguldė. Kruša išguldė javus. Priešus iki vieno išguldėm.

išieškotas – nevart. r. „meniškas, tobulas, meniškai atliktas, tobulai padarytas, išdailintas, dailus, gražus, subtilus...“: Graviūra ne iki galo išieškota (= netobulai atlikta, nepadaryta visa, kas buvo galima padaryti). Čia demonstruojamos labai išieškotos (= meniškos, gražios) lovatiesės. Choro dainavimas išieškotas (= tobulas, puikus). Jos keramikai būdingas formų įvairumas, išieškotas (= dailus, gražus, subtilus, tobulas) siluetas. Neišieškoti čia (= Prastai parinkti) ir priežodžiai, neišieškotas (= ne visai pavykęs) ir Vilkišiaus paveikslas.

Vart.: Visas miškas išieškotas, bet nieko nerasta. Skolos dar neišieškotos.

išimtinas – geriau išimtinis: Leidžiama išvykti tik išimtinais (= išimtiniais) atvejais. Žr. -inas.

išjaustas – pajaustas, įsigyventas, nuoširdus: Kiekvienas aktorės vaidmuo giliai išjaustas (= gerai pajaustas, labai įsigyventas). 

išjungėjas – nevart. r. „jungiklis“. Žr. -ėjas.

Vart. r. „žmogus, kuris ką išjungia“.

išjungti – nevart. r. „išbraukti, pašalinti...“: Šituos darbus reikia išjungti (= išbraukti) iš plano. Išjungtas (= Išbrauktas) iš sąrašo. Už netinkamą elgesį išjungta (= pašalinta) iš mokyklos.

Vart.: Išjunk šviesą. Lygintuvas pats išsijungia. Išjungė senis jaučius.

išjungtukas (elektros) – jungtukas, mygtukas, jungiklis.

-iškas – nevart.: 1. veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, tautybei reikšti: Rungtynes laimėjo švediškieji sportininkai (= švedų sportininkai, sportininkai švedai). Reikėjo tai tautai dažnai gintis nuo turkiškųjų (= turkų) grobikų įsiveržimų. Plg. ne rusiškieji mokslininkai, bet rusų mokslininkai, mokslininkai rusai, ne žydiškieji emigrantai, bet žydų emigrantai, emigrantai žydai, ne lietuviški vaikai, bet lietuvių vaikai, vaikai lietuviai;

2. reiškiant ne paviršinį panašumą, o esminę daikto ypatybę: Po tokių seminarų dar ilgai tęsdavosi moksliški (= moksliniai) disputai. Šiemet mokykloje įsteigtas tautiškų (= tautinių) šoktų būrelis;

geriau: 1. reiškiant priklausymą kaip rūšinę ypatybę, nusakomasis kilmininkas: Kas trečiadienį konservatorijos salėje vyks įvairių katedrų studentiški (= studentų) koncertai. Reikia paryškinti poetės vietą išeiviškoje (= išeivių, išeivijos) literatūroje. Negalima pasiduoti vartotojiškai (= vartotojų, vartojimo) psichologijai. Moksleiviai noriai renkasi darbininkiškas (= darbininkų) profesijas;

2. vietoj sudurt. ir be- priešdėlio būdvardžių kartais geriau galūnės -is vediniai: bejausmiškas (= bejausmis), beširdiškas (= beširdis), daugiaprasmiškas (= daugiaprasmis), daugiatautiškas (= daugiatautis), įvairiareikšmiškas (= įvairiareikšmis), lygiateisiškas (= lygiateisis), naujamadiškas (= naujamadis), vienareikšmiškas (= vienareikšmis), visagališkas (= visagalis), ypač tada, kai nereikia skirti objekto apibūdinimo, plg. begėdis žmogus ir begėdiškas darbas, bešalis oponentas ir bešališkas vertinimas, įvairiapusis aktorius ir įvairiapusiškas tyrimas.

Vart. reiškiant: 1. panašumą, lyginimą: agurkiška nosis (panaši į agurką, tokia kaip agurkas), broliškas sutikimas, draugiškas sprendimas, dangiška spalva, ereliškas žvilgsnis, gyvuliškas riksmas, vaikiškas užsispyrimas;

2. rūšinę ypatybę: angliška medžiaga, kariška milinė, lotyniškos raidės, vokiški žodžiai. Kai labiau akcentuojama priklausymas, vartojamas ir kilmininkas: Radikulitas – poniška (ponų) liga. Tokie dideli, o dar žavitės vaikiškais (vaikų) žaidimais. Iš tolo pasigirdo moteriški (moterų) balsai. Kaip transkribuojamos rusiškos (rusų) pavardės? (Čia yra ir tam tikrų skirtumų: rusų pavardės gali būti ir nerusiškos, o rusiškos pavardės gali būti ir ne rusų);

3. pabrėžiant pagrindiniu žodžiu reiškiamą daikto ypatybę: pasiutiškas (pasiutęs) šaltis, vidutiniškas (vidutinis) atlyginimas.

išklausyti – nevart. r. „girdėti“: Ūžesių neišklausoma (= negirdima). Auskultuojant išklausomas (= girdimas) vezikulinis alsavimas.

Vart.: Tu bent galėtum išklausyti, ką aš sakau. Išklausė visą kursą ir išlaikė egzaminą;

išklausyti iš ko n. vert. – klausyti(s) ko, išklausyti ką: Sunka mums buvo išklausyti iš senuko šią liūdną gyvenimo istoriją (= klausytis šios liūdnos senuko gyvenimo istorijos, išklausyti ... istoriją).

iškovoti – nevart. r. „patraukti“.

Vart.: Laisvės nelaukia – ją iškovoja.

iškrauti – kai kur geriau išpilti, išsemti, išstumti...: Reikia iš konteinerių iškrauti (= išpilti) grūdus. Bulvės iškraunamos (= išsemiamos) iš saugyklos. Stūmoklis iškrauna (= išstumia) pašarą į lataką.

Vart.: Iškrovė grūdų maišus iš mašinos. Iškrovė malkas, plytas.

iškristi – nevart. r.: 1. „nusilpti“: Ir taip varnėną kapojo savo ilgais snapais, jog vargšelis visai iškrito (= nusilpo);

2. „tekti, kliūti“: Ir man iškrito (= teko, kliuvo) tokia laimė. Jam iškrito (= teko) garbė per iškilmingą minėjimą sėdėti prezidiume.

Vart.: Iškrito paukštelis iš lizdo. Iškrito jis iš pirmo kurso. Iškrito pirmas sniegas. Iškrito darbas iš rankų.

Vart.: Pasikroviau pats, nusivežiau, o iškrovėją pasisamdžiau.

išlaikytas – nevart. r. „santūrus, mandagus“: Direktorius visada turi būti išlaikytas (= santūrus, mandagus) žmogus.

Vart.: Šis vynas išlaikytas septynerius metus. Tiek laiko išlaikytas pusrūsy, niekaip negalėjo apsiprasti su šviesa.

išlaikyti – nevart. r. „išskaičiuoti“: Alimentus jam išlaikė (= išskaičiavo) teisingai. Išlaikė (= Išskaičiavo) pajamų mokesčius.

Vart.: Virvė išlaikė svorį. Obuolius išlaikiau iki pavasario. Išlaiko savo tėvus. Nevalgęs dar kaip nors išlaikysi. Išlaikiau egzaminus.

išleidimas – nevart. r. „gamyba“: Šiais metais padidės puslaidininkių keitiklių išleidimas (= gamyba). Pagal instrukciją šių produktų išleidimas neįtraukiamas (= gamyba neįtraukiama) į bendrą planą.

Vart.: Toks ten buvo ir išleidimas – visi nusigėrė. Išleidimas už vyro brangiai kainavo. Čia oro išleidimo (išleidžiamasis) vamzdis. Pirmosios knygos išleidimas buvo svarbus įvykis.

išleisti – nevart. r. „gaminti“: Įmonės išleidžia (= gamina) naują produkciją. Atsargines dalis išleidžia (= gamina) įvairios įmonės;

išleisti iš dėmesio n. vert. – išleisti iš akių, nekreipti dėmesio: Mokytojas išleido iš dėmesio (= išleido iš akių) psichologini momentą (= pamiršo, pamiršo atsižvelgti į psichologinį momentą).

Vart.: Aprengė ir išleido juodu riešutauti. O jauniausiąjį išleido į karą. Ne į mokslus, o už vyro tave reikėtų išleisti. Išleisk šieną, tegul padžius. Išleisk sijoną per juosmenį. Išleisiu pora kiaušinių, ir bus pietūs.

išlojoti n. svet. – išplūsti, iškoneveikti: Išlojojo (= Išplūdo, iškoneveikė), nežinau, nė už ką. Žr. lojoti.

išlošiamasis – geriau lošiamasis, lošimų: Išlošiamoji (= Lošiamoji, lošimų) paskola. Žr. iš-.

išlošimas – geriau lošimas, laimėjimas: Netrukus įvyks išlošimo (= lošimo, laimėjimų) tiražas. Žr. iš-.

Vart.: Didelės sumos išlošimas apkvailino galvą.

išmatavimas spec. – matmuo.

išmetinėjimas n. vert. – priekaištas: Negirdėjau nei jos aimanų, net išmetinėjimų (= priekaištų).

išmetinėti n. vert. – priekaištauti, prikaišioti: Be reikalo jai išmetinėja (= priekaištauja, prikaišioja) už tą vaiką. Ko tu man vis išmetinėji (= priekaištauji, prikaišioji) dėl tų pinigų.?!

išmiera hibr. – dydis, matas, matmuo, (batų, kepurės) numeris: Kurios išmieros (= Kurio dydžio) tas megztukas? Pirkčiau batus, bet išmiera (= dydis, numeris) netinka.

išmislas hibr. – prasimanymas, išmonė, gryniausia neteisybė: Čia tai jau vaikų išmislas (= prasimanymas, išmonė). Istorija, kurią jis papasakojo tėvui, buvo išmislas (= prasimanymas, gryniausia neteisybė). Tokios šnekos – bobų išmislas (= prasimanymas). Žr. išmislyti.

išmislyti hibr. – išgalvoti, prasimanyti: IšmisIijo (= Iš(si)galvojo, prasimanė) jis tada nebūtų dalykų. Žr. mislyti.

išnaudojimas – nevart. r. „naudojimas, panaudojimas, sunaudojimas“: Šis rūpinimasis kompensuojamas geresniu įrenginių išnaudojimu (= naudojimu, panaudojimu, kompensuojamas geresnio įrenginių panaudojimo). Iškilo kompleksiško medienos išnaudojimo (= panaudojimo, naudojimo, sunaudojimo) problema.

Vart.: Žlugo senos išnaudojimo formos. Yra šalių, kur didelis žmonių išnaudojimas.

Vart.: Vasariniai kviečiai išnaudoja žemę. Geras įspėja, o piktas išnaudoja.

išnešamas – nevart. r. „kilnojamasis“: Dešinėje valdymo pultas, kairėje – išnešamas (= kilnojamasis) įrenginys su ekranu.

Vart.: Pats nėjo, bet davėsi išnešamas.

išnešti – nevart. su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais: išnešti papeikimą (= duoti papeikimą), išnešti protestą (= protestuoti, pareikšti protestą), išnešti sprendimą (= nuspręsti, padaryti nuosprendį), išnešti nutarimą (= nutarti, padaryti nutarimą), išnešti pasiūlymą (= pasiūlyti).

Vart.: Viską iš namų išnešė. Ką tėvai kalba, vaikai viską išneša iš namų. Upė ledus išnešė.

išoriniai priev. – iš išorės: Jų namai išoriniai (= iš išorės) dar gražiai atrodo. Žr. -iniai.

išpildyti vert. – kai kur įvykdyti, pagaminti, atlikti: Išpildėme (= įvykdėme) metinius planus. Reikia išpildyti (= įvykdyti) užsibrėžtą programą. Programą išpildė (= atliko) rajono saviveiklininkai. Jaunavedžių užsakymai išpildomi (= atliekami, įvykdomi) be eilės. Žr. pildyti.

Vart. sangr. forma: Visi norai išsipildė.

išpildytojas n. vert. – vykdytojas, atlikėjas: Užsakymų išpildytojas (= vykdytojas, atlikėjas). Vaidmens išpildytojas (= atlikėjas).

išpirkti – kai kur geriau atlyginti, kompensuoti: Visus mokytojo vargus išperka (= atlygina) mokinių laimėjimai. Šios mašinos nepaslankumą išperka (= kompensuoja) jos keliamoji galia. Pati Hirosimos tema sugeba išpirkti (= kompensuoti, atlyginti) daug meninių knygos trūkumų.

Vart.: Leidinys jau išpirktas. Valstiečiams reikėjo išsipirkti savo žemę. Išpirko iš vergijos.

išplanavimas – geriau planavimas, suplanavimas, planas: Ten mes domėjomės gamybinių sektorių išplanavimu (= planavimu, suplanavimu, planu). Aikštės išplanavimo (= planavimo, plano) ir statybos projektas – kompleksinis darbas.

išplanuoti – planuoti, suplanuoti: Pirmą kartą išplanuoti (= planuoti) tokį svarbų objektą patikėta moteriai. Jie išplanavo (= planavo, suplanavo) ir Lazdynus. Žr. iš-.

išplėstas – nevart. r. „išsiplėtęs“: Kojų venos išplėstos (= išsiplėtusios). Išplėsta (= Išsiplėtusi) širdis. Žr. dalyvis.

Vart.: Šiemet gerokai išplėstas paukščių ūkis. Išplėsta mažmeninė prekyba. Buvo išplėsta pramonė.

išpulti – nevart. r. „priklausyti, derėti, tikti, būti...“: Kiek jam išpuola (= priklauso, reikia) mokėti? Taip neišpuola (= nedera, netinka, nereikia) daryti. Kada išpuola (= bus) šita tavo šventė? Rytoj mums išpuola (= reikia, ateina eilė) ganyti.

Vart.: Ir iš eglės išpuolęs turi pailsėti. Vaikas išpuolė iš lopšio. Visi išpuolė iš trobos.

išradėjiškumas n. dirbt. – išradingumas.

išradybinis – geriau išradėjų: Plečiasi išradybinė (= išradėjų) veikla.

išreguliuoti – sureguliuoti: Dar iki šiol nėra kryptingai išreguliuotas (= sureguliuotas) studentų krūvis. Žr. iš-.

išreikštas – nevart. r. „ryškus, stiprus“: Šiai ligos formai būdingas išreikštas (= ryškus, stiprus) susijaudinimas. Medžiaga turi stipriai išreikštą (= ryškų) plastiškumą (= yra labai plastiška). Jau ligos pradžioje išryškėja stipriai išreikšti (= pasirodo, pasireiškia aiškūs) meningito simptomai. Odos paraudimas nežymiai išreikštas (= nedidelis, nežymus). Žr. dalyvis.

išreiškėjas – geriau reiškėjas: Vietinės tarybos yra tikri žmonių valios išreiškėjai (= reiškėjai). Žr. iš-.

išrinktinis – kartais geriau rinktinis: Susirinko išrinktinė (= rinktinė) publika. Tokios gražios bulvės – visos išrinktinės (= rinktinės).

išrišti – nevart. r. „išspręsti“: Kažin kaip šį klausimą išriš (= išspręs) rajonas?

Vart.: Senelė iš skarutės išrišo visas savo santaupas.

išrodyti – nevart. r. „atrodyti“: Tasai gyvenimas ir žmonės išrodė (= atrodė) kaip sapnų sapne. Visa tai man išrodo (= atrodo) labai keista.

Vart.: Išrodė visą savo turtą. Išrodė savo apylinkės įdomesnes vieteles.

išsaugoti – geriau išlaikyti: Smotrickio gramatika ilgai išsaugojo (= išlaikė) savo mokslinę vertę. Žr. saugoti.

Vart.: Per visus karus išsaugojau šį rankraštį. Baltrus išsaugojo sandėlį dešimtį metų.

Vart.: Tokia karšta vasara – visi šaliniai išseko. Išsekus vandeniui, ir varlės čia nebegyvena.

išsemti – kartais geriau: 1. išnaudoti: Visos galimybės jau išsemtos (= išnaudotos, pasinaudota visomis galimybėmis);

2. baigti spręsti: Išsemti dienotvarkę (= Baigti spręsti, svarstyti darbų tvarkos klausimus).

Vart.: Ir įsakė ponas išsemti Platelių ežerą. Šaukštu šulinio neišsemsi.

išsilaisvinęs – nevart. r. „laisvas“: Stalas dar užimtas, bet tuojau bus išsilaisvinęs (= laisvas).

Vart.: Pakilo gyvent išsilaisvinęs (išsivadavęs) kraštas. Lengviau atsiduso, išsilaisvinęs iš tų grandinių.

išsiliuosuoti hibr. – išsivaduoti, išsilaisvinti. Žr. liuosas.

išsinuomoti – nevart. r. „būti (iš)nuomojamam“: Pilies gatvėje išsinuomoja (= nuomojamas, išnuomojamas) kambarys. Žr. sangrąžinės formos.

Vart.: Atostogoms išsinuomoju kambarį Palangoje.

išsipiešti – nevart. r. „įsibrėžti, išryškėti“: Rausvėjančiame vakaro danguje aiškiai išsipiešia (= įsirėžia) senamiesčio stogai. Apšviesta pilis gražiai išsipiešia (= išryškėja) tamsiame danguje.

Vart.: Iš tos knygos išsipiešiau keletą vaizdelių.

išsiplėsti – nevart. r. „plačiai, ilgai, daug kalbėti“: Prašyčiau kalbėtojus neišsiplėsti (= kalbėti trumpai, glaustai). Išsiplėčiau (= Ilgai, daug kalbėjau) vienu klausimu, tai kitiems neužteko laiko.

Vart.: Iš mažos kibirkšties didelis gaisros išsiplečia. Kojų venos išsiplėtusios. Pratęs esi išsiplėtęs sėdėti.

išsireikšti n. vert. – pasakyti, pareikšti: Vieną kartą jis išsireiškė (= pasakė, pareiškė), kad tik kvailiai galvas suka. Tiksliai išsireikšti (= pasakyti tai, ką nori) ne visada lengva. Ši žinia, kaip vaizdžiai išsireiškė (= pasakė) įmonės vadovas, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

išsireiškimas n. vert. – pasakymas, posakis: Knygoje gausu liaudiškų išsireiškimų (= posakių). Ji renka vaizdingus išsireiškimus (= posakius). Tu tik paklausyk, koks tas jo išsireiškimas (= pasakymas).

išsisakyti – geriau išsipasakoti, reikšti savo mintis, jausmus: Savaip išsisako (= išsipasakoja, reiškia savo mintis, jausmus) jaunieji poetai.

išskaičiuoti – nevart. r. „apskaičiuoti“: Turėdami šiuos duomenis, galime išskaičiuoti (= apskaičiuoti) sklypo plotą. Žinodami jėgą, išskaičiuojame (= apskaičiuojame) masę. Išskaičiuotas (= Apskaičiuotas) koeficientas.

Vart.: Alimentus jam tikrai išskaičiuos. Taip išskaičiavo jis iki vakaro.

išskirti – nevart. r. „paskirti“: Gamyklos kolektyvas išskyrė (= paskyrė) visuomeninį kaltintoją. Kiek išskirta (= paskirta) pašalpų? Išskyrė (= Paskyrė) sklypą. Išskyrė (= Paskyrė) lėšų mokyklos statybai. Žr. iš-.

Vart.: Kodėl jį išskyrei iš jaunimėlio? Sunkoka piktžoles iš javų išskirti.

išstatyti – nevart. r. „iškelti, pasiūlyti“: Studentai išstatė (= iškėlė, pasiūlė) seniūno kandidatūrą. Neleido jiems išstatyti (= pasiūlyti) savo sąrašų naujiems rinkimams. Žr. statyti.

Vart.: Visus išstatė po vieną prie visų keltų;

išstatyti komandą n. vert. – leisti žaisti komandai, duoti, nusiųsti komandą: Vilniečiai šiose varžybose išstatė net dvi komandas (= leido žaisti dviem komandoms, nusiuntė į varžybas dvi komandas, davė dvi komandas, vilniečių buvo dvi komandos).

išstoti – nevart. r.: l. „kalbėti, tarti žodį“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti, tarti žodį)? Jis gerai išstojo (= kalbėjo). Prieš mane išstojęs (= kalbėjęs) draugas jau nurodė trūkumus;

iššaukiantis – įžūlus, provokuojantis, keliantis norą prieštarauti, akį rėžiantis: Jo kalba buvo iššaukianti (= provokuojanti, įžūli). Iššaukiantis (= įžūlus) elgesys. Iššaukianti (= Akį rėžianti) tos mergaitės išvaizda.

iššaukti – nevart. r. „sukelti“: Įrašai iliustracijose iššaukia (= sukelia) savotišką polemiką. Neišmelžtas pienas gali iššaukti (= sukelti) tešmens uždegimą;

iššaukti || pakviesti || iškviesti: Vakar buvo mane išsišaukęs (pasikvietęs) pats viršininkas. Gydytoją iššaukė (pakvietė, iškvietė) pas ligonį. Iššaukė (Iškvietė, pakvietė) iš posėdžio.

Vart.: Užkimęs esu ir garsiai neiššaukiu. Visą valandą iššaukė nesavu balsu.

išvalyti ką nuo ko n. vert. – išvalyti ką, išveisti ką iš ko: Valykloje išvalė švarką nuo dėmių (= išvalė švarko dėmes, išėmė dėmes). Jau išvalėme sėklą nuo kūliagrūdžių (= išvalėme kūliagrūdžius iš sėklos). Reikia išvalyti namus nuo pelių (= išveisti iš namų peles). Žr. nuo.

išvesti – nevart. r.: l. „pakelti, padaryti“: Reikėtų akademinį irklavimą išvesti į pirmaujančių sporto šakų gretas (= padaryti pirmaujančia sporto šaka); 

2. „atleisti“: Nutarta jį išvesti (= atleisti) iš bendrabučio tarybos;

išvesti iš atsilikimo n. vert. – sustiprinti, pagerinti: Ekonomiškai silpnus ūkius galima išvesti iš atsilikimo (= sustiprinti, pagerinti jų padėtį) per vienus metus.

Vart.: Visus išvedė į miesto aikštę. Iš namų išvedė paskutinę karvę. Nebijok, išvesiu aš tave į tikrąjį kelią. Išvedėm naują pomidorų veislę. Išvedė iš rikiuotės du ir sušaudė.

išvidinis dirbt. – geriau vidinis: Žmogų kankina išvidiniai (= vidiniai) išgyvenimai. Visa tai man diktuoja stiprus išvidinis (= vidinis) įsitikinimas. Žmogaus psichika turi išvidinį (= vidinį) pagrindą. Išvidinės (= Vidinės) žmogaus jėgos yra dažnai labai didelės. Mus jaudina išvidinis (=  vidinis) herojaus pasaulis.

išvykti kam – tikslui reikšti išvykti ko, išvykti į ką: Kolektyvas išvyko gastrolėms (= gastrolių, gastroliuoti, išvyko į gastroles). Žr. naudininkas.

išvirtas – geriau virintas, virtas (kai kalbama apie pastovesnę daikto ypatybę): Reikia gerti tik išvirtą (= virintą) vandenį. Valgiarašty: pienas išvirtas (= virintas, virtas pienas).

Vart. žymint veiksmo rezultatą: Pietūs jau išvirti. Pienas taip pat jau išvirtas. Iškeptas, išvirtas, o įkąst negali.

išvystytas || tobulas, pažangus: Tai buvo labai išvystytos (tobulos, pažangios) visuomenės sukūrimo projektas.

išžiūrėjimas n. vert. – nagrinėjimas, svarstymas: Reikia bylą perduoti naujam išžiūrėjimui (= nagrinėjimui, svarstymui; iš naujo nagrinėti, svarstyti).

išžiūrėti – nevart. r. „svarstyti, nagrinėti, peržiūrėti“: Teismas, išžiūrėjęs (= išnagrinėjęs, apsvarstęs) bylos duomenis, nusprendė. Reikėtų dar išžiūrėti (= apsvarstyti, peržiūrėti) visus pasiūlymus ir nutarimus. Žr. žiūrėti.

Vart.: Visą valandą išžiūrėjo pro rakto skylutę.

įtaka į ką n. vert. – įtaka kam: Vanduo daro įtaką į pieno skonį (= pieno skoniui, veikia pieno skonį). Žr. į.

įtakoti n. dirbt. – daryti įtaką, veikti: Gyvenimas įtakojo ir į literatūros žanrų išsivystymą (= darė įtaką ir literatūros žanrams, jų raidai; veikė literatūros žanrų raidą).

įtarti kame n. vert. – įtarti kuo, dėl ko: Įtartas žudyme (= nužudęs, žudymu). Jį visi įtaria žmogžudystėje (= žmogžudyste, dėl žmogžudystės). Žr. vietininkas.

įtempiminė šakutė spec. – įtempimo, tempiamoji šakutė.

įtemptai – nevart. r. „nekantriai“: Jašiūnų ūkio žemdirbiai įtemptai (= nekantriai) laukia pavasario.

Vart.: Visą dieną įtemptai dirbus, galima ir pailsėti.

įtemptas – nevart. r. „greitas, intensyvus“: Kadangi apykaitos procesai vaiko organizme yra įtempti (= greiti, intensyvūs), jam reikia daugiau vitaminų;

įtemptas grafikas n. vert. – griežtas, perkrautas grafikas.

Vart.: Mokausi vaikščioti įtemptu lynu. Įtemptas dėmesys. Nervai įtempti iki ribos.

įtraukti – nevart. r. „apimti“: Į ligos procesą įtraukiami (= Ligos proceso apimami) ne tik minkštieji audiniai.

Vart.: Įtraukiau galvą į apykaklę – mažai matyti. Įtraukė vežimą į kluoną. Reikėtų jį įtraukti į visuomeninę veiklą. Įtraukti į sąrašą, į eilę.

įvairiareikšmiškas – geriau įvairiareikšmis. Žr. -iškas.

įvairiarūšiškas – geriau įvairiarūšis. Žr. -iškas.

įvairiaspalviškas – geriau įvairiaspalvis. Žr. -iškas.

įvairiatautiškas – geriau įvairiatautis. Žr. -iškas.

įvairūs kuo – kai kur geriau įvairus su kilmininku: Čia sudėtos pasakos įvairios turiniu (= įvairaus turinio pasakos).

įvardis – 1. įvardžių formos mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų nevart. r. ,,savo“: Rūpinuosi mano (= savo) tauta. Tu didžiuojiesi tavo (= savo) darbais. Mes tikime mūsų (= savo) vaikų laime. Autorius paskelbė keliasdešimt straipsnių jo (= savo) redaguojamame laikraštyje.

Vart.: Kai reiškiamas priklausymas asmeniui, nusakomam ne veiksniu, o kokia kita sakinio dalimi: Mano dienoraštyje įrašyta tokia frazė. Broli mano, valgyk duoną savo. Po mūsų kojomis skleidžiasi Kaukazo reginiai. Šuo laižė jos sukruvintą veidą. Ne už tavo (jūsų) pinigus pirkta;

2. nežymimieji įvardžiai kas, koks, kuris, kažkas, kažin kas, kažkoks, kažkieno nevart. su neapibrėžiamosios reikšmės žodeliu tai: Buvo kas tai (= kažkas) atėjęs. Koks tai (= Kažkoks) žmogelis klausinėjo pirmininko. Kažkas tai (= Kažkas) spyną sugadino, bet neprisipažįsta. Kažkoks tai (= Kažkoks) paklydėlis prašėsi nakvynės. Kažkieno tai (= Kažkieno) nueita. Žr. tai;

tai || tas: Tai (Tas) jam baisiai nepatiko. Tas (Tai) tiesa. Vart. bevardės giminės vardininkas – galininkas, tačiau ir vyr. g. forma nepeiktina. Ji net perspektyvesnė, nes bevardės giminės forma nekaitoma; kai reikia kitų linksnių, visada vartojame bevardės giminės reikšmę įgijusią vyr. g. formą: To aš negalėjau pakęsti. Tam buvome visai nepasirengę. Aš tuo netikiu.

įvardžiuotiniai žodžiai – įvardžiuotinės dešimtis reiškiančių skaitvardžių formos nevart. dešimtmečiui žymėti: Istorija prisimins penkiasdešimtųjų metų (= penktojo dešimtmečio) partizanų kovas. Trisdešimtieji (= Ketvirtasis dešimtmetis) – tai pats kūrybingiausias dešimtmetis rašytojo gyvenime. Vart. kalbant apie vienus metus: Jis išleido pirmąją knygą trisdešimtaisiais savo gyvenimo metais. Žr. skaičius;

geriau nevart.: 1. paprastai daikto ypatybei žymėti, kai nereikia jokio pabrėžimo: Romanas į lietuvių kalbą išverstas pirmąjį (= pirmą) kartą. Surasti mokslininkus demaskuojantieji (= demaskuojantys) dokumentai. Kokie jaudinantieji (= jaudinantys) buvo praėjusių metų susitikimai! 

2. priesagos -inis būdvardžių įvardžiuotinių formų: apatinysis (= apatinis) žandikaulis, paskutinysis (= paskutinis) etapas, Vidurinieji (= Viduriniai) Rytai.

Vart.: 1. vienam daiktui skirti iš kitų vienarūšių daiktų tarpo: Laimėjo šeštoji vidurinė mokykla. Visos gerosios dienos seniai praeityje. Bet vėliau tariamajam redaktoriui teko pabūti ir kalėjime;

2. rūšinei daikto ypatybei pabrėžti: Neretai raguočiai išpunta ir nuo apsinuodijimo valgomąja druska. Prašvilpė pro šalį kelios lengvosios mašinos. Buvo surastas trumpųjų bangų siųstuvas. Plg. dar siuvamoji, kuliamoji, kertamoji mašina, žalioji masė, kombinuotieji pašarai, baudžiamoji atsakomybė ir kt.;

3. būdingajai daikto ypatybei pabrėžti, sustiprinti (tautosakoje): O ir užkukavo raiboji gegelė. Senoji močiutė mane lydėjo. Pasėk, sesute, žaliąsias rūteles. Verkiau, laužiau baltąsias rankeles;

4. dideliam ypatybės kiekiui išryškinti vart. įvardžiuotinės aukščiausiojo laipsnio formos: Bėga pas juos tie, kurie skelbėsi esą didžiausieji (didžiausi) Lietuvos patriotai. Toli – ligi pat jūros, ligi pat tolimiausiųjų (tolimiausių) žvejų kaimelių nuplaukė gandas;

5. terminijoje: Aukščiausiasis teismas. Vyresnysis inžinierius. Vyriausiasis redaktorius ir kt.

įvedimas – nevart. r. „leidimas, įleidimas, suleidimas, įšvirkštimas, vartojimas“ (kalbant apie vaistus): Surastas naujas vaistų įvedimo (= suleidimo, įšvirkštimo, vartojimo) būdas.

Vart.: Tai buvo naujos žemės ūkio reformos įvedimo metai.

įvesti – nevart. r.: 1. „suleisti, įleisti, įšvirkšti, vartoti“: Nustatyta, kad didelė dalis įvestų (= suleistų, įšvirkštų) preparatų jau pirmosiomis minutėmis išsiskiria iš kraujo;

3. „(pa)naudoti, (pa)vartoti“: Svarbiausia, kam tie deheroizacijos momentai į kūrinį įvedami (= kūrinyje (pa)naudojami). Čia poetas įveda (= vartoja, ima vartoti, pavartoja) sinonimus. Viršelis buvo paliekamas baltas, įvedant tik kuklius grafinius elementus (= tik su kukliais grafiniais elementais);

4. „papildyti, įtraukti“: Į šios poetikos arsenalą įvesta daug naujų sąvokų (= Šios poetikos arsenalas papildytas daugeliu naujų sąvokų, į arsenalą įtraukta daug naujų sąvokų); 

5. „paleisti, atiduoti naudoti, eksploatuoti“: Svarbų vaidmenį turi naujo konditerijos fabriko įvedimas (= paleidimas). Įvesta eksploatacijon (= Pradėta eksploatuoti, paleista) dar viena galinga turbina;

įvesti pataisas, pakeitimus, papildymus ir pan., kanc., n. vert. – padaryti pataisas, pakeitimus, papildymus, kitur: pataisyti, pakeisti, papildyti;

įvesti kamuolį į žaidimą n. vert. – įmesti, įspirti kamuolį, pradėti su juo žaisti.

Vart.: Įvedė mane į didelį, bet tamsų kambarį. Atėjo ir įvedė naują tvarką. Jie pirmieji žengs gerą žingsnį, įvesdami dalykišką ūkiskaitą. Neseniai čia įvedė elektrą.

įvykdyti areštus, matavimus, žvalgymus ir pan., kanc. – kitur geriau areštuoti, išmatuoti, žvalgyti...: Buvo įvykdyti pastatų išmatavimai (= Buvo išmatuoti pastatai). Žvalgyba įvykdė plačius areštus (= daugelį areštavo). Atlikti, iki galo įvykdyti šios teritorijos žvalgymus (= Išžvalgyti šią teritoriją) nelengvas darbas.

Vart.: Nuosprendis buvo įvykdytas. Įvykdė žemės reformą. Savo pažadą įvykdžiau (tesėjau).

įvykis – geriau nevart. r. „atsitikimas, atvejis, nelaimė“: Būdavo įvykių (= atvejų, atsitikimų), kai jis išgerdavo, bet tik kitų sąskaita. Keliuose šiuo metu padaugėja nelaimingų įvykių (= nelaimių, nelaimingų atsitikimų).

Vart.: Jis nenori kalbėti apie šios dienos įvykius. Tas suvažiavimas buvo didžiulės reikšmės įvykis. Visus jaudino įvykiai Vietname.

įvykti – būti, kai veiksmažodis neturi proceso reikšmės: Važiuosime į stovyklą, kuri įvyks (= bus) Molėtų rajone (Važiuosime į stovyklą Molėtų rajone).

Vart.: Šį vakarą įvyks varžybos. Įvyko nenumatyta nelaimė.

-yvinis – tarptautinių žodžių priesaga, daug kur geriau: l. -inis: administratyvinis (= administracinis), kooperatyvinis (= kooperatinis); 2. galūnės -us vediniai: masyvinis (= masyvus), objektyvinis (= objektyvus), radioaktyvinis (= radioaktyvus) ir kt. Žr. -inis.

Vart.: dekoratyviniai krūmai, kolektyvinis ūkis (plg. kolektyvinis || kolektyvus darbas), pasyvinės formos ir kt.

-izuoti – tarptautinių žodžių priesaga, kartais geriau -inti: aktyvizuoti (= aktyvinti), konkretizuoti (= konkretinti), modernizuoti (= moderninti), populiarizuoti (= populiarinti), sistematizuoti (= sisteminti).

Vart. modernizuoti (šalies gynybą), tik -izuoti: legalizuoti, idealizuoti, nacionalizuoti, organizuoti, simbolizuoti ir kt.