Geras žodis ir savitvarda
Kasdien bendraujame su daugeliu žmonių ir matome,
kokie jie skirtingi. Vieni draugiški, malonūs nors prie
žaizdos dėk. Su jais pasikalbi, rodos visas pasaulis nušvinta.
Visuomet tave supras, nepašykštės gero žodžio. O kiti, žiūrėk,
pasipūtę, tarytum siena nuo žmonių atsitvėrę. Iš jų gero žodžio
nesitikėk... Reikia labai didelės kantrybės, visiems gera
linkinčios, pasiaukojančios meilės, kad su tokiais pasipūtėliais
bendraujant sušvelnėtų jų charakteris.
Kaip daug lemia nuo
Prablaivinantis, raminantis, padrąsinantis, įkvepiantis,
uždegantis... Labai reikia tokio žodžio gyvenimo srovės
nešamoms, įvairių rūpesčių rūpestėlių kamuojamoms sieloms! Kad
netekusi pusiausvyros širdis nurimtų, atsigautų... Kad nesėkmių
ištikta siela nenuleistų sparnų... Kad neprarastų geros
nuotaikos, optimizmo, kai kilniausi užmojai paminami po kojų...
Geras žodis tai šeimos šiluma, šeimos
džiaugsmas ir kartu šeimos tvirtovė! Kuo dažniau šeimos nariai
vieni kitiems taria gerų žodžių, tuo nuoširdesni jų santykiai,
jautresnė meilė, darnesnis sugyvenimas...
Kad geras žodis būtų įtaigus, kad kitus keltų į
gėrį, reikia, kad būtų tariamas iš gera linkinčios širdies. Tik
tas, kas pats geras, gali sėti gėrio sėklą!
Būti savo emocijų viešpačiu, visuomet tvardytis,
mandagiai, švelniai su visais bendrauti
ne taip jau lengva. Nuovargis, nesveikata, patirti nemalonumai
šeimoje, mokykloje ar darbe, įvairūs nepasisekimai atsiliepia
nuotaikai. Pavargusį ar susinervinusį žmogų ima nekantrumas,
pyktis. Įsiaudrinę jausmai nejučiomis veržiasi į išorę. Rodos,
išliesi pyktį ir palengvės. Bet ar iš tikro palengvės?!
Neretai dar labiau pasunkėja...
Jei dažnai ir su daug kuo susipyksti, ieškok
pykčio šaknų ne kituose, o savyje. Geras, taikus, mandagus
žmogus retai kam užkliūva, dar rečiau pats kitus užkliudo.
Tikrai kultūringas žmogus visur ir visada laikosi
santūriai, bendrauja su visais mandagiai. Stengiasi niekam
neįkyrėti, kitų neužgaulioti. Net ir įskaudintas sugeba būti
taktingas, mandagus, nepašykšti nors ir šaltesnio pasisveikinimo
ar atsisveikinimo žodžio, visuomet atsako ko nors klausiamas. Ir
niekada nekeršija, nes kerštas silpnųjų ginklas!
Toks ir yra daugelio nesuprantamas pykčio
kultūringumas, įsiaudrinusių jausmų tramdymas, atlaidumo menas!
Mandagumo sąvoka labai plati. Ji apima ne tik
išorines apraiškas mandagią kalbą, mandagią elgseną, mandagią
laikyseną, bet ir vidinę žmogaus kultūrą: savitvardą,
atlaidumą, užuojautą, paslaugumą... Etiketo vadovėlį perskaitęs,
mandagumo dar neišmoksi. Reikia, žinoma, teorinių žinių, bet
svarbiausia praktinių įgūdžių. Naudinga stebėti kultūringų,
išsiauklėjusių žmonių elgesį bei laikyseną, mokytis iš jų.
