Garsas ir raidė
Kalba žiloje senovėje buvo tik sakytinė. Išradus
raštą, atsirado ir rašytinė kalba. Sakytine (garsine) kalba
šnekame, o rašytine rašome.
Garsas |
Raidė |
Tariamas
Girdimas
Jį nagrinėja
fonetika |
Rašoma
Matoma
Ją nagrinėja
grafika |
Raidė yra garso ženklas. Paprastai kiekvieną
garsą žymime atskira raide: rytas, ritas; kąs, kas.
Dažniausiai žodyje raidžių esti tiek kiek garsų, bet kartais
raidžių yra daugiau.
Raidė i, eidama minkštumo ženklu, atskiro
garso nesudaro: žodyje žiogas [ž'gas] yra 6
raidės, bet tik 5 garsai, žodyje žiūriu yra 6 raidės, bet
tik 4 garsai.
Priebalsiai c, č yra sudėtiniai garsai
afrikatos (= ts, tš). Tokie pat sudėtiniai garsai
(afrikatos) yra dz, dž (dz = d +
z; dž = d + ž), tik jie visada žymimi
dviem raidėmis, o tariami kaip vienas priebalsinis dvigarsis.
Du vienodi ar panašūs priebalsiai dažniausiai
žymimi abu, o tariamas vienas: iššoko [išoko];
išsirpo [isirpo].
Skirtingi garsai kartais žymimi ta pačia raide,
pavyzdžiui, žodyje bėgti rašome g, tariame k,
o žodyje bėgo g; žodyje brėžti rašome
ž, tariame š.
Tas pats garsas kartais žymimas skirtingomis
raidėmis: [ū] žymimas ū (jūs) arba ų
(skųs), [ī] y (vys) arba į
(drįs).
|