g
gadynė
svet. geriau laikas, laiko tarpas, laikotarpis, laikai,
epocha: Tai atėjo gadynė (= laikas, laikai)
visi mokslus eina. Reikia atsiminti, kad tai buvo
spaudos draudimo gadynė (= laikai, laikotarpis).
Gyvena kaip akmens amžiaus gadynėje (=
epochoje, akmens amžiuje).
gaika, gaikė
spec., n. svet.
veržlė.
galimai
dirbt. geriau kaip galima, kiek galima, kiek galint, kaip
galėdamas, kiek galėdamas: Siekiant galimai (=
kaip galima, kiek galima, kiek galint) geriau panaudoti
gamybos įrankius, buvo organizuojami kooperatyvai. Svarbu, kad
egzaminai būtų galimai (= kaip galima, kiek galima)
toliau vienas nuo kito. Atvažiuok galimai (= kaip
galima, kiek galėdamas, kiek galima) anksčiau. Stengsimės
galimai (=
kiek galėdami)
daugiau padaryti.
galimybė
nevart. r. gebėjimas:
Jau seniai pastebėta šią
elementų galimybė (= gebėjimas) jungtis tarpusavy;
duoti galimybę, galimybės
kartais geriau leisti, padėti, įgalinti: Šie radiniai duoda
galimybės (=
leidžia, padeda, įgalina)
susekti žmonių kultūros pėdsakus;
gauti galimybę, galimybės
kartais geriau galėti: Tada dar nežinojau, ar gausiu
galimybės (=
galėsiu) mokytis;
turėti galimybę, galimybės
geriau galėti, būti galima, įmanoma: Gal ir padarytų, bet
aiškiausiai jis neturi tam galimybių (= to negali,
neišgali, neįstengia, nepajėgia). Neturėjau galimybės
(=
Negalėjau, man nebuvo galima, įmanoma) išvykti iš namų;
yra galimybė || galima,
įmanoma, leidžia stygos:
Man atrodė, kad
visiškai nėra galimybės (negalima, neįmanoma) jų
suskaičiuoti. Numatė, kad yra galimybė (galima, leidžia
sąlygos) pasprukti;
rasti galimybę || rasti
kaip, rasti būdą:
Norėdamas
nesunktai rastum galimybę (rastum kaip, rastum būdą)
padėti;
susidaryti (atsirasti)
galimybei || susidaryti, atsirasti sąlygoms, progai; būti
įmanoma:
Pagaliau susidarė
galimybė (susidarė, atsirado sąlygos, proga; buvo įmanoma)
išvažiuoti atostogų.
Vart.: Visas galimybes
sunku numatyti. Mat.
galimybių teorija.
galimumas
kartais geriau galėjimas: Nepaprastai džiugino galimumas
(=
galėjimas; tai, kad galima) sugrįžti į tėvynę;
būti galimumui
geriau būti galima, įmanoma: Nėra galimumo (=
Negalima, neįmanoma) suminėti visų ligų. Yra dar šioks
toks galimumas (=
Dar šiaip taip galima)
išsikapstyti iš tos bėdos;
būti įvairiems (visokiems)
galimumams
geriau būti įvairiai, visaip galima: Apsukriam įvairūs
galimumai (=
įvairiai, visaip galima)
iškilti. Yra visokių galimumų (= Visaip galima)
išsisuksi;
leisti galimumui
geriau būti galima: Kiek leis galimumas (=
Kiek bus galima),
atsižvelgsime;
rasti galimumą
geriau rasti progą, galėti, pasistengti: Kas nori, randa
galimumą (= randa progą, gali) atsidėkoti.
Kaip nors rask galimumą (= pasistenk)
perduoti tą
žinią.
galingas
nevart. r. didelis, smarkus, puikus, storas, stambus:
Ant akmenų galingas
(= storas) sluoksnis pelenų. Šeštadienį buvo galingi
(= puikūs, smarkūs) šokiai.
galininkas
nevart: 1. neapibrėžtam (konkrečiam ar
abstrakčiam) objektui reikšti kai norima pasakyti ne visumą, o
tik tam tikrą objekto dalį: Iškilmingas mitingas. Mergaitės
įteikia gėles (= gėlių)
vyriausybės vadovams. Juk ir mes patys darome klaidas (=
klaidų). Geologai rado silicio gabaliukus (=
gabaliukų), žmogaus rankų apdorotus (= apdorotų).
Mokslas duoda apie jį žinias (= žinių). Prašom
vieną kavą (= puodelį, kavos, vieną kavos).
Plg. vart. 1;
2.
objektui po neiginio: Jį domina,
ar antikvarinis skyrius negavo kokį nors retą leidinį (=
kokio nors reto leidinio). Neatpažįstu savo gimtąjį
miestelį (= gimtojo miestelio);
3.
tiesioginiam objektui su veiksmažodžiais
atstovauti: Jie atstovavo mūsų šalį (=
šaliai); teisėjauti: Rungtynes (= Rungtynėms)
teisėjavo patyręs arbitras; balsuoti: Prašom balsuoti
darbotvarkę (=
už darbotvarkę); sekti: Reikia
sekti gerus pavyzdžius (=
gerais
pavyzdžiais);
kilm.
||
gal.,
kai
linksnį stipriau valdo ne neigiamasis veiksmažodis, o prie jo
prišlijusi teigiamoji bendratis:
Niekuomet neatsisako parašyti straipsnio ar eilėraščio (straipsnį
ar eilėraštį);
4.
tikslui arba siekimui reikšti:
Išvažiavo vežti šieną (=
šieno). Jį nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą
(= leidybinio darbo). Tą patį rudenį jis vyksta
laikyti stojamuosius egzaminus (= stojamųjų egzaminų);
5. paskirčiai:
Matyt, jiems trūko
kareivių ginti savo žemes (= savo žemėms ginti).
Nusipirko lentų apmušti sienas (= sienoms apmušti).
Skubiai reikalingas kambarys apgyvendinti studentą (=
studentui apgyvendinti);
geriau nevart. draugės
santykiams su veiksmažodinės kilmės būdvardžiais nešinas,
vedinas:
Atėjo vaiką vedinas (=
vaiku vedinas, vesdamasis vaiką,
su vaiku). Žr. nešinas,
vedinas.
Vart.: 1. objektui po
teigiamų veiksmažodžių: Jis vikriai kinko arklį, pusto dalgį.
Piemenys visą naktį laikė arklius supančiotus
(dvejybinis galininkas:
Ei broli,
broli, broleli mano, kam šovei volungėlę?
Apsidairiusi metė į rugius milžtuvę);
gal.
||
kilm.:
a) kai objekto apibrėžtumas ar
neapibrėžtumas specialiai neakcentuojamas:
Sakėsi arbatėlę (arbatėlės)
gėręs. Turėk, žmonel, protą (proto). Atiduos
žmonės, juk kiekvienas sąžinę (sąžinės) turi;
b) kai objektinė reikšmė turi
tikslo, siekimo atspalvį: Jis
nusitvėrė dalgį (dalgio).
Tokie galvočiai geriau darbą (darbo) nusitvertų;
gal. || vard. su
imperatyvinės reikšmės dalelytėmis še, te: Še pieno lašą
(lašas). Te tau du kepaliukus (du kepaliukai)
duonos;
su beasmeniais veiksmažodžiais skauda,
maudžia, peršti, niežti ir kt.:
Skauda galvą (galva),
maudžia širdį (širdis), peršti rankas (rankos),
niežti pakaušį (pakaušis)
ir pan.;
2. laikui
reikšti:
Sugrįšiu tiktai
antradienį. Vasarą tai vis rūgštynė, uoga ar grybas. Dieną
kaulus nešioja, naktį žiopso. Ištisą mėnesį lijo. Kiaurus metus
sirgau.
gal.
||
per su gal.:
Visą
žiemų (Per visą žiemą) miegojo;
gal.
||
per su gal. || įnag.:
Amžius (Per amžius,
amžiais) pasakos žmonės apie neramią ir nelaimingą tų
metų vasarą;
gal. ||
įnag.:
a) laiko momentui:
Tą patį akimirksnį (Tuo
pačiu akimirksniu) atidarė duris. Tą momentą (Tuo
momentu) sudrebėjo žemė;
b) laiko trukmei:
Ištisas valandas (Ištisomis valandomis) stebėjau,
kaip sumanus meistras triūsia prie sudėtingos mašinos;
gal. ||
viet. || įnag.:
Ir akmuo darbymetį (darbymetyje,
darbymečiu) kruta. Jis tik vidurnaktį (vidurnaktyje,
vidurnakčiu) sugrįžo;
gal.
||
viet.:
Šilta, kaip pas mus
rugpjūtį (rugpjūtyje):
3.
dažnumui reikšti:
Kiekvieną rytą ėjau į
mokyklą;
gal.
||
vard.:
Kas vasarą (vasara)
jis ganė gyvulius. Aš tave lankysiu kas vakarėlį (vakarėlis).
galioje
(būti, pasilikti) n. vert. galioti, turėti galią: Tas
įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja, tebeturi galią).
Rajono teismo sprendimas ir toliau pasilieka galioje (=
galioja). Žr. vietininkas.
galiorka
n. svet., žarg. paskutinės,
užpakalinės kėdžių eilės
(teatre),
galuvietė, galas;
galerija: Ne viską girdėjau galiorkoj (= gale,
galuvietėje, paskutinėje eilėje) sėdėdamas.
galka
n. svet. 1. kukulis; 2.
lazdos
bumbulas.
galutinas
geriau galutinis, bet priev. galutinai. Žr.
-inas.
galvoti
kartais geriau: 1. manyti,
tarti(s): Aš galvoju (= manau), kad
tu nesunkiai išlaikysi šį egzaminą. Ligonis galvojo (=
tarėsi) greit
pasveiksiąs. Lietuvos magnatai galvojo (=
manė), kad nusilpusi
šalis gali tapti jiems lengvu grobiu.
2.
ketinti, norėti, rengtis kuo
būti: O kuo tu galvoji būti (=
ketini, rengiesi būti)?
Negalvoju (=
Neketinu, nesirengiu) su tamsta ginčytis;
3.
tikėti(s), viltis:
Jie galvoja (= tiki),
kad vienas tik galingasis kunigaikštis yra visų jų valdovas.
Kaip pirmininkas galvojo (=
tikėjo, vylėsi)
išsisukti, niekam nepasakė.
Vart.
galuoti ||
mąstyti: Alkanam ir pilvas
padeda galvoti (mąstyti). Ką blaivus galvoja (mąsto),
tą girtas išpasakoja.
gamyba
kartais geriau: 1. gavyba:
Padidėjo šiemet mėsos, pieno, kiaušinių gamyba (=
gavyba; daugiau gaunama
pieno, mėsos, kiaušinių);
2.
darbas: Ji pasiryžo mokytis, neatsitraukdama nuo gamybos (=
darbo);
gamyba ||
gaminimas:
Reikia kovoti su naminės
gamyba (= gaminimu).
Vart.:
Moterų vaidmuo gamyboje
vis didėja.
gamykla:
duonos
gamykla
duonos
kepykla.
remonto
gamykla
remonto įmonė.
naftos
perdirbimo gamykla
naftos perdirbimo įmonė.
gaminti
kartais geriau konkrečios reikšmės veiksmažodis: Gaminti
(= Kepti) duoną
neblogas amatas. Pagaminome (=
Paruošėme) pašarų žiemai.
Nemažai buvo pagaminta (=
surinkta) ir kiaušinių. Kiekgi jūsų
ūkis pagamino (=
išaugino, gavo)
grūdų iš hektaro?
Vart.:
Šiemet atsargintų dalių
pagaminta daugiau negu pernai. Gaminama daugiau liaudies
vartojamų prekių.
gaspadorius
n. svet. šeimininkas,
ūkininkas, viršininkas, galva: Ar gaspadorius (=
šeimininkas, galva) namie? Tai mūsų įmonės gaspadorius
(=
viršininkas, šeimininkas, galva). Prastas iš jo buvo
gaspadorius (= ūkininkas) stogai kiauri, pro
pamatus vėjai švilpavo.
gausėti kuo
n. vert. gausėti ko: Rašytojų
sąjunga gausėja nariais (=
Rašytojų sąjungoje gausėja narių).
Kaunas gausėja daugiaaukščiais namais (= Kaune gausėja
daugiaaukščių namų).
Žr.
įnagininkas.
gausus
kartais geriau gausa, gausybė,
daug, daugybė ko: Parduotuvėje yra gausios prekės (=
gausu, gausybė, daug, daugybė
prekių). Reikia atsižvelgti į gausius skundus (=
gausybę,
daugybę skundų);
(dėti) gausias pastangas
labai stengtis, dėti daug
pastangų, dėti dideles pastangas: Motina dėjo gausias pastangas
(= labai stengėsi,
dėjo daug pastangų), auklėdama sūnų;
gausus kuo
gausu ko: Kraštas gausus miškais (=
Krašte gausu miškų).
Žr. įnagininkas.
Vart.
gausus
||
didelis: Šiemet išaugo gausus (didelis)
derlius.
gautis
nevart. savaimine rezultatine r.: Nieko nepadarysi,
kad gavosi (= gautas) toks rezultatas (gavome,
gavote, gavo tokį rezultatą; buvo, išėjo toks rezultatas).
Dirbau, stengiausi, o negerai gavosi (= išėjo).
Gaunasi (= Susidaro) įspūdis, kad ne jiems visa
tai sakoma. Štai kaip kartais gyvenime gaunasi (=
atsitinka, pasitaiko, pasidaro, išeina).
Po to gali gautis pankreatitas (= galima susirgti
pankreatitu). Gavosi geri rezultatai (= Gauta gerų
rezultatų). Gaunasi (=
Gaunama) kažkas panašu į
stiprų ekstraktą. Gavosi (= Buvo gauta, išėjo)
tapatybė.
Žr.
sangrąžinės formos.
Vart.:
Buvo labai sunykęs, bet jau po
trupučiuką gaunasi (t. y.
atsigauna).
gavimas
nevart. r.: 1. ėmimas:
Už papildomos sumos iš
klientų gavimą (= ėmimą) vedėjui pareikštas
papeikimas;
2.
tiekimas: Nutarta prašyti
Vyriausybę paspartinti reikalingų medžiagų gavimą (=
tiekimą).
Vart.:
Mes net neįsivaizdavome,
koks sudėtingas yra naftos gavimo procesas.
gazifikacija
geriau
dujofikacija.
gazifikuoti
geriau
dujofikuoti.
gazo
suvirintojas
n. dirbt.
suvirintojas dujomis.
gazuoti
hibr., žarg. labai greitai važiuoti, eiti, spausti.
geradėjas
n. vert.
geradarys.
geradėjystė
hibr.
geradarybė, geras darbas.
gera pienu
pieninga, daug duodanti
pieno: Šita karvė gera pienu (= pieninga, duodanti daug
pieno).
geras rytas, gerą rytą,
dieną, vakarą
(pasisveikinimas) geriau
labą rytą,
dieną, vakarą
||
labas rytas, diena, vakaras.
gerbūvis
n. dirbt. 1.
gerovė: Kasmet kyla žmonių
gerbūvis (= gerovė). Jiems nerūpi šalies
materialinis gerbūvis (= materialinė gerovė);
2. (namų)
aplinka: Daug lėšų skiriama ne tik pačiai statybai, bet ir
gerbūviui (= aplinkai) tvarkyti. Gerbūvio (=
Aplinkos) tvarkymas vis dar atsilieka.
gi
dll. nevart. jungt. o r.:
Gyventojai tik raiti susisiekė vienas su kitu, gi
(= o)
malūną ar miestą pasiekti bandė tik didelio reikalo spiriami.
Iki šiol kalbėjau apie alkoholio kenksmingumą kiekvienam žmogui,
gi (= o) dabar
apie
jo pavojingumą tautai.
Mes kalbame daug, byla gi
(= o byla) nė iš vietos. Jiems išmokamas mažesnis
atlyginimas, faktiškai gi (= o faktiškai, o iš tikrųjų)
šie darbininkai yra beveik bedarbiai.
Vart.
pabrėžiamąja r.: 1. su įvardžiais, prieveiksmiais, dalelytėmis:
Kas gi tau sakė?
Kurgi tu taip skubiniesi? Kaipgi tau ne gėda į akis meluoti?!
Argi tu nematai?!
2. su daiktavardžiais,
būdvardžiais ir kt. žodžiais:
Ak, Ir
nuostabus gi tas jūsų vaikas! Kvaile gi tu, kvaile! reikėjo gi
namo parnešti;
3. išvadinių sakinių
pradžioje: Dirst
pro langą gi gaisras! Aš atsistojau, žvalgausi, žvalgausi gi
nieko nematyti.
giedorius
hibr. kai kur geriau
giedotojas, giesmininkas.
giliai
kartais geriau didžiai, labai,
neapsakomai, nepaprastai, tvirtai: Vadas buvo giliai sužavėtas
muzikos (=
didžiai, neapsakomai, nepaprastai,
labai susižavėjęs muzika). Dabar operos teatras atnaujino
šį giliai (=
labai, didžiai)
realistinį spektaklį.
Vart.:
Giliai įdubusios akys.
Giliai perpjoviau, aštrus buvo peilis. Mūsų šulinio vanduo
skanus, mat giliai yra. Nubraukdama nuo akių plaukus, giliai
atsikvėpdavo.
gilus
kartais geriau: 1. didelis,
didis, stiprus: Ūkininkai su giliu (=
dideliu) dėkingumu palydi
gastroliuojančią trupę. Ją palikome prislėgtą gilaus (=
didelio, didžio)
liūdesio. Kalbėjo su giliu (=
didžiu)
pasipiktinimu (labai pasipiktinęs);
2.
nuoširdus: Reiškiame gilią (=
nuoširdžią) užuojautą.
gili senovė
||
žila senovė, senų senovė.
Vart.:
Vietomis Nemunas yra labai
gilus, Daugų ežeras didelis ir gilus. Juo vaga gilesnė, juo
javai geresni. Tais metais buvo labai gili žiema.
gimimo
nevart. r. gimęs: Išlaikau
1981 metų gimimo (=
1981 m. gimusią)
dukterį. Į armiją buvo imami 1985 metų gimimo (= gimę
1985 m.) vaikinai.
Vart.:
Nuo pat gimimo nesu tokios
malonės patyrusi. Labai trumpas tarpas nuo gimimo iki mirties.
giminė
daiktavardžių giminė
nevart. vyr. g. formos moterų profesijoms, titulams,
laipsniams reikšti: architektas (= architektė)
Nainytė, sekretorius (= sekretorė) Valienė,
inspektorius (= inspektorė) Lašienė, direktorius
(= direktorė) Mačernienė, advokatas (=
advokatė) Jonaitytė, profesorius (= profesorė)
Dilienė.
Vart.: 1. kanceliarijos raštuose, kur po teksto pasirašoma ir
pažymima pasirašiusio asmens pareigos: J.
Žemaitienė (mokyklos direktorius). Mokyklos
direktorius V.
Rutkutė. Mokslo dalies vedėjas T. Černiauskienė;
2.
reiškiant oficialiai mokslo laipsnius:
Neseniai ji apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją.
Filosofijos mokslų kandidato disertaciją gins O. D.;
būdvardžių ir dalyvių
bevardė giminė
1. nevart. vyr. g. galininkas bevardės g. reikšme: Jis
žiūri į nematomą ( =
nematoma) ir girdi
negirdimą (=
negirdima). Poetas vis labiau ir
tvirčiau savo lyrikoje liedina politišką ir asmenišką,
visuomenišką ir intymų, objektyvų ir subjektyvų
(=
tai, kas
politiška ir asmeniška, visuomeniška ir intymu, objektyvu ir
subjektyvu);
2.
vyr. g. įnagininkas: Tačiau mūsų darbe tenkintis pasiektu
(=
tuo, kas pasiekta)
negalima. Remdamasis virš išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta),
įsakau veikti;
oficialiai kalbant geriau derinti:
Moterys jau buvo pabaigę (=
pabaigusios) darbą;
vyr g.
kilmininkas || bev. g. forma:
Tikėjausi gero (gera),
o išėjo visai kitaip. Susirinkusiųjų veiduose pastebimas
laukimas kažko šventiško (šventiška). Aš
nepastebėjau nieko ypatingo (ypatinga). Ir nieko
keisto (keista), kad tau atneša nelauktą
telegramą. Ten sužinojome daug naujo (nauja).
Vaikai stropiai mokosi, nors ką blogo (bloga) dar
padaro. Na, dar ką nors linksmo (linksma)
parašykite iš Danuko Dunduliuko gyvenimo;
bev. g. ||
prieveiksmis:
Man čia gera (gerai).
Daug žinok, o maža (mažai) kalbėk. Šiemet gyvulių
daug, o šieno maža (mažai).
Vart. tik
bev. g. forma: 1. tariniu:
Garuojančioj eketėj lig
dugno šalta ir tyra. Kas saldu, tai gardu. Viskas jų šeimoje
buvo darnu, gražu, tvarkinga;
2.
veiksniu: Gera eina toli, o bloga dar toliau;
3.
vienanariuose sakiniuose: Šalta. Tylu. Tik sniegas girgžda po
vienišo keleivio kojomis. Vietos ten dar mažiau, oro visiškai
šykštu. Trošku. Tamsu. Nyku;
skaitvardžių giminė
nevart. vyr g. forma mėnesio dienai žymėti {sakant datas).
Diena yra mot. g., tad ir skaitvardis turi būti mot. g.:
Rugsėjo pirmo (= pirmąją) gatves puošia vaikai ir
gėlės. Sutartis galioja iki dvidešimt pirmo gruodžio (=
iki gruodžio dvidešimt pirmos dienos). Plg.
kilmininkas nevart. 3.
gimtasis
nevart. r. savas, artimas, mielas, brangus:
Prie gimtojo (= brangaus, savojo)
fabriko vartų pasodino ąžuolą. Jis mylėjo ir puoselėjo gimtąją
(=
savąja) literatūrą.
Vart. kalbant apie vietą,
kur kas gimęs, apie tai, kas įgimta:
Taip norisi sugrįžti į
gimtąjį kaimą. Klesti gimtasis kraštas. Kokia graži ir skambi
gimtoji kalba!
gimti pas ką
n. vert. gimti kam: Pas šeimininką (=
Šeimininkui) gimė sūnus.
Ir gimė pas jį (= jam) išganinga
idėja. Žr. pas.
ginkluoti
kartais geriau rūpinti,
tiekti: Žemės ūkis ginkluojamas nauja technika (=
Žemės ūkiui tiekiama nauja
technika, žemės ūkis aprūpinamas nauja technika).
Vart.:
Ginklavo tuos, kurie
turėjo išvykti į frontą.
gintis
prieš stichiją
n. vert. gintis nuo stichijos. Žr. prieš.
girtis su
kuo
geriau girtis kuo: Ko tu giriesi su tuo (= tuo)
darbu?! Žr. su.
glaustais
terminais
n. vert. greitai, per trumpą laiką: Pasižadame
įpareigojimus įvykdyti glaustais terminais (= greitai,
per trumpą laiką). Žr. terminai.
glušas
n. svet. 1.
kvailas, kurčias;
2. duslintuvas.
gojus
svet. geriau giraitė, alkas:
Iš tolo matyti ežerų akys, apsuptos žalių gojų (=
giraičių).
golas
n. svet.
įvartis.
golfai
n. svet.
sportinės kojinės,
blauzdinės.
grafka, grafkė
n. svet.
žiogelis.
greitu
laiku || greitai.
greituminis
n. dirbt. greitasis: Mūsų
fabrike veikia greituminiai (= greitieji) liftai
(greitlifčiai). Šituo geležinkeliu važinėja
greituminiai (= greitieji) traukiniai. Nutiesta
daug greituminių (= greitojo
eismo) magistralių. Žr.
-inis.
greta su
kuo
geriau greta ko, pro ką:
Kamuolys praskrieja greta su vartų virpstu (=
pro vartų virpstą). Sėdėjo greta su
juo (= greta jo).
Žr. su.
Vart.:
Aš jau nespėsiu su juo greta eiti.
grielka
n. svet.
šildyklė, termoforas.
grietininis sviestas
n. vert.
sviestas.
griežtai
geriau nevart. r. labai, grynai, tiksliai:
Jų visų ten griežtai (= labai)
ribotos išgalės. Čia griežtai (= grynai) žemyninis
klimatas. Dienos ilgumas keičiasi griežtai (=
labai) dėsningai.
Bokštas bus pastatytas griežtai (= tiksliai)
numatytoje vietoje.
Vart.:
Kritikavo griežtai, bet
teisingai. Siūlau griežtai nubausti.
griūti
nevart. r. irti:
Tokiomis
sąlygomis audiniai griūva (= yra) labai greitai;
geriau
žlugti: Sugriuvo (= Sužlugo) visos viltys, visi
planai.
Vart.: Griuvo
medis ir sulaužė koją. Vyrai, bėkim dangus griūva! Ant vargšo
visos bėdos griūva.
griuvimas
nevart. r. irimas: Mes
ėmėmės šio darbo, norėdami
nustatyti audinio griuvimo (= irimo) pobūdį.
Kamščius sudaro ląstelių ir bakterijų griuvimo (= irimo)
produktai;
geriau
nevart. r. žlugimas: Romos imperijos griuvimas (=
žlugimas).
Vart.:
Baisus yra kalnų
griuvimas.
grubus
geriau nevart. r. didelis, stambus:
Tik tada, kai žmogus padaro grubią (=
didelę, stambią)
klaidą, jis tampa bendros kritikos objektu;
2. šiurkštus, kalbant
apie žmogaus būdą, elgesį:
Jis buvo grubus (=
šiurkštus) žmogus. Grubus (=
Šiurkštus)
charakteris pasireiškia santykiuose su valdiniais.
Vart.:
Pašalo, ir kelias pasidarė
grubus (gruoblėtas). Grubios (Šiurkščios)
rankos.
grūdinės kultūros
spec. kitur geriau
grūdai,
javai: Gavome didelį grūdinių kultūrų (=
grūdų) derlių. Šis plotas skirtas grūdinėms kultūroms (=
javams).
gruzas
n. svet.
krovinys, sunkumas, našta,
krūvis, svoris, sunkenybė.
gvintas
n. svet.
sriegis,
srygis.
gvintuoti
n. svet. sriegti.
|