Fonetinė balsių rašyba

1. Žodžių šaknyje ir nekaitomuose žodžiuose balsės ir dvibalsės dažniausiai rašomos pagal tai, kaip garsas tariamas: namas, rašo, dėti, kova, kitas, lygus, lupo, kūnas; pas, nė, po, tik, ligi, lyg, su; kaimas, laukas, leisti, liepė, zuikis, juodas.

Iš klausos rašomi ir tie balsiai ar dvibalsiai, kurie kaitaliojasi giminiškuose žodžiuose: lyti, lijo, lieti, laistyti; dužti, dūžis, daužti; sverti, svėrė, sviro, svyra, svoris, svaras.

Svarbu skirti trumpuosius i, u ir ilguosius y, ū, kurie tarpusavyje kaitaliojasi:

a) pagrindinėse veiksmažodžių formose: gyti – gijo, būti – buvo; pagrindinių formų balsiai išlieka ir jų dariniuose: gyja – gyjantis, bet gijo – išgijęs;

b) bendrašakniuose veiksmažodžiuose: rišti – ryšėti, glusti – glūdėti; kuria – kūrena;

c) bendrašakniuose ištiktukuose, reiškiančiuose silpnesnį ir stipresnį veiksmą: gribšt – grybšt, trukt – trūkt;

d) veiksmažodžiuose ir iš jų sudarytuose galūninės darybos daiktavardžiuose: bristi – brydė, kišti – kyšis, mušti – mūšis; priesaginės darybos daiktavardžiai išlaiko pamatinės formos balsį: brido – bridimas, muša – muštynės;

e) būdvardžiuose ir iš jų sudarytuose daiktavardžiuose: gilus – gylis.

2. Iš klausos rašomi daugelio priesagų balsiai ir dvibalsiai: rašalas, degėsis, draugija, mokinys, knygynas, rašyba, plaktukas, ristūnas; mergaitė, vėjuotas, paukštiena.

Dažniausiai vartojamos priesagos turi šiuos balsius:

a) balsį a:

b) balsį e:

-elis, -elė: namelis, eglelė;

-esnis, -esnė: geresnis, geresnė;

-etas: penketas, keletas;

c) balsį ė:

-ėsis: degėsis, griuvėsiai;

-ėlis, -ėlė: dobilėlis, lelijėlė, mergužėlė; pavargėlis, nedorėlis;

d) balsį i:

-imas: bėgimas, dainavimas, pažymėjimas;

-inė: gimtinė, raštinė;

-iklis: skaitiklis, variklis;

-inys: mokinys, rašinys;

e) balsį y:

f) balsį u:

-tuvas, -tuvė: šautuvas, šaldytuvas, keptuvė;

g) balsį ū:

-ūnas: pirmūnas, atėjūnas.

Pastabos. l. Mažybinės priesagos -elis, -elė dedamos prie dviskiemenių daiktavardžių kamieno: bernelis, linelis, eglelė, giesmelė, o priesagos -ėlis, -ėlė – prie daugiaskiemenių daiktavardžių kamieno: bernužėlis, dobilėlis, lelijėlė.

2. Priesagą -ymas turi daiktavardžiai, sudaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti ir būtasis kartinis laikas neturi priesagos -ijo: skaitymas (skaityti, skaitė), laikymas, mokymasis, o priesagą -imas – daiktavardžiai, sudaryti iš kitų veiksmažodžių: bėgimas, piešimas, skaičiavimas, tylėjimas, rijimas (ryti, rijo), dalijimas (dalyti, dalijo).

3. Iš klausos rašomi priešdėlių balsiai ir dvibalsiai: ateitis, praeitis, išeiti, prieiti, nulaužti, protėviai, apibėgti, atiduoti, apyrankė, atatranka, nuolaužos, priegaidė.

Pastaba. Su priešdėliu api- rašomi veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda priebalsiais b, p, ir iš jų su priesagomis sudaryti daiktavardžiai: apibėgti, apibrėžti, apipilti, apiplauti, apibrėžimas, apipylimas, apiplyšėlis, apibrėžtis.

Priešdėlis api- taip pat gali būti prieš f:  apiforminti, apiforminimas.

Su priešdėliu apy- rašomi būdvardžiai ar iš jų sudaryti prieveiksmiai: apygeris, apyjuodis, apygeriai, galūninės darybos daiktavardžiai ir daiktavardiniai prieveiksmiai: apytamsa, apygarda, apybraiža, apylinkė, apykaklė, apynasris, apyvaras, apyaušriais, apyvakariu. Priešdėlis apy- lieka ir šių daiktavardžių vediniuose: apybraižėlė, apysakaitė.

4. Priešdėliniuose ir sudurtiniuose žodžiuose susidūrusios balsės (jos gali žymėti ir paprastą, ir dvibalsio garsą) rašomos abi:

a) priešdėliniuose žodžiuose šaknies ir priešdėlio arba dviejų priešdėlių balsės: nuima, pailgas, paupys, paakys, neaukštas, neužmiršo, apsiavė, prieauglis;

b) sudurtiniuose žodžiuose pirmojo kamieno galo ir antrosios šaknies pradžios balsės: dviašis, baltaūsis, pirmaeilis, daugiaaukštis.

Yra tik keletas žodžių, kur priešdėlių ne-, be-, te- balsis tariant susilieja su šaknies balsiu, todėl juos rašome su viena balse: nesu (ne + esu), neina (ne + eina), nesti (ne + esti), nėra (ne + yra), nėjo (ne + ėjo), bėra (be + yra), tėra (te + yra).

Greta tariami du tarptautinių žodžių balsiai rašomi dviem raidėmis: aerozolis, baobabas, zoologija, vakuumas.