Veiksmažodis turi tris pagrindines formas:
bendratį, esamojo laiko trečiąjį asmenį ir būtojo kartinio laiko
trečiąjį asmenį. Su tomis formomis susijęs ir veiksmažodžių
kirčiavimas.
Esamasis ir būtasis kartinis
laikas
Jei dviskiemenių ar daugiaskiemenių veiksmažodžių
esamojo ar būtojo kartinio laiko trečiojo asmens priešpaskutinis
kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis, tai tų laikų
vienaskaitos pirmajame ir antrajame asmenyje kirtis nušoka į
galūnę, pvz.:
e na
einù,
ein
(bet:
ename,
enate);
jo
ėjaũ,
ėja
(jome,
jote);
gabẽna
gabenù,
gaben;
gab ẽno
gabenaũ,
gabena;
dal ja
dalijù,
dalij;
dal jo
dalijaũ,
dalija;
važiãvo
važiavaũ,
važiava.
Esamojo ir būtojo kartinio laiko pirmajame ir
antrajame asmenyje kirtis nenušoka į galūnę šiais atvejais:
a) jei trečiojo asmens priešpaskutinis skiemuo
turi tvirtapradę priegaidę, pvz.:
trá ukia
tráukiu,
tráuki
(tráukiame,
tráukiate);
tráukė
tráukiau,
tráukei
(tráukėme,
tráukėte);
b ́ga
b́gu,
b́gi;
b ́go
b́gau,
bgai;
galvója
galvóju,
galvóji;
galvójo
galvójau,
galvójai;
b) jei trečiasis asmuo turi kirčiuotą tolesnį
negu priešpaskutinį skiemenį, pvz.:
v áikščioja
váikščioju,
váikščioji;
váikščiojo
váikščiojau,
váikščiojai;
ke šija
kešiju,
kešiji;
kešijo
kešijau,
kešijai;
lnksmina
lnksminu,
lnksmini;
lnksmino
lnksminau,
lnksminai.
|